Mes, aš ir mano močiutė, esame dvi geriausios draugės. Mus skiria tik atstumas, nes aš gyvenu Londone, močiutė – Vilniuje. Kai kurie žmonės mus jau žino, nes gavome labai gerų atsiliepimų apie mūsų rankų darbo pardavinėjamus šalikėlius. Tik visiems buvo labai įdomu, kas, kur ir kaip?
O istorija buvo tokia, dar 2013 metais gavau Kalėdų proga nuo močiutės šalikėlį dovanų, jis buvo toks minkštas ir švelnus, kad iš karto jį labai pamėgau, žinoma, jis buvo rankų darbo ir pagamintas su meile. Po gautos dovanėlės ir draugių prašymų ir joms numegzti, močiutė numezgė dar porai mano draugių ir visai mano šeimai. Ilgai nelaukusi įkėliau į „Facebook“ skelbimą ir nuo to viskas prasidėjo: gražūs žodžiai, pagyrimai ir užsakymai. Močiutė pradėjo megzti, o aš pardavinėjau.
Gavus žinią, kad turiu išvykti iš Lietuvos, nes įstojau į universitetą Anglijoje, teko palikti Tėvynę. Kai tik pradėjau mokytis, mane universitete pastebėjo ir anglai, po to ir daugiau žmonių pradėjo klausinėti, kur pirkau šaliką.
Taip pradėjome prekiauti šalikais ir Anglijoje. Praėjusią žiemą močiutė mezgė net naktimis, nes tai – jos hobis ir kiekvienam klientui buvo malonu parduoti, nes atlikti darbai buvo su meile. Kaip daug žmonių pasakė – auksinės rankos, o mums tai – malonu.
Nenorime daryti reklamos, norime tik paskatinti visus kurti! Nes man vos 21-eri, močiutei – daugiau nei 60 metų, bet drauge bendradarbiaujame ir užsidirbame pinigų.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
