Šis forumas yra viena didžiausių jaunimo Idėjų laboratorijų (angl. think tank) pasaulyje. Forumą organizuoja nuo 1967 metų veikiantis Šveicarijos jaunimo mokslo fondas, kuris remia mokslu besidominčius, motyvuotus ir talentingus vaikus bei jaunimą, siekia ugdyti jų kūrybiškumą ir problemų sprendimo įgūdžius.

Rūta – trečioji mokinė iš Lietuvos, kuri dalyvavo Šveicarijos talentų forume. Praėjusiais metais į forumą vyko Palangos Senosios gimnazijos absolventė Gabrielė Bumbulytė, o 2014 m. – ES jaunųjų mokslininkų konkurso trečiosios vietos laimėtojas kaunietis Matas Navickas.

Į penktą kartą organizuojamą forumą, skatinantį kurti idėjas, kurios padėtų spręsti aktualias žmonijos problemas, susirinko 70 talentingų jaunųjų tyrėjų iš visos Europos. Šių metų forumo tema – „Didžios idėjos didiesiems duomenims“ („Big Ideas for Big Data“).

Rūta įsitikinusi, kad tema – labai aktuali, nes gyvename metu, kai daugybė dalykų keliasi į virtualią erdvę. Didieji duomenys (dideli ir sudėtingi duomenų rinkiniai, kuriuos tampa sudėtinga apdoroti tradicinėmis programomis, angl. Big data), jų rinkimas, laikymas, apsauga ir valdymas – nuo socialinių tinklų iki mokslinių tyrimų bazių – turės neabejotinai milžinišką įtaką žmonijos ateičiai.

Forumo dalyviai klausėsi žymių mokslininkų, verslininkų, visuomenės veikėjų paskaitų ir su jais diskutavo, taip pat dirbdami komandomis ieškojo atsakymų ir plėtojo idėjas, kaip efektyviai apdoroti elektroninius duomenis ir jų dėka užtikrinti kokybiškesnes, individualiai pritaikytas paslaugas tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje.

„Kiekvienas forumo dalyvis atsitiktiniu būdu buvo priskirtas vienai iš dešimties grupių. Mano grupė ieškojo naujų didžiųjų duomenų integravimo būdų ir galimybių juos taikyti edukacinėje sistemoje bei mokymosi procese. Pirmasis užsiėmimas – „World Cafe“ („Pasaulio kavinė“) sesija vyko jau pirmąją forumo dieną. Gilinomės ne tik į savo temą, turėjome galimybę susipažinti ir su kitų grupių temomis, siūlyti joms savo idėjas, padedančias į rūpimą problemą pažvelgti įvairiapusiškai“, – įspūdžiais dalijasi Rūta.

Mergina pasakoja, kad itin darbinga buvo antroji diena: nuo ankstaus ryto forumo dalyviai klausėsi skirtingų sričių atstovų paskaitų apie didžiuosius duomenis. Bene labiausiai Rūtai įsiminė prof. dr. Dirko Helbingo paskaita – mokslininkas forumo dalyvius supažindino su didžiųjų duomenų srautais virtualiojoje erdvėje.

„Ši paskaita buvo ypač įdomi – profesorius pateikė įžvalgų apie tokių duomenų svarbą, jų panaudojimo galimybes ateityje. Ko gero, įsimintiniausia profesoriaus mintis, kad pasitelkiant apdovanojimo ir baudimo metodikas, socialinių tinklų naudotojų elgesys gali būti kaitaliojamas lygiai taip pat lengvai, kaip ir laboratorinių pelių (tam apibūdinti vartojama „Skinnerian Marketing“ sąvoka). Po paskaitų prasidėjo man labiausiai patikusi „Discover and Dream“ („Atrask ir svajok“) sesija – joje darbo grupės tema metodiškai buvo gvildenama pasitelkus kūrybiškumą skatinančius darbo įrankius – plastiliną, akvarelę, nemenką humoro dozę ir lipniuosius popierėlius. Mano grupės nariai gebėjo puikiai išklausyti vienas kitą. Grupinis darbas klostėsi puikiai, todėl viena po kitos gimdavo idėjos, o geriems rezultatams daug įtakos turėjo tai, kad gautą užduotį nagrinėjome remdamiesi įvairiais požiūriais. Galbūt, tai – esminis elementas, skatinantis kurti novatoriškas idėjas“, – mano jaunoji tyrėja.

