Nežinau, kokia tiksliai aprašyta situacija, bet, pavyzdžiui, aš niekada nestatau automobilio taip kaip reikėtų. Visada statau kuo nuošaliau nuo kitų. Iš šono turbūt atrodo, kad statau kaip įžūlus idiotas, bet tikslas – visai kitas.

Turiu nepigų automobilį, esu žmogus, kuris saugo tiek svetimą, tiek savo turtą. O dauguma to nedaro.

Kai nusipirkau dabar turimą automobilį, per pirmus tris mėnesius kiti mano automobilio dureles subraižė keturis kartus. Nė karto niekas neatlygino žalos, todėl dabar esu priverstas statyti kaip gyvulys (pavyzdžiui, per dvi vietas, skersai ar išilgai), žodžiu, bet kaip, kad tik kitas nepasiektų savo durelėmis.

Kartais pigiau sumokėti baudą, nei remontuoti kėbulą. Kai žmonės išmoks saugoti ir prisiimti atsakomybę už svetimą turtą, tada aš išmoksiu statyti automobilį taip, kaip numato taisyklės, kelio ženklinimo linijos ir moralės normos.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Norite pasidalyti savo mintimis apie eismo kultūrą Lietuvoje? Rašykite mums el.p. pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vairavimas“.