Mano muzikos lentynoje (tarp daugelio kitų LP ir CD) guli dvi plokštelės: David Bowie „Blackstar“ ir Andriaus Mamontovo „Degančios akys“ (atsiprašau Andriaus, nieko prieš jį neturiu, palyginimui paėmiau tik todėl, kad panašiu metu išleista). Spėkit, kuri kainavo brangiau? Taigi, lietuviška. O kiek skiriasi kainos CD plokštelės to paties David Bowie, QOTSA, Radiohead, Pink Floyd, Nick Cave ir t.t ir t.t., palyginus su kad ir Marijono Mikutavičiaus?
db vs am

Kur lenkiu? Manau, kad pats Marijonas Mikutavičius nedrįstų lygintis su aukščiau paminėtais atlikėjais, jis ne Egis ar kokios ten „Pinups“ (M. Mikutavičius – „bičas“ prie „bajerio“, neįžeidus). Bet kainos kodėl tai panašios?

Kodėl atsiliepiau? Tai va, esu vienas iš daugelio smulkių daržininkų, bet produkciją parduodu vienam iš didžiausių prekybos centrų. Mano ūkis – tik šeimos, dirbame jame tik savi žmogeliai. Kad būtų daugiau skaičių, paminėsiu, kad už 2015 metus, iš veiklos savo varganuose 1,5 ha, valstybei sumokėjau daugiau nei 8000 eurų mokesčių.

Grįžtu prie temos. Tai va, nemažą dalį savo pajamų išleidžiam savišvietai – knygos, muzika, koncertai, teatras. Dėl aukščiau atliktų palyginimų, neteko apsilankyti Marijono Mikutavčiaus koncerte. Prioritetai – kitokiai kokybei ir turiniui. Bet galėčiau paklausti, kuo Marijonas grindžia savo muzikinių CD, bilietų į savo koncertus kainą? Nuo Lietuvos pragyvenimo vidurkio, link vakarietiškų standartų, ji gerokai atitolusi. Atmeskim arenos, aparatūros nuomą, užmokestį muzikantams, na, dar nenumatytoms išlaidoms. Kiek, Marijonai, tavo dvi valandos koncerte (sakant tiesą, reikia paminėti – prakaituotos) vertos? Po 30 eurų už valandą? Visi nori gyventi oriai?

Kur suku? Atsidarykit duris kovo mėnesį, išeikit į lauką ir nusiskinkit tą kalafiorą. Dar kvailiau lyginti tos pačios daržovės kainą Ispanijoje, Italijoje ir Lietuvoje. Dar kvailiau piktintis, o dar kvailiau pasigavus kito pasipiktinimą, sėsti į tą traukinuką ir garsiai dardėti... Kodėl kvaila? Pakalbėkit su bet kurio didesnio prekybos tinklo daržovių supirkėju ir suprasit. Čia – ne kompaktinė plokštelė, kur kartą „iškepei“ – ir voliojasi 10 metų ant lentynos. Paklausti augintojo visų niuansų? Kur jau čia, mes geriau žinom. Parduotuvėse, viršutinėse lentynose, oi, po kiek vynai ir konjakai. Surenkim protestus, gal vyriausybė įsikiš?

P.S.: visa esmė – arba perki, arba ne. Arba tinka tau kaina, arba ne. Gyvenu prie Marijampolės. Nevažiavau apsipirkti į Lenkiją. Dieve, dvi valandas, važiuoti? Taip, telikas parodo – ten tikrai visi išpampę nuo bado traukia. Ypač kioskininkai ar „turginiai“.

Kai kurioms mūsų „žvaigždutėms“ tris dienas pabadauti prieš vasarėlę – šiam laikui tinkamas ir geras sprendimas. Kas neištvers – eikit apsipirkti į turgelius. „Lietuviška, ekologiška, su visais mokesčiais“.

Galima kalbėti nežinant esmės ir niuansų. Ar reikia? Kas čia yra tą dainelę parašyti? Net popierius ir rašiklis nereikalingas. Ar kostiumėlį kokį pasiūti? Metras medžiagos, trys sagos.... O kainuoja kiek. Sėkmės.

Tarp kitko, tiems, kuriems greičiausiai „nedašus“ – kalba čia ne apie dideles kainas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kviečiame dalintis nuomone: ar jūs pastebėjote kainų pokytį per pastaruosius kelerius metus? Kaip pasikeitė Jūsų išlaidos, pajamos? Galbūt galite pasidalinti įžvalgomis, kaip planuojate savo mėnesio šeimos biudžetą? Tai galite daryti, spausdami čia arba el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Kalafioras“ .