Trečioji forumo diena buvo skirta „Idėjų mugei“. Rūta pasakoja, kad vienoje erdvėje buvo eksponuojama daugiau nei du šimtai idėjų projektų – forumo dalyviai susipažino su kiekviena idėja, o klijuodami specialius lipdukus, galėjo patys jas vertinti. Toks vertinimas pasitarnavo tolesnei idėjų atrankai ir jų tobulinimui – darbo grupės susitelkė ties keliomis geriausiomis idėjomis ir stengėsi subrandinti pačią geriausią. Per maždaug 20 valandų gimė ne viena originali idėja: išmaniosios programėlės, verslo modeliai ir pan. Rūtos grupė sukūrė naujos edukacinės platformos koncepciją.

„Forumo atmosfera buvo labai šilta. Tvyrojo bendrumo, gero tarpusavio ryšio ir pasitikėjimo vienas kitu jausmas. Visi buvo labai motyvuoti ir ambicingi. Į forumą atvyko žmonių iš Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Ispanijos, Turkijos, Bulgarijos, Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Čekijos, Austrijos, Estijos, Ukrainos, Norvegijos, Liuksemburgo, Gruzijos. Įvairiausiomis mokslo sritimis besidomintis jaunimas iš skirtingų šalių susirinko bendram tikslui – kurti naujų idėjų. Manau, bendravimas su kitų šalių atstovais, buvo labai vertinga patirtis. Skirtingos žmonių tradicijos, kultūra, mokslinio domėjimosi sritys – todėl bendrauti buvo labai įdomu. Didžiausią įspūdį man paliko Turkijos ir Ukrainos atstovai – žmonės, gyvenantys labai arti neramių zonų, todėl jų realistiškos patirtys buvo keliančios nerimą. Apskritai, bendraujant neoficialiai, forume vyko karštos diskusijos pabėgėlių tema. Dauguma dalyvių pripažino, kad Europos dar laukia didžiulis išbandymas ateityje“, – kad forumo dalyviams aktualios įvairios šiandienos problemos atskleidė Rūta.

Pasak jos, apibendrinant galima sakyti, kad naudingiausia buvo galimybė susipažinti su naujais žmonėmis ir tai, kad forume į įvairius dalykus stengtasi pažvelgti netradiciškai, ieškoti įvairių požiūrio taškų: į tą pačią problemą pažvelgti, pavyzdžiui, ir iš sociologijos, ir iš informacinių technologijų pozicijų – taip gimė daugybė unikalių idėjų.

Mokslu gimnazistė domisi nuo pat vaikystės, kai jos senelis supažindino ją su gamta – daug laiko ji skirdavo ne tik pasivaikščiojimams ir gamtos stebėjimui, bet ir skaitymui. Augant augo ir susidomėjimas mokslu. Rimtai užsiimti tiriamąja veikla Rūtą paskatino mokymasis Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro neakivaizdinėje jaunųjų biochemikų mokykloje, dalyvavimas projekto „Mokinių jaunųjų tyrėjų atskleidimo ir ugdymo sistemos sukūrimas“ veiklose. Šiuo metu mikrobiologija besidominti mergina kuria naujos kartos tvarstį. Savo tyrimus ji atlieka Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centre įkurtoje Jaunojo tyrėjo laboratorijoje.

„Daug laiko praleidžiant laboratorijoje, mokslas tampa ne šiaip veikla, bet tiesiog gyvenimo būdu, tuo, kuo gyveni ir kvėpuoji. Būna, ateini į laboratoriją ir pamatai, kad Petri lėkštelėje kas nors užaugo – apima toks vidinis virpulys! Tiriamąjį darbą su mokykla suderinu, nors kartais būna nelengva ir pritrūksta laiko miegui. Bet džiaugiuosi, kad mokytojai supratingi. O mokytis reikia nemažai – pavasarį laukia egzaminai ir aš jų laukiu“, – šypsosi Rūta.

Kol dauguma jos bendraamžių svarsto, kokias studijas pasirinkti, jaunoji tyrėja turi aiškų tikslą – įstoti į molekulinę biologiją Vilniaus universitete, o vėliau gilintis į virologijos sritį.