Istorija, apie kurią aš papasakosiu, nutiko prieš pusmetį. Jūs ja galite tikėti, galite ir ne. Jau buvo gana gilus vakaras, parduotuvėje vaikštinėjo iš po darbų grįžę žmonės. Ir štai po parduotuvę vaikštinėjo jauna mama su maždaug 5 – 6 metų vaiku. Iš šono atrodė paprasti žmonės, nekrentantys į akį. Mama paprasta, vaikas – tvarkingas. Bet tai, kas vyko toliau, mane pribloškė ir privertė pamąstyti, kur yra tos auklėjimo ribos.
Jiems bevaikštant po parduotuvę vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo klykauti ir lakstyti aplink lentynas. Tai buvo panašu į protą praradusio žmogaus siautėjimą. Skambėjo visa parduotuvė. Mane nustebino mamos elgesys, nes ji visiškai į tai nereagavo. Argi nekeista, kad mama taip leidžia siautėti savo vaikui? Argi taip elgiasi normali mama? Mano manymu, tereikėjo kelių žodelių ir vaikas būtų kaip šilkinis. Bet ne, mama tarsi nemato, kas vyksta aplinkui.
Jai, matot, svarbiau jos išmanusis telefonas ir pokalbis su kažkuo. O kur mamos pareigos? Galime čia linksmai „pūliuoti“ apie sunkų gyvenimą ir mažas algas, bet jei jau tau Dievas nedavė proto auginti vaiko, tai kam jį ir gimdai? Kelios minutės laimės lovoje paskui daug kainuoja. Bet grįžkim prie situacijos... Vaikas taip siautėjo, kad net salės darbuotojos negalėjo dirbti. Po kurio laiko visas šis „cirkas“ baigėsi, nes apsaugos darbuotojai neapsikentė.
Žinoma, mama mėgino ginti savo vaiką, pasakojo, koks jis nuostabus, puikus ir vos ne į muziejų galima jį dėti. Nepatenkinta ji iš parduotuvės išėjo. Keista, bet jos galvoje tikriausiai net nesukirbėjo mintis, kad ji pati kalta dėl to.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Norite pasidalinti savo mintimis? Esate atsidūrę panašioje situacijoje? O gal turite kitokią nuomonę ir norite apginti mamytę? Rašykite žemiau arba el.paštu pilieciai@delfi.lt: