Užsienyje gyvenanti kaunietė: kodėl britai turėtų mus priimti kaip savus?

 (48)
Aš vis dažniau pagalvoju, kad esu atsiųsta iš kitos planetos. Dažnai nesuprantu Lietuvos/lietuvių žmonių, jų požiūrio, minčių, elgesio. Paskaitau straipsnius, pažiūriu lietuviškas žinias. Bandysiu šiame straipsnelyje vieną temą paminėti, kodėl tokios mintys kyla.
© DELFI / Tomas Vinickas

Aš didžiąją savo gyvenimo dalį praleidau Kauno rajone/Kaune. Visada mėgau bendrauti, diskutuoti. Turėjau nemažai pažįstamų, kadangi darbas buvo susijęs su žmonėmis, taip pat dalyvavau partinėje veikloje. Nuo pat mažens žinojau, kad Lietuva buvo okupuota, kad teko iškęsti karus ir t.t.

Kai paauglystėje persikraustėme į Kauno rajoną ir pradėjau mokytis Kaune, supratau kad šis miestas tikrai yra lietuviškiausias, gal net truputį nacionalistinis. Buvo nuolat pabrėžiama, kad mes lietuviai, kad iš Kauno ir jeigu kažkas yra rusų, lenkų ar kitos tautybės, nors ir kalba lietuviškai, jis visada ir liks rusas, lenkas ir t.t. Daugelis juo nepasitikės taip kaip savo tautiečiu. Nuolat primins, kad Lietuvoje kalbėkime lietuviškai ir t.t. O dar jeigu jis gimė ir augo Lietuvoje ir ne itin rišliai kalba lietuviškai, arba skundžiasi sunkiu gyvenimu, bus tikrai pasiūlyta keliauti į savo ar tėvų gimtąją šalį.

Kiek pamenu, panaši situacija buvo ir Žemaitijoje, tik kad žemaičiai šiek tiek santūresni, tiesiai žmogui į akis nepasakys. Tiesiog tarp savų pakalbės - „va, žinai tas rusas/lenkas/...“. Kartais net vardo nepaminės pokalbyje.

Tai sava istorija. Prie ko bandau „privesti“? Dar gyvendama Lietuvoje girdėdavau iš pažįstamų, kad nevykčiau į užsienį, kad visada būsiu laikoma svetima. Bet aš taip ir nesupratau, kodėl mane turėtų laikyti sava? Man tiesiog pakanka, kad nebūčiau diskriminuojama, kad vaiko gatvėje ar mokykloje neužgauliotų, kad galiotų visiems įstatymai ir pan. Man niekad neatrodė, kad užsienietį turėtų pulti priimti visi į draugus, į bendras šeimos šventes. Tai, manau, ateina su laiku, o be to, daugelis priklauso ir nuo žmogaus. Iš savo šeimos patirties galiu pasakyti, kad pakviesti esame jau į antras britų vestuves.

Kitas dalykas, kad gimėme lietuvių tautybės ir to nepakeisi. Čia ne pilietybė. Ir dabar vis dar paskaitau, jau gyvendama užsienyje tokių pat emigrantų kaip mano istorijas, kad viskas būtų, kaip ir gerai, bet jie jaučiasi svetimi, kad britai nepriima mūsų kaip savų. O kodėl turėtų priimti? Ar todėl, kad atvažiavę kai kurie pridaro problemų? Kad užima darbo vietas? Nesvarbu, kad patys britai į jas neina, bet tai yra jų verslininkų sukurtos darbo vietos. O ar Lietuva išskėtusi rankas priima emigrantus iš kitų šalių, ypač tamsaus gymio? Ar nuėjus „išsiimti“ socialinio numerio Lietuvoje pasiūlys atvykėliui vertėją ir t.t.? Kodėl mes norime įlindę į jų „lovas“ pasiimti ir jų širdis? Kodėl laikome save geresniais, negu atvykėlius į Lietuvą ? Ir vėl prieiname prie dvigubų standartų. Įdomu, ar yra dar žmonių pritariančių mano išsakytai nuomonei?

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (52)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (10)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (127)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.