Užsienyje gyvenanti kaunietė: kodėl britai turėtų mus priimti kaip savus?

 (48)
Aš vis dažniau pagalvoju, kad esu atsiųsta iš kitos planetos. Dažnai nesuprantu Lietuvos/lietuvių žmonių, jų požiūrio, minčių, elgesio. Paskaitau straipsnius, pažiūriu lietuviškas žinias. Bandysiu šiame straipsnelyje vieną temą paminėti, kodėl tokios mintys kyla.
© DELFI (T.Vinicko nuotr.)

Aš didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau Kauno rajone/Kaune. Visada mėgau bendrauti, diskutuoti. Turėjau nemažai pažįstamų, kadangi darbas buvo susijęs su žmonėmis, taip pat dalyvavau partinėje veikloje. Nuo pat mažens žinojau, kad Lietuva buvo okupuota, kad teko iškęsti karus ir t.t.

Kai paauglystėje persikraustėme į Kauno rajoną ir pradėjau mokytis Kaune, supratau kad šis miestas tikrai yra lietuviškiausias, gal net truputį nacionalistinis. Buvo nuolat pabrėžiama, kad mes lietuviai, kad iš Kauno ir jeigu kažkas yra rusų, lenkų ar kitos tautybės, nors ir kalba lietuviškai, jis visada ir liks rusas, lenkas ir t.t. Daugelis juo nepasitikės taip kaip savo tautiečiu. Nuolat primins, kad Lietuvoje kalbėkime lietuviškai ir t.t. O dar jeigu jis gimė ir augo Lietuvoje ir ne itin rišliai kalba lietuviškai, arba skundžiasi sunkiu gyvenimu, bus tikrai pasiūlyta keliauti į savo ar tėvų gimtąją šalį.

Kiek pamenu, panaši situacija buvo ir Žemaitijoje, tik kad žemaičiai šiek tiek santūresni, tiesiai žmogui į akis nepasakys. Tiesiog tarp savų pakalbės - „va, žinai tas rusas/lenkas/...“. Kartais net vardo nepaminės pokalbyje.

Tai sava istorija. Prie ko bandau „privesti“? Dar gyvendama Lietuvoje girdėdavau iš pažįstamų, kad nevykčiau į užsienį, kad visada būsiu laikoma svetima. Bet aš taip ir nesupratau, kodėl mane turėtų laikyti sava? Man tiesiog pakanka, kad nebūčiau diskriminuojama, kad vaiko gatvėje ar mokykloje neužgauliotų, kad galiotų visiems įstatymai ir pan. Man niekad neatrodė, kad užsienietį turėtų pulti priimti visi į draugus, į bendras šeimos šventes. Tai, manau, ateina su laiku, o be to, daugelis priklauso ir nuo žmogaus. Iš savo šeimos patirties galiu pasakyti, kad pakviesti esame jau į antras britų vestuves.

Kitas dalykas, kad gimėme lietuvių tautybės ir to nepakeisi. Čia ne pilietybė. Ir dabar vis dar paskaitau, jau gyvendama užsienyje tokių pat emigrantų kaip mano istorijas, kad viskas būtų, kaip ir gerai, bet jie jaučiasi svetimi, kad britai nepriima mūsų kaip savų. O kodėl turėtų priimti? Ar todėl, kad atvažiavę kai kurie pridaro problemų? Kad užima darbo vietas? Nesvarbu, kad patys britai į jas neina, bet tai yra jų verslininkų sukurtos darbo vietos. O ar Lietuva išskėtusi rankas priima emigrantus iš kitų šalių, ypač tamsaus gymio? Ar nuėjus „išsiimti“ socialinio numerio Lietuvoje pasiūlys atvykėliui vertėją ir t.t.? Kodėl mes norime įlindę į jų „lovas“ pasiimti ir jų širdis? Kodėl laikome save geresniais, negu atvykėlius į Lietuvą ? Ir vėl prieiname prie dvigubų standartų. Įdomu, ar yra dar žmonių pritariančių mano išsakytai nuomonei?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nori atkreipti vairuotojų dėmesį: neatsipalaiduokite – štai kokių gudruolių būna (242)

„Ir plačiame, tiesiame kelyje negali atsipalaiduoti...“ – vairuotojus panoro įspėti DELFI skaitytojas Darius, kelyje „Kaunas-Jonava“ nufilmavęs neatsakingą vairuotojo poelgį.

Gražuolis Kasparas nori dalintis gyvenimo džiaugsmu su rūpestingu šeimininku (3)

Susipažinkite – vaiduokliukas (oi, atsiprašau, katinėlis!) Kasparas. Jo istorija nuo pat pradžių buvo lygiai tiek pat komiška, kiek ir graudi. Tik įsivaizduokite: paskambino dvi moterys ir papasakojo, kad iš lauko išgelbėjo mažytį it kruopa kačiuką, išmestą iš namų. Tąkart neturėjome vietų, tad jos pažadėjo šiek tiek „palaikyti“, kol galėsime pagelbėti.

Kauno mokiniai minėjo Sausio 13-ąją (10)

Atiteka laikas, atnešdamas įvykius, faktus ir žmones. Į šiandieną laikas atskriejo iš 1991 metų sausio 13-osios ir 8.00 val. visoje Lietuvoje sustojo su atminties liudijimu. „Atmintis gyva, nes liudija“ šiandieną, liudys, kol gyvuos Lietuva.

1000 laisvės žvakučių Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijoje (8)

Sausio 13 diena – kai gėris nugalėjo blogį, tai diena, kai šviesa nugalėjo tamsą. Net ir praėjus 26 metams po šio dienos, svarbu nepamiršti jos, skatinti ir puoselėti savo minties, savo artimųjų, savo šalies laisvę.

Vyro namuose – neįprastos išvaizdos gyvis (40)

DELFI skaitytojo Vidmanto dėmesį atkreipė namuose pastebėtas jam nežinomas gyvis. Dėl neįprastos pastarojo išvaizdos jis paprašė DELFI redakcijos pagalbos jį atpažįstant.