Viskas, ko nežinojote apie ypatingą ispanų šventę pilnamečiams

 (3)
Šioje šalyje jaunieji pilnamečiai pradeda ruoštis savo pilnametystės šventei dar prieš metus. Vyksta dešimtys renginių, skirtų jų (būsimų pilnamečių) garbei, o šventės kulminacija pasižymi neregėta prabanga ir pompastika.
© Autorės nuotr.

Viena iš senų ispanų tradicijų yra vadinama „Quintos“ (Kintos). Taip vadindavo jaunuolius vaikinus, kurie sulaukdavo pilnametystės. Tai reikšdavo, kad šie jaunuoliai iškeliaus į kariuomenę. Šis vardas „Quintos“ buvo duotas Ispanijos karaliaus Juan II de Castilla (1406-1454). Tačiau, kai tarnavimas kariuomenėje baigėsi, „Quintos“ tapo švente per kuria švenčiama ne tik vaikinų, bet ir merginų pilnametystė.

Kiekviename Ispanijos regione ši šventė yra švenčiama kiek kitaip, bet aš papasakosiu apie šventės tradiciją Valensijos regione, kurortiniame miestelyje Chavėja. Čia „Quintos“ švenčiama per Jonines arba „Les Fogueres de San Juan“, tai trunka apie dvi savaites. Ši šventė skiriasi nuo kitų ispaniškų religinių švenčių tuo, kad ji yra labiau pagoniška. Tačiau neapsieinama be bulių ar Valensijos regijonui priimtų medinių statulų „La Falla“ arba „La Foguera“.

Šiai šventei ruošiamasi visus metus. Ją organizuoja miestelio savivaldybė ir ji prasideda birželio 15 d. Jaunieji pilnamečiai savo šventei pradeda ruoštis nuo rugsėjo mėnesio ir per metus dalyvauja skirtinguose renginiuose. Rengiamos vakarienės kuriose susirenka ne tik „Quintos“ (būsimi pilnamečiai), bet ir svarbiausi veidai kaip miesto meras ir rėmėjai. Taip pat yra rengiami „Bingo“ vakarai, per kuriuos yra renkami pinigai už pilnamečių išlaidas šventės metu. Per visus metus „Quintos“ turi dalyvauti repeticijose, per kurias jaunuoliai repetuoja ėjimus, pasisveikinimus ir oficialias Chavėjos dainas (miestelio himną ir Joninėms sukurtą dainą). Yra išrenkamos tų metų karalienė ir jos damos. Jos yra renkamos pagal grožį, draugiškumą ir pagal tai, ar labai gerai kalba Valensijos regiono dialektu. Gegužės mėnesį yra organizuojamas iškilmingas balius „El Carrasco“, tai yra paskutinė oficiali vakarienė prieš Jonines.

Mane asmeniškai labiausiai sudomino ir sujaudino stipri ispanų jaunimo aistra šiai šventei. Jie taip laukia šventės kulminacijos. Jie tiek daug laiko skiria pasiruošimui, tradicinių kostiumų siuvimui iki smulkiausių detalių. Namuose jie skiria kone vieną atskirą kambarį, kuriame yra sudedami visi šiai šventei reikalingi atributai: tautinis drabužis ir visi aksesuarai. Jeigu jauno vaikino ar merginos tėvai, seneliai, proseneliai yra kilę iš Chavėjos, jie dar labiau yra užsidegę šia tradicija, kad net iš paskirto kambario išneša visus baldus. Kambaryje lieka iškilmingos suknios su storais, prabangiais audiniais, balti vėliai, bateliai pagaminti, pagal užsakymą, pasijoniai ir visos aprangos detalės: auskarai, sagės, juostos, pirštinaitės, ispaniškos karūnos į plaukus, nėriniuotos servetėlė, vėduoklės. Už visą šį komplektą būsimos pilnametės tėvai sumoka ne mažiau nei 6000 eurų.

Vaikinų kostiumams ir aksesuarams išleidžiama kiek mažiau. Merginos prieš užsidėdamos tautinį drabužį išsikviečia moterį, kuri sutvarko plaukus pagal velensijietišką tradiciją ir padaro specialų makiažą. Artėjant Joninėms artimieji ir draugai neša dovanas pilnamečiams, kurios yra dedamos jų šventiniame kambaryje.

Taip pat iki Joninių likus savaitei, jauni ir vyresnio amžiaus miestelio gyventojai sudaro savo draugų grupę. Jie išsinuomoja kokius nors apleistus būstus ar pas ką nors garaže pasidaro jaukią vietelę su sofa, baru, žaidimais ir t.t., kad praleistų tas dvi savaites geroje kompanijoje. Kiekviena grupė draugų turi savo pasirinktas spalvas ir pagal pagal tas spalvas pasisiuva kostiumus. Vaikinai - šortus ir marškinėlius, merginos - šortinius kombinezonus ir marškinėlius su draugų grupės sukurta emblema. Tradicija yra tokia, kad kur tu bebūtum ar begyventum, turi grįžti į Chavėją švęsti Joninių kiekvienais metais su savo draugų grupe.

Per tas dvi savaites tiek daug visko vyksta. Pirmiausia yra surengiamas „Quintos“ (būsimų pilnamečių) pristatymas, per kurį visas miestelis susipažįsta su tais metais pilnametystės sulaukusiais jaunuoliais. Vėliau vos ne kas antrą dieną vyksta „Pasecalle“ - tai eitynės gatvėmis kartu su orkestru. Prie jų taip pat prisijungia mažieji Chavėjos gyventojai su tradicinėmis suknelėmis ir kostiumais. Taip pat naktimis didžiojoje aikštėje vyksta diskoteka su didžėjumi ar grupių koncertai. Gėrimai, maistas, šūksniai ir šokiai liejasi per kraštus. Visas miestelis švenčia.

Birželio 23 d. švenčiama „Nit dels focs de Sant Joan“ (Švento Jono nakties ugnys). Per naktį miesto gatvėse yra uždegami šeši laužai, kurie veda iki septinto ir pačio didžiausio laužo. Per tuos šešis turi peršokti, o prie paskutinio turi sugalvoti norą ir mesti savo žolės vainiką su trimis riešutais. Taip pat per tą naktį vyksta „Espectacular Correfocs“ - per visą miestelį išstatyti fejerverkai, ugnys ir šaltosios liepsnos. Fone girdisi būgnais grojančios grupės. Finale didžiojoje aikštėje galima pamatyti fejerverkų pasirodymą.

Paskutinę naktį, iš 24 į 25 dieną yra deginama įspūdingo dydžio išdažyta medinė skulptūra. Aikštėje aplink ją susirenka visi „Quintos“ pilnamečiai. Išrinkta karalienė turi garbę uždegti Joninių skulptūrą. Kol skulptūra dega, vyksta apsikeitimo ceremonija - šių metų pilnamečiai užleidžia vietą būsimiesiems pilnamečiams. Kai skulptūros viršūnė nukrenta, oficialiai Joninės ir pilnametystės šventė baigiasi. Visi pradeda skaičiuoti laiką iki kitų metų švenčių.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (58)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (3)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (129)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.