Problema, apie kurią kalbu, daugumos nuomone galbūt yra visai ne problema. Vis dėlto, tai negali būti problema, juk tai yra „Atsakingo skolinimo nuostatai“, o kalbant konkrečiau, maždaug nuo 15 proc. pradinis įnašas nuo įsigyjamo nekilnojamojo turto kainos ar vertės.
Gyvenu aš vidutiniškai, kitaip negalėčiau pasakyti, nes gaunu ir vidutinę algą Lietuvoje. Mano svajonė irgi vidutinė – 3 kambarių nuosavas butas, Alytuje. Taip, teisingai, ne Kaune ar Vilniuje, o vidutiniame Lietuvos mieste, Alytuje. Šios svajonės siekiu jau 3 metus ir dar nespėjau įpusėti siekdamas jos, ji vis dar tolsta, nors jau vis dažniau pagalvoju apie emigraciją, ir būtent dėl šios, mums visiems žinomos taisyklės.
Kadangi tenka domėtis ir daug nekilnojamo turto (NT) rinka, kainomis ir naujais išleidžiamais įstatymais, kurie susiję su NT, aš puikiai suprantu, kokie yra pliusai šių nuostatų. Tačiau pagalvokime ar bent 10 proc. Jūsų aplinkoje neseniai būstą įsigijusių jaunų asmenų laikėsi šių taisyklių?
Ar jie tikrai sukaupė reikiamą pradinį įnašą, ar vis dėlto „apeita“ visiems puikiai suprantama forma, kurios šios taisyklės niekaip negali sukontroliuoti. Kalbu apie įnašo sukaupimą senelių, mamyčių ar tėvelių turtu ir jų duotais pinigėliais.
Mano nuomone, tie reikalavimai veikia tik tokiems asmenims, kaip aš. Kurie neturi „iš dangaus nukritusių“ pinigų maišų, kitaip sakant, turtingų giminių. Tokiems kaip aš, dirbantiems, nuomojantiems būstą (taip, aš nesu benamis, todėl tenka nuomotis būstą), mokantiems mokesčius ir dar bestudijuojantiems vienoje iš Lietuvos aukštųjų mokyklų.
Dabar apie sveiką logiką ir faktus. Manau, kad Lietuvoje niekas niekada nepagalvoja ir nepasveria naujais išleidžiamų įstatymų ar nuostatų, nes juk svarbiausia kažką daryti ir veikti. Argi ne taip? Bet tai tik prisideda prie emigracijos didėjimo ir jos skatinimo. Aš, gaunantis ne minimalų atlyginimą, gyvenantis iš savo kišenės ir turintis paprastą svajonę, kuri tampa nepasiekiama, išvažiuosiu ir taip prisidėsiu prie emigracijos, verčiamas aplinkybių.
Kas man trukdo savo dabar išleidžiamus pinigus nuomai skirti savo svajonių buto kredito mėnesinei įmokai sumokėti, kurios, beje, visiškai užtektų? Visi pastebime nežmogiškais tempais kylančias nuomos kainas. Situacija paprasta, tokių kaip aš tik daugėja. Mes nenorime eiti į gatvę, todėl tenka nuomotis, o tai ir kelia nuomos kainas. Kuo tai baigiasi? Tuo, kad turintieji pakankamai turto, gali labai lengvai ir paslapčia „pasidaryti“ jo dar daugiau ir dar daugiau. Žinoma, iš tokių kaip aš.
Juk ir aš kažkam dabar išpirkinėju butą, kuris atiteks, žinoma, ne man. Žmogus, galintis leisti sau gauti kreditą būstui įsigyti, taip ir padaro, o kai tokios didelės nuomos kainos, aš ne tik apmoku visas sąskaitas už butą, bet ir padengiu mėnesinę įmoką bankui. Ir taip kasdien, kas mėnesį ir jau kas metus... Ir viskas dėl to, kad tokiems kaip man, būtų geriau ir saugiau... Svajonės ir liktų svajonėmis...
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Lietuvos banką komentaro, kodėl svarbu, kad NT pirkėjas turėtų bent 15 proc. dydžio pradinį įnašą ir ar iš tiesų galima vadinti iš giminaičių ar pan. gautą įnašą taisyklių „apėjimu“.
Situaciją pakomentavo Milda Toleikytė, Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento Makroprudencinės politikos skyriaus vyresnioji ekonomistė.
„Finansų rinką prižiūrintis Lietuvos bankas Atsakingojo skolinimo nuostatus patvirtino siekdamas skatinti atsakingą komercinių bankų ir kredito unijų skolinimo praktiką, rinkos drausmę ir veiklos skaidrumą.
Nuostatuose įtvirtinti reikalavimai padeda apsaugoti vartotojus nuo per didelės finansinių įsipareigojimų naštos ir ugdyti atsakingojo skolinimosi įpročius. Taip pat užtikrinama, kad namų ūkio įsipareigojimai neviršija jo turto vertės ir iškilus sunkumams būtų galima turtą panaudoti įsipareigojimams šiems padengti, kitu atveju, pvz., netekus pajamų ir kritus būsto kainoms, tokie įsipareigojimai namų ūkiui gali tapti nepakeliama finansine našta.
Nuostatai įpareigoja kredito įstaigas visokeriopai įvertinti kredito gavėjo gebėjimą grąžinti kreditą ilguoju laikotarpiu ir sumokėti visas su juo susijusias įmokas, apibrėžia didžiausią leistiną gaunamo kredito dydžio ir įkeičiamo turto vertės santykį bei didžiausią visų finansinių įsipareigojimų ir pajamų santykį, nustato didžiausią galimą kredito grąžinimo trukmę ir kitus atsakingo skolinimo veiksnius.
Nekilnojamojo turto pirkimas yra ilgalaikis finansinis įsipareigojimas, ir savarankiškas pradinio įnašo sukaupimas rodo, jog namų ūkio finansų valdymo gebėjimai ir finansinė padėtis yra tinkami tokiam svarbiam įsipareigojimui prisiimti.
Atsakingojo skolinimo nuostatuose įtvirtintas reikalavimas, kad ne mažiau nei 15 proc. perkamo būsto vertės turi būti sumokėta nuosavais (ne skolintais) pinigais. Taigi, prieš išduodama paskolą, kredito įstaiga turi įsitikinti, kad pradiniam įnašui sumokėti klientas nesiskolino. Dovanotos lėšos yra laikytinos nuosavomis ir jų panaudojimas pradiniam įnašui sukaupti neprieštarauja Atsakingojo skolinimo nuostatų reikalavimams.
Skaudi Lietuvos ir kitų valstybių patirtis ne kartą patvirtino, kad pernelyg spartus kredito augimas dažnai baigiasi reikšmingu nekilnojamojo turto rinkos ir net ekonomikos nuosmukiu. Po Atsakingojo skolinimosi nuostatų įsigaliojimo rinkoje išnyko iškreiptos konkurencijos praktika, kuomet siekiant padidinti pelną ne visada buvo skolinama atsakingai, tad sumažėjo ir burbulų nekilnojamojo turto rinkoje formavimosi rizika.“
Norite pasidalyti savo mintimis, patirtimi? Taip pat susiduriate su šia problema? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt arba žemiau: