Pasak Ričardo, meteorologinis radiolokatorius pradėjo kilti Trakų Vokėje, Tiškevičiaus g. 12a. Statinys – toks pats kaip ir Laukuvoje. Skaitytojas sunerimo, koks gali būti šio pastato poveikis. „Šis naujas statinys yra visiškai šalia gyvenamųjų namų, tad kyla klausimas, koks bus jo poveikis aplinkai, žmonėms ir jų gyvenimo sąlygoms. Labai norėčiau, kad pasidomėtumėte šiuo reikalu, nes jis keistai paslaptingai pradėtas statyti, niekur nei skelbta, nei užsiminta, bendruomenei nepranešta“, - rašė jis.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vyresnysis inžinierius Andrius Laurynaitis nuramino sunerimusius. Pasak jo, pagrindo sunerimti gyventojams nėra, o statinys pagal statybos techninį reglamentą (STR) nepatenka į sudėtingų statinių sąrašą, todėl derinti ar informuoti apie statybos darbus vietos bendruomenės nereikia.
Jis pasidalijo ir platesne informacija apie tai, kas yra meteorologinis radiolokatorius:
„Meteorologinis radiolokatorius – tai radiolokatoriaus tipas, skirtas tikslių trumpalaikių meteorologinių prognozių sudarymui su 150 km atmosferos reiškinių stebėjimo zonos spinduliu. Radiolokatorius periodiškai į dangų siunčia mikrobangų impulsus, tarpuose tarp jų priima signalus, atsispindėjusius nuo atmosferoje esančių meteorologinių darinių. Gaunami duomenys analizuojami, rezultatai pateikiami vartotojui. Radaro pagalba atmosferoje aptinkamos debesų zonos ir su jomis susiję krituliai, apskaičiuojamas jų judėjimas, nustatomas tipas (lietus, sniegas, kruša ir pan.), prognozuojama jų ateities pozicija bei intensyvumas. Radiolokatoriaus siunčiamo spindulio neturi blokuoti jokie antžeminiai objektai, todėl jis paprastai iškeliamas aukščiau už horizonte esantį reljefą. Pasaulinėje praktikoje tokie radiolokatoriai statomi ant jau esančių statinių arba naujai statomų bokštų.
Tarnyba planuoja įrengti modernų, atitinkantį šiuolaikinei technikai keliamus saugos reikalavimus, Suomijos firmos „Vaisala“ radiolokatorių WRM200. Jis bus įrengtas 29 m aukščio metaliniame bokšte, o ant jo sumontuota 6 m apsauginis kupolas su antena viduje (1 pav.). Vertikalus išeinančio iš antenos elektromagnetinio spindulio plotis neviršys 1. Antena nenusileis žemiau horizontalaus paviršiaus plokštumos 0,5-1, todėl spindulys savo kelyje niekada nesieks žemės paviršiaus. Antenos sukimosi apie vertikalią ašį greitis (pagal atmosferos zondavimo poreikį) galės būti nustatomas nuo 7 iki 60 per sekundę. Radiolokatorius veikimo dažnis yra 5,6 GHz, spindulio impulso trukmė – 0,5-2 s. Kiti radiolokatoriaus WRM200 parametrai:
1) maksimalus vidutinis elektromagnetinių bangų spinduliavimo galingumas 300 W;
2) maksimalus elektromagnetinio impulso galingumas 250 kW;
3) maksimalus elektromagnetinio spinduliavimo laikas 0,23% (99,77% laiko lokatorius tik klauso nuo danguje esančių objektų atsimušusį aidą);
4) antenos diametras 4,5 m;
5) stiprinimas 45 dB.
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos Vilniaus meteorologijos stoties 0,3371 ha ploto žemės sklype, įgyvendina projektą „Lietuvos meteorologinių stebėjimų tinklo modernizavimas“ Nr. VP3-1.4-AM-07-V-01-013, finansuojamą 2007–2013 m. Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis.
Lietuvos Hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos 2012 m. liepos 4 d. kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją dėl specialiųjų architektūrinių reikalavimų nustatymo, šie reikalavimai buvo nustatyti 2012 m. liepos 19 d. Nr. AR 769. Jais remiantis buvo parengti pirkimo dokumentai ir pradėtos projekto įgyvendinimo procedūros. Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013 m. rugsėjo 24 d. leidimu Nr. LNS-01-13924-00924 suteikė leidimą statyti naują statinį ‒ meteorologinį radiolokatorių, adresu: Vilnius, J. Tiškevičiaus g.12A.
Vadovaujantis Lietuvos higienos norma HN 80:2011 (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. kovo 2 d. įsakymas Nr.2) šiam radiotechniniam objektui didžiausia leidžiama elektromagnetinio lauko (EML) energijos srauto tankio vertė gyvenamojoje aplinkoje yra 10 W/cm2. Kadangi radiolokatoriaus impulsai bus siunčiami iš 35 m aukščio, tai net 0 kampu sklindantis spindulys nesieks žemės paviršiaus bei statinių visame savo kelyje, EML energijos srauto tankis gyvenamojoje aplinkoje neviršys didžiausios leistinos vertės.
Analogiškam, Laukuvoje esančiam radiolokatoriui, 2011 m. buvo atlikti elektromagnetinio lauko intensyvumo matavimai. Įrangos patalpoje šalia siųstuvo jis buvo 0,029 W/cm2, o 70 m atstumu nuo radiolokatoriaus - 0,012 W/cm2.
Prieš pradedant eksploataciją ir jo vėlesnio veikimo metu elektromagnetinio lauko stiprumas periodiškai bus tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka.
Europos sąjungos valstybėse meteorologiniai radiolokatoriai yra statomi ir tankiai apgyvendintose vietovėse (Surgavere, Estija), ant daugiaaukščių pastatų stogų (Helsinkis, Suomija), Karališkajame Nyderlandų meteorologijos institute (De Biltas, Nyderlandai).
Pavojingų gamtos reiškinių išvengti neįmanoma, tačiau laiku perspėjus apie artėjantį pavojų, galima jiems pasirengti ir sušvelninti padarinius. Operatyvi, tiksli ir laiku pateikiama hidrometeorologinė informacija tampa ypač svarbi ekstremalių įvykių atvejais. Radiolokatoriaus informacija ypač naudinga aptarnaujant aviaciją, jūrų laivyną, sausumos transportą, energetiką, žemės ūkį ir kitus vartotojus. Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba vakarinėje šalies dalyje – Laukuvoje jau yra įrengusi meteorologinį radiolokatorių analogišką planuojamam. Šio radiolokatoriaus teikiamą informaciją gyventojai gali matyti Tarnybos internetinėje svetainėje www.meteo.lt “.
