Viešojo transporto siaubai: keleiviai su „gyvūnėliais“, šaltis ir byranti technika

 (66)
Didelis džiaugsmas važiuoti visuomeniniu transportu. Tvarkingu, švariu, šiltu, laiku atvažiuojančiu, kai funkcionuoja visos reikalingos keleivių ir autobuso vairuotojui technologijos. Kai visuomeninio transporto juostos laisvos nuo labiau skubančių piliečių.
© DELFI / Tomas Vinickas

Bet jų vietoje aš irgi nesėsčiau į visuomeninį transportą. Kam žemintis ir rizikuoti savo sveikata?

Iš Baltupių turėjau nuvažiuoti iki Aušros vartų. Laikas 7 val. ryto. Pora autobusų praleidžiu, nes neįmanoma įsisprausti. Prikimšta mokinukų, dar neišlipusių iš miego ir į darbus skubančių paniurėlių. Ar tikrai reikėjo ankstint pamokų laiką? Kad vaikai braidžiotu gatvėmis intensyviausio eismo metu? Jiems tikrai geriau ir saugiau?

Sulaukiau 10 maršruto autobuso. Įlipu. Kitoj stotelėj išlipu. Kodėl? Asocialus pagyvenęs žmogus su visais savo „gyvūnėliais“, kvapais, bacilomis ir bakterijomis. Tuberkuliozė ar dar 10 min. po šlapdriba stotelėje? Renkuosi šlapdribą.

Atvažiuoja 34 maršruto autobusas. Įlipu. Kitoj stotelėje išlaipina. Vairuotojas paprašo išlipti, nes neveikia ventiliavimo sistema, visi langai užrasoję. Pasirodo, autobusas – techniškai netvarkingas. Permečiau mintimis, kad tokių sostinės Vilniaus gatvėse ne vienas ir ne du, gal 70 proc. viso autobusų parko.

Ok, sakykim, važiuotume nemokamai, nutylėčiau, bet mokam pinigus. Kodėl moku už nekokybišką paslaugą, dauguma atvejų ir pavojingą? Kur keliauja pinigų srautai? Kaip tokie metalo laužai išrieda į gatves ir kas tai palaimina? Kas juos praleidžia per techninę apžiūrą, kas ją atlieka? Įdomu, ar salonai valomi...

Nesu piktas, bet negaliu suprast tokio aplaidumo ir parašysiu, kaip „ekspertas“, bet toks transportas neišvažiuotų į gatves, jei būtų tvarka įmonėje bei tinkama kontrolė. Manau, pats laikas inicijuoti auditą, patikrinimą ir iškratyti įmonę iš pagrindų, nes ne paslaptis, kad valstybinėse įmonėse greitai plinta veltėdžiavimas. Kaip vilnietis noriu pridėti, kad nežinau, kodėl mūsų taip nemyli, bet nori, kad mes mylėtume tiek Vilnių, tiek Lietuvą. Mokėt mokesčius ir nieko nereikalauti?

Visai pabaigai, tai kelionė atgal buvo 10 maršruto autobusu, kuriame ne tik šildymas neveikė, bet ir valytuvai. Šlapdriba gražiai gulė ant priekinio lango, vairuotojas ramiai riedėjo gatvėmis, lyg taip ir turėtų būti, sėdėjau priekyje žvilgčiodamas tai į vairuotoją, tai į kelią ir sunkiai įžiūrimus objektus ant jo. Viskas gerai, šį kartą nieko nesuvažinėjo, į nieką neatsitrenkė. Tokia štai Vilniaus romantika.

P.S. lietus lijo ne tik lauke, bet ir autobuse. Turbūt stogas kiauras. O pas kažką stogas labai tvirtas toje kontoroje.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (164)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.