Valgyti ar nevalgyti: skaitytojai prašo padėti pažinti keistus grybus

DELFI Piliečio rubrikoje publikavus ne vieno skaitytojo rastų ir jiems nežinomų grybų nuotraukas, redakciją užplūdo grybautojų prašymai padėti pažinti jų miške pamatytus radinius. Kviečiame pasižiūrėti, kokių grybų miške aptiko DELFI skaitytojai, o grybautojus – pasitikrinti, ar pažįstate, kokie grybai pavaizduoti nuotraukose.

DELFI skaitytoja Ingrida panoro sužinoti, kokie grybai auga jos sodybos sodo žolėje po obelimis.

„Šie grybai pradėjo augti liepos mėnesį, o jų dygimas baigėsi rugpjūčio antroje pusėje. Kepurėlės labai didelės, skersmuo – apie 25 cm. Lakšteliai balti. J.Mazelaičio ir V.Urbono knygoje „Lietuvos grybai“ tokių grybų neradau (arba neatpažinau). Gal tai koks retas ar saugotinas grybas?“, – klausė skaitytoja.

Kaip nurodė Gamtos tyrimų centro Mikologijos laboratorijos vadovė Jurga Motiejūnaitė, panašu, kad nuotraukose užfiksuota didžioji meškabudė (lot. Leucopaxillus giganteus).

„Tiksliai pasakyti sunku, kadangi nufotografuotas tik kepurėlės viršus. Didžioji meškabudė – nedažnas grybas, augantis miškuose ir pievose, kartais net ir soduose, neretai auga „laumių ratais“. Šiaip jau laikomas valgomu grybu, nors vaisiakūnių kvapas daugeliui žmonių nemalonus. Bet vis dėlto, jei žmogus gerai nepažįsta šio grybo, geriau jo nevalgyti“, – apie įdomų skaitytojos rastą grybą pasakojo J. Motiejūnaitė.

Pasak specialistės, didžiosiose meškabudėse aptikta aktyvių biologinių medžiagų, kurios turi priešvėžinių savybių ir gali būti naudojamos taip pat kaip antibiotikai.

„Tą reikėtų įsidėmėti kiekvienam, kam tiesiog niežti nuo noro paspirti „šungrybį“ ar nulaužti ant medžio augantį kempininį grybą – yra ne viena grybų (taip pat ir nevalgomų) rūšis, kuri galbūt yra potencialių naujų vaistų šaltinis – juos naikinantys kenkia ne tik gamtai...“, – nurodė laboratorijos vadovė.

Kitas DELFI skaitytojo atsiųstas grybas – itin išskirtinės išvaizdos. Pasak nuotrauką atsiuntusio žmogaus, jis grybą rado miške.

J. Motiejūnaitė paaiškino, kad tai – žvaigždinas (lot. Geastrum).

„Deja, nustatyti rūšies iš tokių nuotraukų neįmanoma. Lietuvoje yra kelios žvaigždinų rūšys, yra neretų, yra ir labai retų, įrašytų į Raudonąją knygą. Jie nevalgomi, tačiau labai įspūdingos išvaizdos – subrendusių vaisiakūnių apatinė dalis skyla ir tampa panaši į žvaigždę – iš čia ir pavadinimas“, – paaiškino specialistė.

Dar viena DELFI skaitytoja jai nematytą grybą rado miške netoli Babtų.

„Paėmus į ranką visas kupstas toks tvirtas atrodo. Galvojau, gal kelmučiai, bet internete nieko panašaus neradau (be to, išroviau iš žemės, o ne nuo kelmo). Paklausiau kitų miške sutiktų grybautojų, jie susižvalgė ir patarė išmesti. Gal galėtų pakomentuoti, kas tai per grybas?“ – klausė ji.

Deja, kaip nurodė specialistė J. Motiejūnaitė, skaitytoja išrovė retą ir saugomą grybą, į Raudonąją knygą įrašytą šakotąją skylėtbudę (lot. Polyporus umbellatus).

„Šių grybų rinkti negalima. Tačiau mes visada būsime dėkingi už atsiųstas tikslias nuorodas (ypač su koordinatėmis), kur rasti į Raudonąją knygą įtraukti grybai“, – nurodė specialistė. Pastebėjusius šį grybą prašome pasidalyti informacija ir tiksliomis nuorodomis el.paštu [e-mail].

Dar vienas išskirtinis radinys – DELFI skaitytojo pastebėtas neįprastas baltas grybas.

Vilniaus universiteto profesorius, mikologas Ernestas Kutorga paaiškino, kad nuotraukoje – paprastoji poniabudė (lot. Phallus impudicus).

„Jaunas (rutuliškas) ir senas (diferencijuotas į kotą ir kepurėlę) vaisiakūniai, valgomasis ir medicininis grybas. Įdomu pastebėti, kad nuotraukoje matosi ant vaisiakūnio ropinėjantys musė ir raudonnugaris maitvabalis (vabzdį apibūdino doc. Andrius Petrašiūnas), kuris paprastai minta dvėselena. Taip nutiko todėl, kad subrendęs poniabudės vaisiakūnis skleidžia dvokiantį kvapą (jį sudaro apie 50 cheminių komponentų) ir privilioja vabzdžius, kad jie padėtų išplatinti grybo sporas“, – paaiškino E. Kutorga.

Norite pasidalyti savo laimikiu? Nuotraukas siųskite el.paštu [e-mail] su prierašu „Grybai“.