Žinomų verslininkų lūpomis: kaip rasti gerą darbą ir gauti gerą atlyginimą

 (217)
„Talentų kartos“ organizatoriai, kurie šiuo metu ruošia karjeros programą jauniems žmonėms, teiravosi žinomų Lietuvos verslininkų apie karjeros stereotipus. Žemiau yra pateiktos klišės, kurios dažnam yra kliūtis, siekiant darbo, kuris patinka, pavyksta ir yra įvertinamas.
© DELFI

Stereotipas nr.1: atlyginimas priklauso nuo vadovo ir jį reikia „išsimušti”

Kai mes sakome, kad atlyginimą reikia „išsimušti”, įtikime, kad atlygis priklauso ne tiek nuo mūsų, kiek nuo vadovo. Klaidinga manyti, kad tas vadovas, kuris pakelia atlyginimą, yra geras, o tas, kuris nekelia, yra blogas. Kuriant karjerą, svarbu suprasti, kad atsakomybė už gaunamą atlygį priklauso nuo gebėjimo kurti vertę, o ne nuo atlyginimo „išsimušinėjimo” technikų.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis įsitikinęs: „Tik labai išimtiniais atvejais tai gali priklausyti nuo vadovo. Daugeliu atvejų atlyginimas priklauso nuo to, kokią pridėtinę vertę ir naudą darbuotojas sukuria kompanijai. Jeigu jis kurią vertę kompanijai, vadovas daro viską, kad tik išlaikytų tokį darbuotoją“.

Apie teigiamą ryšį tarp atlyginimo ir kompanijos tikslų kalba ir „Ndx energija“ valdybos pirmininkas Ignas Staškevičius: „Atlyginimas priklauso nuo daug objektyvių ir subjektyvių veiksnių. Labiausiai priklauso nuo to, kiek darbuotojas prisideda prie įmonės tikslų siekimo. Kuo daugiau jis prisideda prie tikslų siekimo, tuo daugiau jis gauna“.

Pašnekovai teigė, kad darbdavio atsakomybė yra sudaryti visas sąlygas kurti vertei. Darbuotojų atsakomybė - išnaudoti turimas sąlygas ir kurti naudą. Rezultatai dažnai skiriasi, nors sąlygos vienodos: vadovas tas pats, rinka ta pati, kiti išoriniai veiksniai identiški.

Tai patvirtina „Remax“ vadovas Žiulijanas Galeckas: „Mes turime žmonių, kurie pas mus uždirba ir 15000, ir 20000 litų (per mėnesį), tačiau yra žmonių, kurie realiai nieko neuždirba arba uždirba labai mažai”.

„Žmonių, kurie gauna minimalų atlyginimą penkerius metus ir žmonių, kurie gauna didelį atlyginimą, požiūris totaliai skiriasi“ – pastebi Arvydas Avulis.

Asmeninės atsakomybės faktorių pabrėžia ir Žiulijanas Galeckas: „Tie žmonės, kurie prisiima didesnę atsakomybę, gauna didesnę dalį kuriamos vertės nei kiti“.

Stereotipas nr. 2: sunkiai dirbsiu ir pasieksiu rezultatą

Daugelis iš mūsų žino, kad lietuviai yra darbšti tauta. Dažnai tai yra mūsų stiprybė, tačiau už jos slypi dar vienas stereotipas. Klaidinga manyti, kad jeigu sunkiai dirbsiu, pasieksiu rezultatą. Jeigu apsižvalgytume aplinkui, pamatytume, kad yra daug žmonių, kurie sunkiai dirba, bet kuria mažą pridėtinę vertę.

„Jeigu tikslų neišsigryninsi, nesuprasi, koks kompanijos tikslas ir koks tavo darbo tikslas. Sunkus darbas gali būti bergdžias reikalas, laiko švaistymas. Gali žmogus dirbti ir mėnesius, ir metus ir būti neįvertintas. Pirmiausia svarbu išsiaiškinti, kokie yra tavo darbo tikslai ir kokią naudą, pasiekus tuos tikslus, gaus kompanija“ – aiškios krypties svarba tiki Arvydas Avulis.

I. Staškevičius pastebi, kad rezultatui turi įtakos daugiau veiksnių: „Nėra kito kelio pasiekti rezultatą – tik darbas. Bet darbas būna įvairus. Dažnai darbas matuojamas valandomis arba dienomis, o tai ne visada teisinga. Labai svarbu darbuotojo kūrybingumas, sistemingas požiūris į darbą, sugebėjimas išnaudoti komandinio darbo galimybes, įsitraukimas, savo pasiūlymų teikimas.  Yra daug faktorių, kurie reikalingi kuriant vertę“.

