Daug mąstydamas aš nusprendžiau sudaryti faktų dešimtuką, kuris neginčijamai įrodytų, kad esame labai turtingi.

1. Leidimas kažkam spręsti kas ir kaip už mane šildys mano būstą. Lietuva yra maža,šalis,kurioje dauguma žmonių gyvena daugiabučiuose. O daugiabučiuose nuo rusų laikų dar tebėra išvedžiota centralizuoto šildymo sistema.

Žinoma, prie ruso šildymas kainavo kapeikas, tad žmonės su džiaugsmu sutiko su sąlygomis, kad kažkas už juos spręs kaip šildyti. Be to, tada buvo diktatūra. Liepė, ir privalai klausyti. Na, o šiai dienai gyvename demokratinėje valstybėje, kai žmogus gali laisvai rinktis kaip ir kada šildysis savo butą. Deja, lietuviai mieliau sutinka samdyti kažką, kas jiems tieks šildymą ir pateiks sąskaitą. Kaip ir rašiau savo ankstesniame straipsnyje, norvegai per biedni leisti sau tokią prabangą. Jie spręndžia patys kaip ir kiek šildysis savo butą.

2. Kilometrinės eilės prie kasų. Kada beužeitum į parduotuvę, prie kasos teks laukti didžiąją laiko dalį, nes žmonės tarsi prie ruso, kai buvo dalinama sviesto norma, rikiuojasi į milžiniškas eiles. Na, tai šaunus bruožas, nes jei žmogus stovi prie kasos, tai reiškia kažką perka. Na, o jei perka, reiškia turi pinigų. Visiškai kitaip nei Norvegijoje, kur parduotuvės sekmadienį nedirba, o visomis kitomis dienomis dirba daug trumpiau nei Lietuvoje, ten eilių niekada nėra. Tad sakymas,kad Norvegija yra turtingiausia šalis, yra mitas.

3. Kamščiai gatvėse. Tai dar vienas geras pavyzdys, kuris atskleidžia, kiek mes turime pinigų. Automobiliai ne tokie ir pigūs, o jų gatvėse tiek,kad kelių kilometrų atstumui įveikti kartais reikia viso pusvalandžio. Turiu paminėti, kad norvegai vėl gauna akmenį į savo daržą, nes tenai net Osle piko metu tokių kamščių nebūna kaip Kaune eilinę dieną. Tad mitas, kad Lietuvoje brangus benzinas ir automobiliai, sugriautas!!! Na, gal ir brangu, bet reiškia ne per brangu,nes automobilių ryškiai per daug,o tai puikus bajorų bruožas.

4. Duobės keliuose. Kad ir kaip bebūtų keista, bet duobės keliuose yra turtingųjų bruožas. Juk laužydamas automobilį, jį turi tvarkyti ir tvarkyti. O duobėtuose keliuose neįmanoma nelaužyti. O 3 mano punkte paminėtas faktas, kad automobiliai vos ne vienas ant kito gatvėse lipa, įrodo, kad turime pinigų automobiliams remontuoti.

5. Būrėjų ir kitų mokslo nepatvirtintų "medikų" paklausa. Šios srities atstovai veisiasi tik labai turtingose šalyse, nes žmogus, kai nebeturi kur dėti pinigų, pradeda ieškoti kažko, kas yra antgamtiška. Tikriausiai nėra nė vieno asmens Lietuvoje, kuris nebūtų tyčia ar netyčia išburtas būrėjos, kuri kažkokiu būdų sugebėjo visus turimus pinigus paimti ir negana to įtikinti, kad tie pinigai rytoj vakare atsiras su kaupu.

Žinote, kas būtų tokioje vargšų šalyje kaip Norvegija už tokį poelgį? Norvegas iš karto kviestų policiją. Ir tik dėl to, kad jam pinigai yra gyvybiškai svarbūs. Nėra Norvegijoje jokių piramidžių, kur susimokėjęs įgautum Dieviškos galios ar įkvėpimo. Tiesa, yra ten kelios vietos, laikomos šventomis, bet jos nekainuoja. Turbūt, kad visi supranta, kad iš norvego paskutinių skatikų nepaimsi.

6. Didžiulės sumos mokamos daktarams už gydymą. Vieša paslaptis, kad visi moka gydytojui už suteiktas paslaugas, na, o jei nemoka, tai tiesiog su juo gydytojas nesiskaito. O kas to išmokė ir išlepino medikus? Juk visi žinome,kad jis davė Hipokrato priesaiką gelbėti gyvybę bet kokia kaina, nežiūrint kokiam asmeniui. Ir už tai gauna atlyginimą. Šis faktas taip pat parodo, kad esame daug turtingesni už norvegus, nes jie nemoka jokio atsidėkojimo ar avansinio mokesčio gydytojui.

