Kai sakau neišpildyta, turiu galvoje gatves, erdves, veiklas, vietas. Tai kitataučių neperpildytas miestas, kuriame visi savi, o ne kaip Vilniuje – kad ir kur eitum, vis sutiksi tai kiną, tai japoną, juodaodį, indą. Šitaip vaikščiodamas miestu pats gali pasijusti kitataučiu, kuris vaikšto ne po savo miestą, vaikšto kaip svečias. Nors ir nesu rasistas.
Tuo tarpu Kaune jaučiasi lietuvybė. Nežinau, kaip kitaip paaiškinti tą jausmą, kai išlipi iš autobuso ir jautiesi savo krašte. Tai be galo patriotiškas Lietuvos miestas, kuris turi garbingą istoriją, kurio piliečiai – sergantys už savus – „Žalgirio“ fanai. Ir tai yra puiku, tai – be galo vieningas miestas.
Vilnius turi Gedimino pilį? O kokia žymi Kauno pilis! Ir jos teritorija: nuostabus parkas su treniruokliais, žaidimų aikštele vaikams, kuriuo gali grožėtis dėl santakos, dviejų susikertančių upių – Nemuno ir Neries.
Vilniuje Gedimino aikštė? Kaunas turi Laisvės alėją, nuo seno visų laikytą miesto širdimi. Joje kavinės, barai, muziejai, meno galerijos, verslo biurai, knygynai, teatrai – visa, kas reikalinga save bei atvykėlius gerbiančiam miestui.
Ką veikti į miestą užsukusiam svečiui? Kaune gausu kultūros židinių – 9 fortas, M. K. Čiurlionio Nacionalinis dailės ir Vytauto Didžiojo karo muziejus – tai tik kelios vietos, kurias verta aplankyti. Dar veikia Botanikos sodai, išskirtinis Lietuvoje zoologijos sodas. Jaunimą gali pritraukti kino teatrai, gyvos muzikos barai. Visai nebūtina trintis po „Akropolį“.
Tad Kaunas tikrai yra gyvas, o ne miręs miestas, kuris laukia kiekvieno išskėstomis rankomis.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Teiraujamės Jūsų – kokias Vilniaus ar Kauno gyventojų ypatybes pastebite jūs? Kaip skiriasi vilniečių ir kauniečių gyvenimas, stilius? O gal tik mitas, kad šie skirtumai apskritai egzistuoja?
Padiskutuokime! Savo mintimis galite dalintis el. paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Miestas“ arba žemiau. Įdomiausius pasakojimus ar patirtis publikuosime.