Vaikiški žaidimai prieš marą – tvorų statyba

 (18)
Pastaruoju laiku netyla žinios iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo Jono Miliaus apie afrikinio kiaulių maro grėsmę. Ar tik apsisaugoti nuo šios ligos siekiama?
© DELFI (T.Markevičiaus nuotr.)

Afrikinis kiaulių maras, kaip ir kiti panašūs marai, paukščių gripai ir pan., be abejo, yra specifiniai susirgimai, nuo kurių reikia atitinkamai saugotis, nes gali atnešti didelius nuostolius žemės ūkiui, perdirbamajai pramonei. Tačiau, visuomet reikia skirti realią grėsmę ir adekvačių priemonių taikymą tokių ligų plitimo rizikai mažinti nuo paniką keliančios informacijos platinimo ir svaičiojimų apie kažkokias apsaugines tvoras, kainuosiančias milijonus.

Man, ne vieną dešimtmetį dirbusiam gyvulininkystės srityje, juoką kelia tokia į paranoją panaši (lyg turėtų būti rimto) Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo skleidžiama informacija apie sąrašą priemonių, kurios turėtų ženkliai sumažinti maro patekimą į Lietuvos kiaulininkystės ūkius.

Nereikia toli ieškoti - prisiminkime neseną laiką, kai „ufonautais“ apsirengę specialistai purškė iš Baltarusijos atvykstančius automobilius. Lyg tai būtų pats tinkamiausias ir vienintelis būdas apsisaugoti. Tai kas, kad automobilio ratai bus dezinfekuoti, o kur viso kito atvykstančio personalo, daiktų, prekių ir produktų dezinfekcija, kas uždraudė laukinių gyvūnų bei pauščių migraciją į Lietuvos pusę? Čia buvo išmesti šimtai tūkstančių, o kur rezultatas?

Dabar gi peršama vaikiško žaidimo lygio idėja, kad reikia TVOROS! Gerai, kad Europos komisijoje yra realiai galvojančių žmonių ir jie nepasiduoda šiai paranojiškai taktikai - bus tvora, tai būsime saugūs. Prisiminkime, per pastaruosius 50 metų ne vieną kartą Lietuvoje buvo ir maro, ir net juodligės židiniai, bet pritaikius mokslo ir specialistų pripažintas priemones šie ligų židiniai buvo likviduoti. Be tvoros.

Gerai, užtverkime tvorą palei visą Baltarusiją, bet ne iš vielos, o kapitalinę, mūrinę, kad šernai jos negalėtų įveikti, dar ir metro gylio pamatus įbetonuokime, kad šernai su savo galinga knysle nepasiknistų... O jei baltarusiškas šernas perbėgs į Latviją ar Lenkiją, o paskui užsimanys į Lietuvą? Tai kaip ten be tvorų? Kaip apsisaugosime nuo kitų laukinių gyvūnų, nes gamtoje gyvena ne tik šernai? Juokinga, ar ne? Jei nebūtų, kaip sakoma, graudu.

Tai jau tikrai vertėtų ne juoktis, o susimąstyti, kai visa Europos Sąjunga negali parduoti savo kiaulienos Rusijai. Kiek milijonų nuostolių ir tuomet, kai dar nei viena kiaulė Lietuvoje nesusirgo šia liga, tik panika nevaldomai pasėta? Niekas iš veterinarijos tarnybos nenori prisiminti, kad nuo laukinės gyvūnijos paplitimo arealo iki kiaulių tvartų yra aibė efektyvių specialiųjų priemonių, kad bet koks kontaktas būtų išvengtas.

Gal čia visai kitur, kaip sakoma, šuo pakastas. Reikia tvoros, jai statyti - milijonai pinigų, o paskui gal ir dalybos? Nesvarbu, kad per visą gyvulininkystės istoriją apsieita be tvorų, bet dabar reikia gal ne tvoros, o pinigų?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Dalyvavome draugų vestuvėse – paprašė dovanoti tik naudotus daiktus (30)

Vestuvių prasmė ir tradicija lyg ir aiški – sukviesti brangius šeimos narius, suburti seniai matytus giminaičius ir pasidalinti viešai savo laime su geriausiais draugais. Tačiau neseniai DELFI publikuotas straipsnis apie tai, kiek derėtų įdėti pinigų į jauniesiems dovanojamą vokelį, sukėlė didžiulį skaitytojų susidomėjimą.

Per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės, buvo ribojamas eismas (50)

Pirmadienį per avariją Utenos rajone žuvo du žmonės. 11.52 val. Bendrajame pagalbos centre skubios pagalbos telefono numeriu 112 gautas pranešimas, kad Utenos r., Vyžuonų sen., Šiaudinių k. susidūrė mikroautobusas ir lengvasis automobilis.

Nusipirko brangių aviečių turgelyje: popierinė pakuotė mane suklaidino (43)

2,5 euro × 4 = 12,5 euro, arba kiek iš tikrųjų kainuoja avietės. Taip, taip, čia ne klaida...

Klasikinės muzikos vasara – jaunieji muzikantai kviečia į koncertus

Iš užsienio sugrįžę violončelininkas Augustas Gocentas(Suomija) ir pianistė Gabrielė Sutkutė (Didžioji Britanija) siūlo kokybišką laisvalaikį su klasikine muzika.

Užfiksavo nematytą rupūžę – pasirodo ji įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą (17)

DELFI skaitytoja, pamačiusi ryškiaspalvę ir jai nematytą rupūžę, susidomėjo, kokios rūšies ji galėtų būti. Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistė Dalia Bastytė DELFI atskleidė ne tik jos oficialų pavadinimą, bet ir paminėjo, kad ji yra įtraukta į Lietuvos Raudonąją knygą.