„Šneideris prieš Baksą“ (Schneider Vs. Bax)
Kai 2013 metais kino festivalyje „Scanorama“ pamačiau Alexo van Warmerdamo filmą „Borgmanas“ (Borgman, 2013) iškart pamilau šį režisierių. Netikėto, absurdiško ir siurrealaus scenarijaus dėka, sekančiam jo filmui turėjau daug lūkesčių. Iš karto pasakysiu – naujasis jo darbas mano lūkesčių neatitiko.
Šneideris pabunda savo gimtadienio rytą, jį sveikina dukterys, o žmona tikisi iš jo pagalbos pasiruošti vakare vykstančiai šventei. Netikėtai jis sulaukia skambučio – yra neatidėliotina užduotis, kurią galima atlikti tik šiandien. Nors iš pradžių Šneideris atsisako, prižadėjęs žmonai greitai grįžti, jis išeina iš namų. Tuo metu Baksas atsibunda namelyje prie ežero, išvaro iš savo lovos merginą ir, vartodamas narkotikus bei alkoholį, laukia dukros apsilankymo. Netrukus paaiškėja, kad abu šie veikėjai yra labai panašūs. Abu slapta yra samdomi žudikai, abu dirba tam pačiam žmogui, o šiandien abu yra vienas kito taikinys, tik to dar nežino.
Filme „Šneideris prieš Baksą“ veikia ganėtinai įprasta absurdo komedijos formulė. Į filmo scenarijų nuolat įtraukiamos naujos komiškos ir keistuoliškos situacijos, kurioms dažnai trūksta logikos, bet tai čia galbūt ir nėra labai svarbu. Deja, visos šios detalės neveikia „domino“ principu, todėl nesukuriama nežinia ir laukti kito netikėtumo žiūrovui gali pasidaryti nuobodu. Tai pasikeičia filmo pabaigoje – veiksmas tampa labiau įtemptas.
Nors šis Alexo van Warmerdamo filmas neatitinka aukštų šiam režisieriui keliamų reikalavimų ir retkarčiais nuvilia, unikalus jo kūrybos stilius bei priimti sprendimai daugeliui vis dėl to paliks neblogą įspūdį.
„Meilė ir malonė“ (Love & Mercy, 2014)
Septintojo dešimtmečio antroje pusėje grupės „Beach Boys“ lyderis Brianas Wilsonas, toldamas nuo likusių grupės narių, pradeda kurti legendinį albumą „Pet Sounds“. Kęsdamas tironiško tėvo priespaudą, jis taip pat pastebi pirmuosius prastėjančios psichinės būklės požymius. Vėliau, devintajame dešimtmetyje, Brianas tampa silpnu, palūžusiu ir išsigandusiu žmogumi, nutolusiu nuo muzikos.
Sudėtinga vadinti debiutinę Billo Pohlando juostą „Meilė ir malonė“ biografine drama, nes šis filmas tik iš dalies atitinka terminą. Tai nėra odė grupei „Beach Boys“, o svarbiausi įvykiai nėra atpasakojami chronologine tvarka. Režisierius naudojasi neįprasta struktūra, šokinėja tarp dviejų laikotarpių tam, kad perteiktų esminę filme keliamą problemą – kovą su psichine liga.
Toks pasirinkimas veikia tiesiog puikiai. Ankstyvojo laikotarpio scenos nėra vaizduojamos kaip prisiminimai – tiek ankstyvasis, tiek vėlyvasis laikotarpiai vyksta „čia ir dabar“. Tai sukuria stiprų Briano Wilsono genijaus paveikslą, kai žvelgi tiek į jo išskirtinį kūrybinį procesą, tiek į skaudžiausius išgyvenimus.
„Meilė ir malonė“ toli gražu nebūtų toks geras filmas, jei ne nepriekaištinga aktorių vaidyba. Ankstyvojo laikotarpio Wilsono personažą vaidina Paulas Dano, o vėlyvojo – Johnas Cusackas, taip pat verta paminėti Elizabeth Banks, kuri atlieka Briano Wilsono merginos vaidmenį vėlyvuoju laikotarpiu.
„Belgika“ (Belgica, 2016)
Naujausio belgų režisieriaus Felixo van Groeningeno („Lūžęs gyvenimo ratas“, 2012) darbo „Belgika“ pagrindas – seksas, narkotikai ir rokenrolas. Beveik kiekvienoje filmo scenoje galima rasti vieną iš šių dalykų.
Juostos centre – du labai skirtingi broliai Džo ir Frenkas. Džo yra baro „Belgika“, „skylės“, kurioje skamba rokenrolas ir smirda užsikimšę tualetai, savininkas, dievinantis gerą muziką, drovus, atsakingas. Frenkas – darbininkų klasės atstovas, su žmona auginantis vaiką ir besilaukiantis dar vieno. Neatsakingas, nusivylęs nuobodžiu gyvenimo ritmu, bet kupinas „puikių“ idėjų naujiems verslams, jis įkalbina brolį išplėsti „Belgiką“ į didžiulį klubą, „karščiausią“ vietelę mieste.
Nors iš pradžių viskas jiems sekasi puikiai, šėlionės ir nesibaigiantys triukšmingi vakarėliai pasiveja Frenką, kuris, atrodo, pamiršta, kad namie turi vaiką ir nėščią žmoną. Neištikimybė, smurtas ir narkotikai priverčia brolius susipykti. Tačiau istorija nenueina įprastais pasakų apie svaigalus keliais. Veikėjai nėra uždaromi į kalėjimą, jie nemiršta, anaiptol, pastebėję, kad nuėjo truputį per toli, jie bando išspręsti savo nesutarimus ir grįžta į realų pasaulį.
Filmo atmosferą kuria belgų duetas (taip pat broliai) „Soulwax“, kurie specialiai šiam projektui sukūrė keletą fikcinių grupių, grojančių „Belgikos“ klube. Jų garso takelis, pripildytas adrenalino, kuria pasaulį, kuriame atrodo, kad vakarėlis niekada nesibaigs.
„Belgika“ puikiai parodo, kas nutinka, kai hedonizmas nueina truputį per toli, bet nehiperbolizuoja situacijos ir atspindi tikrą pasaulį, sukurdamas realistišką ir įtraukiančią dramą.