Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei

 (3)
Iniciatyvos „Tegyvuoja upė!“ metu vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse architektai ir aktyvūs vilniečiai siūlė idėjas, kaip atgaivinti Neries krantinę, kad ji taptų patrauklia vieta miestiečiams ir sostinės svečiams.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Dauguma kūrybinių dirbtuvių dalyvių siūlė– suskaidyti krantinės šlaitą terasomis, sukuriant skirtingas erdves, atitinkančias skirtingus miestiečių poreikius. Kūrybinių dirbtuvių atrankos komisijoje geriausias idėjas vertino projektą inicijavusios komunikacijos agentūros „Bosanova“ bei partnerių - Vilniaus miesto savivaldybės, Lietuvos architektų sąjungos ir projektavimo bei konsultavimo bendrovės „Baltic Engineers“ atstovai.

Pateikiame geriausias idėjas Neries krantinei atgaivinti.

Plaukiojančių namų kolonija

Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei
© DELFI skaitytojo nuotr.

Koncepcijos autoriai Saulius Paukštys ir Valdas Ozarinskas siūlo įkurdinti pakrantėje unifikuotus plaukiančius namų modulius ant pontonų. Moduliuose gali būti irengiamos kavinės, kūrybinės erdvės arba jie gali būti pritaikomi gyvenimui ant vandens

Namelių moduliuose siūloma integruoti autonominį elektros tiekimą naudojant saulės, vėjo arba vandens energiją bei visas reikiamas komunikacijas.

Šiltuoju metų laiku jie plūduriuotų vandenyje, o upei užšalus būtų užkeliami ant krantinės į specialiai šlaite suformuotas nišas.

Autoriai taip pat siūlo sumontuoti šviečiančius, saulės baterijomis aprūpintus gultus su bevielio interneto ryšiu, o krantinėje įrengti 25 m ilgio, dviejų takelių plaukimo baseiną.

Krantinė – pėstiesiems, šlaitas – objektams

Architektų grupė 2G siūlo tarp dviejų krantinės terasų – viršutinės ir apatinės – suformuoti viduriniąją. Taip atsirastų papildomos erdvės įvairiems poilsio, pramogų bei kultūros statiniams – kavinėms, koncertų scenoms, amfiteatrams. Šlaite siūloma suformuoti išilginius bei skersinius takus pėstiesiems ir dviratininkams.

Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei
© DELFI skaitytojo nuotr.

„Visus upės krantinės statinius – kavines, prekybos paviljonus ar persirengimo būdeles reikėtų montuoti iš laikinų medinių arba metalinių konstrukcijų. Jas lengva pastatyti ir nesunku keisti jų formą, pritaikant naujiems poreikiams ar veikloms“, - sako vienas idėjos autorių, architektas Gediminas Sakalis.

Pasak jo, statiniai būtų įrengti ne ant betoninės krantinės, o ant šlaito.Taip patariama daryti dėl dviejų priežasčių. Pirma – krantinė palei upę turi likti pėstiesiems ir dviratininkams, nes poilsiauti ar pramogauti maloniausia kuo arčiau vandens. Antra – kasmet pavasarį kylantis ledonešis nusiaubtų statinius, dėl to juos reikia statyti mažiausiai 2 metrų aukštyje virš betoninės krantinės.

Paupio pastatų stogus siūloma projektuoti plokščius įrengiant nedideles terasas, nuo kurių miestiečiai grožėtųsi atsiveriančia upės ir miesto panorama.

Neries eskizai

Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei
© DELFI skaitytojo nuotr.

Architektė Inga Urbonaitė pristatė kelias krantinės sutvarkymo idėjas, kurias galima įgyvendinti atskirai arba jungti tarpusavyje. Žemiau upės lygio iškastoje tranšėjoje autorė siūlo įrengti smėlio paplūdimį bei įrengti plačius laiptus iki pat vandens. Siekiantys vandenį laiptai leistų švartuotis baidarėms ir kitiems mažiems laiveliams. Nukasus dalį krantinės šlaito, paupyje architektė siūlo suformuoti aikštę miesto renginiams, o sumontavus terasą virš vandens – sceną upės koncertams ar meno instaliacijoms. Vilniečiai ir miesto svečiai taip pat galėtų patogiai įsitaisyti krantinėje įmontuotose kėdutėse. Anot I. Urbonaitės, šiuo metu primiršta Neries krantinė taptų ne tik kultūros, sporto, bet ir verslo traukos zona .

Neries promenada

Fizikas Justinas Dadonas siūlo sudaryti galimybę vilniečiams ir miesto svečiams krantine pereiti visą miesto centrą. Tam reikia sutvarkyti pėsčiųjų ir dviratininkų takus, juos apšviesti, įrengti poilsio zonas, suolelius. Šiuo metu išdaužytas krantinės betonas, styranti metalo armatūra, įgriuvos ir duobės trukdo keliauti paupiu.

Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei
© DELFI skaitytojo nuotr.

Plaukiant baidarėmis Vilnele nuo Pučkorių, vėliau Nerimi galima pasiekti Vingio parką – tai puikus vandens kelias, kurį galima būtų panaudoti ne tik pramogai, bet ir susisiekimui komerciniais laiveliais - taksi.

J.Dadonas siūlo Neries pakrantes paversti žalia erdve, jungiančia Vilniaus parkus – nuo Sereikiškių, Vilniaus Arkikatedros žaliųjų zonų, iki Baltojo tilto vejos ir netgi Vingio parko.

Pasak autoriaus, Neries krantinė puikiai tiktų verslui – nedidelėms parduotuvėlėms, kavinėms. Meno galerijoms ar prabangesnėms parduotuvėms J. Dadonas siūlo panaudoti patiltes.

J. Dadono teigimu, ant trosų virš upės sumontavus kabančius ekranus, naktimis būtų galima žiūrėti kiną, o dienomis bei vakarais gėrėtis koncertais, meno parodomis.

Menų, sveikatingumo ir verslumo erdvė

Tegyvuoja upė: 5 idėjos Neries krantinei
© DELFI skaitytojo nuotr.

Ana Rozanova – Europos Tarybos ir Europos Komisijos ROMED programos Lietuvoje vadovė, siūlo Neries krantinę panaudoti daugiakultūriškumui puoselėti, menams, sveikatingumui ir verslumui skatinti.

„Vilnius – daugiakultūrinis miestas, dėl to Nėries krantinėje tiktų įkurti Lietuvos ir kitų šalių tautinių mažumų kavines, kurios per kulinarijos ambasadorystę leistų Vilniaus gyventojams daug geriau pažinti kitas valstybes ir tautas“, - sako A.Rozanova.

Pakrantėse įkurtose scenose miestiečiams galima būtų pasiūlyti įvairių tautų šokių užsiėmimus bei muzikos koncertus. Neries krantinę pamėgusius bėgikus A.Rozanova kviestų į „Neries bėgimo klubą“, kuris turėtų savo patalpas prie upės su visa išvystyta infrastruktūra – dušais, persirangimo kabinomis ir galimybe atsigaivinti vandenyje.

Iliustracijos – čia:

1. Plaukiojančių namų kolonija. Koncepcija Saulius Paukščio ir Valdo Ozarinsko

2. Krantinė – pėstiesiems, šlaitas – objektams. Koncepcija 2G

3. Neries eskizai. Koncepcija Ingos Urbonaitės

4. Neries promenada. Koncepcija Justino Dadono

5. Menų, sveikatingumo ir verslumo erdvė. Koncepcija Anos Rozanovos

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Ar „Maxima“ pasimokė iš skaudžios nelaimės Rygoje? (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (156)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (132)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.