7. Elektros kainos. Tokią kainą mokėti, kokią mes mokame už kilovatvalandę, gali tik labai turtingi žmonės, nes vargšai tiesiog neišgalėtų naudotis šiuo privalumu. O statistiniai faktai byloja, kad lietuvis išnaudoja kone tiek pat energijos kiek eilinis turtingas europietis. Šioje vietoje neatsilieka ir norvegai. Jie išnaudoja daug elektros, bet reiktų atkreipti dėmesį, kad pas juos ji ryškiai pigesnė. Ir tikriausiai vėl visi sutiksite, kad pigią energiją gauna tik varguolis, nes valstybė supranta, kad vargetai pateikus brangią elektrą, šalis nebus matoma iš kosmoso. Atsimenate filmą milijonas Kalėdinių lempučių? Taigi visi žinome, kad visi norime būti matomi, todėl valstybė, žvelgdama į gyventojų turtinę padėtį, reguliuoja elektros kainą. Mūsiškė valstybė mato, kiek mes galime.

8. Apranga. Na jau ko ko, bet aprangos stiliaus mes niekada neapleisime. Vos ne kiekvienas pasipuošęs išeiginiais treningais,ant kurių didelėmis raidėmis (kartais per visą "kostiumą") puikuojasi žinomos visame pasaulyje firmos užrašai. Ir žinote ką? Norvegijoje per 8 metus neteko matyti tokių dabitų. Bet nebesikartosiu, kodėl. Patys suprantate, kad ne visiems kišenė leidžia pasipuošti žinomų firmų drabužiais.

9. Prabangios laidotuvės. Kad ir kokia skaudi tema, bet ji yra neišvengiama visiems gyviems sutvėrimams, tad nereikia jos vengti, o ypač matant, kiek lietuviai į šį reiškinį investuoja. Jau nebetinka mums šarvoti žmogų jo namuose, kur jis gyveno. Išnuomojame tam patalpas. Samdome giesmininkus, kurių kaina prasideda nuo kelių šimtinių už valandą. Samdome duobkasius, kurių uždarbis taip pat prasideda nuo 200 litų už vienos duobės iškasimą ir užkasimą. Tiesa, jie dažniausiai būna pavargę po duobės iškasimo ir užkasinėjant velionį imame patys kastuvą ir pilame smėlį į duobę, nes nebegalime žiūrėti, kaip prakaituoti mėlynanosiai dūsauja su lyg kiekvienu kastuvo įsmeigimu į smėlį, o gal iš baimės, kad duobkasys neįgriūtų į duobę ir nesulaužytų karsto...

Žinoma,Lietuvoje mes gauname tam tikrą sumą laidotuvėms iš valstybės, bet mūsų keliamos laidotuvės tą sumą viršija daugybę kartų. Ir tik todėl, kad mes tai galime sau leisti. Ir vėl turiu jus nudžiuginti, kad Norvegijoje žmonės sau to niekaip negalėtų leisti. Duobes jiems iškasa valstybės apmokėtas ekskavatorius, jokių giedorių jie nesamdo, nors kažkada tokią tradiciją turėjo. Matyt, piniginė neleidžia. Tiesa, dauguma norvegų velionį taip pat šarvoja išnuomotose tam skirtose patalpose, nes valstybė tai pilnai kompensuoja. Beje, Norvegijoje dar labai daug žmonių laikosi tradicijos ir artimąjį šarvoja namuose.

Reikėtų pabrėžti, kad tie, kurie nusprendžia šarvoti namuose, pinigų, kurie skirti šarvojimo salei nuomoti, negauna.Gražu, kad net tokioje neturtingoje šalyje kaip Norvegija, žmonės gerbia velionį ir su juo atsisveikina savo namuose.

10. Kapinių į daržus ir tvirtoves vertimas. Esame tiek turtingi, kad galime supilti tonas betono į tvorų gamybą. Negana to, kad padarėme tvirtą tvorą (nežinau, ar nuo vagių ar priešų), mes išleidžiame tūkstančius litų tą tvorą apdėlioti marmurais. Na, o paminklų konkurencijos tai didesnės turbūt niekur nerasime. Kas didesnį,kas brangesnį. Tiesa, didesnius paminklus nei kaimyno statydavo anksčiau, šiais laikais mes statome kuo brangesnį ir būtinai brangesnį nei priešais stovintis... Ir vėl tūkstančiai investuojami. Kažkada teko pabuvoti rusų oligarchų kapinėse, mačiau gal tik truputį daugiau prabangos. Bet nenorėkime mes lygintis su oligarchais iškarto. Turtingėjame kas dieną, pasivysime ir juos.

Negana to, kad investavome tūkstančius į kapų tvirtovę, mes investuojame pinigus ir laiką toliau. Kapą paverčiame daržu. O gėlių margumynas ir brangumynas. Bet juk turime už ką? Ir vėl paminėsiu norvegus, kurie nei iš tolo mums neprilygtų. Mirė žmogelis, užsėjo jo kapą žolyte, pastatė kuklų paminklą, kurio negali atskirti nuo prieš dešimtmetį pastatyto, padėjo gėlę ant kapo, uždegė žvakelę ir finansai baigėsi.

Na va, jūsų skaitymo vargas nenuėjo per niek, nes dabar jūs jau žinote, kokie turtingi mes esame, kiek daug mes sau galime leisti. Tiesa, turiu paminėti, kad būdamas toks pats turčius kaip jūs, labai daug keliauju po pasaulį, bet daugiausiai buvau Norvegijoje (net 8 metus ten pragyvenau), todėl ir lyginau mus su jais. Grįžau, mielieji, aš Lietuvon, nes irgi noriu gyventi geriau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!