Su oro fotografijos ypatybėmis supažindino albumo „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša, kuris oro fotografija užsiima jau bene aštuomerius metus. Beje, viena pirmųjų autoriaus oro fotografijų buvo fotografuota iš krano, kuris tuo metu buvo naudojamas sostinės eglutės puošimui. Nutaikęs kranistui laisvą valandėlę, M. Jovaiša už tam tikrą atlygį sutarė su darbininku ir šis jam leido pasinaudoti kranu. Kas žino, galbūt šis kranistas ir atvėrė oro fotografijos duris M. Jovaišai.
Oro fotografijai M. Jovaiša dažniausiai naudoja tokias kameras kaip Haselglof, „Nikon“, 14–24 mm, 24–70 mm (FF diapozone) objektyvus ir, žinoma, priemones pakilti virš žemės, pradedant oro balionais, parašiutais, kranais ir baigiant keleiviniais, „air camp“ lėktuvais, ar kariniais sraigtasparniais.
Fotografas mėgsta pats būti ore ir nebijo nei stipraus vėjo, nei šalčio, kurių dėka sustirus pirštams iš 2 km aukščio į kanjoną nugarmėjo vienas fotografo objektyvų. Nepaisant to, viena sunkiausių užduočių autoriui yra išsirinkti vieną kadrą iš daugelio. Tuomet „nors tu pasikark“. M. Jovaiša tvirtina postprodukcijos vengiantis ir ją naudojantis minimaliai.
Pal Hermansen (gamtos fotografija)
„Tai nėra tik gamtos fotografija, tai – šiek tiek daugiau“. Pal Hermansen‘as gamtos fotografija užsiima nuo 1970–ųjų ir sako, jog norėdamas būti fotografu, turi gilintis į tai, apie ką galvoji (tik 5 proc. gamtos fotografų gerai išmano biologiją).
Galima pastebėti – P.Hermansen‘as galvoja tikrai daug. Apie žmogaus ir gamtos ryšį, abiejų panašumą, žmogaus priklausomybę gamtai, apie tai, kokia gili problema yra artumo nebuvimas tarp vaikų ir gamtos. Pal‘ą žavi ir tai, kaip smarkiai gyvūnai, šiuo atveju paukščiai, gali būti panašūs į žmogų, o kaip „asmenybės“ – gal net ir lenkia jį.
Herkus Milaševičius (miesto fotografija)
Miesto fotografija – tai seniausia fotografijos rūšis, nes pirmoji oficialiai užregistruota fotografija buvo būtent miesto peizažas. Miesto fotografija – tai įdomių objektų, rakurso, simbolių, šviesos ieškojimas, kartais pažįstamą objektą tenka keletą kartų apžiūrėti, norint pamatyti tai, ko paprastai nepastebi.
Tik reikia nepamiršti, kad „miestas yra pavijongas žvėris“. Herkus taip pat davė keletą patarimų fotografams:
– Jei tik sugalvojai fotografuoti – fotografuok, nebijok daryti etiudų.
– vesk foto dienoraštį – idėjas, apšvietimą, vietas.
– labai svarbu mokėti prisitaikyti ir būti lanksčiam.