Regimantas Buožius, bendrovės „Acme kompiuterių komponentai“ direktorius, tvirtina, kad jam labiau padėjo ne tiek sunkus darbas, kiek tai, kad jam patiko jo darbas. Tai turėjo didesnę įtaką pasiekimams nei sunkus darbas.

„Manau, kad stereotipai „daug dirbsi“, „anksti kelsiesi“ yra tam tikros programos, kurios užduodamos jaunam žmogui. Manau, kad tai yra klaidingi dalykai, savotiški savęs raminimai. Ar man patinka žmonės, kurie daug dirba? Tokio vertinimo nėra. Jeigu sėdi ne toje vietoje ir daug dirbi, darbas neduos norimų vaisių, kad ir kaip darbuosiesi. Daug svarbiau, kad žmogus būtų „savo rogėse“ ir dirbtų su ugnele“ , – atvirauja R. Buožius.

Stereotipas Nr. 3: galiu pasiekti rezultatų bet kurioje srityje

Dar vienas labai gajus stereotipas, kad kiekvienas galime būti geriausias bet kurioje pasirinktoje srityje. Galbūt retas tai įvardina tiesiogiai, tačiau daugelio veiksmai iliustruoja būtent tokį požiūrį. Ši nuostata pasireiškia tuo, kad karjeros sritis dažnai pasirenkama visai atsitiktinai. Labai daug žmonių menkai žino savo stipriąsias puses. Dar mažiau žmonių gali tvirtai teigti, kokiame darbe, ir kaip geriausiai jie gali panaudoti savo potencialą.

„Netikiu, kad bet kuris žmogus bet kurioje srityje gali susikurti karjerą. Susikurti karjerą galima tik tada, kada žmogus žino, ką gali ir kas jam patinka“, – pastebi Regimantas Buožius.

„Nėra tokių žmonių, kurie geriausi visur. Čia tik teorija, kad žmogus gali būti geriausias visur. Tai yra iš senų laikų mitas apie visapusiškus auksarankius, kurie gabūs viskam. Kažkodėl šis mitas vis dar labai gyvas. Fokusuodamas pasieksi daug geresnius rezultatus“, – Regimantui antrina REMAX vadovas Žiuljenas Galeckas.

Kaip teigia Arvydas Avulis, svarbu, kad žmogus rinktųsi tą darbą, kuriame gali išnaudoti savo stipriąsias savybes. Taip pat svarbu žinoti savo silpnąsias puses ir rinktis veiklą taip, kad tos silpnos pusės nebūtų esminės, o stipriosios būtų kertinės: „Yra labai mažai žmonių, kurie įvairiose srityse gali būti pakankamai geri. Būtų geriau surasti, kurioje srityje tau sekasi labiau, ir toje srityje ugdyti savo gebėjimus ir siekti geresnių rezultatų“.

Šie trys stereotipai dažnai yra didelė kliūtis siekti darbo, kuris patinka, pavyksta ir yra gerai įvertinamas. Šiuos ir kitus stereotipus įveikti karjeros kelyje padeda „Talentų karta“. Programa paremta  geriausiomis Lietuvos ir užsienio praktikomis.

Esi jaunas ir nori aiškesnio savo karjeros ateities paveikslo? Nori sužinoti savo stipriąsias puses, suprasti, kaip ir kur gali panaudoti savo potencialą? Yra puiki galimybė pakliūti į karjeros programą. 500 laimingųjų galės dalyvauti 6 mėn. trukmės programoje, kurios tikslas - padėti jauniems žmonėms aptikti karjeros kryptį. Programos pradžia lapkričio 4 d. Dalyvavimas programoje yra suderinamas su studijomis ir darbu. Sužinoti apie programą ir registruotis galite interneto svetainėje www.talentukarta.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu Vikingų kaimu.

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (254)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (13)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.

Dalyvavome draugų vestuvėse – paprašė dovanoti tik naudotus daiktus (52)

Vestuvių prasmė ir tradicija lyg ir aiški – sukviesti brangius šeimos narius, suburti seniai matytus giminaičius ir pasidalinti viešai savo laime su geriausiais draugais. Tačiau neseniai DELFI publikuotas straipsnis apie tai, kiek derėtų įdėti pinigų į jauniesiems dovanojamą vokelį, sukėlė didžiulį skaitytojų susidomėjimą.