Išsiruošėme į naujametinę kelionę į kitą šalį su vyru ir šešiamete dukra. Išsikvietėme taksi, kad nuvytų mus iki autobuso išvykimo vietos. Atvykome anksčiau, buvo trečia valanda nakties, lauke, stingdė šaltis – buvo bene šalčiausia gruodžio naktis.
Ruošėmės išlipti, bet vairuotojas, jaunas vyras Viktoras, maloniai pasiūlė pasėdėti automobilyje, kol atvyks autobusas, kad nesušaltume. Apsidžiaugėme ir, žinoma, pasilikome. Autobusas vėlavo...
Po keliolikos minučių pasijutome nepatogiai, gaišindami vairuotojo laiką, bet jis primigtinai liepė nesinervinti, sėdėti automobilyje ir net nemanyti, kad leis mažą vaiką šaldyti lauke. Kaip supratome, tai buvo jo darbo pabaiga ir jis dėl mūsų aukojo savo asmeninio poilsio laiką.
Turiu paminėti dar ir tai, kad jau buvome atsiskaitę už taksi paslaugas ir prasitarę, kad atiduodame paskutinius litus (turėjome tris stambesne kupiūras eurais, juk grįžus po naujųjų, litų nebeprireikė). Vairuotojas žinojo, kad negalėsime jam papildomai atsilyginti, taigi, akivaizdu, kad laukė kartu su mumis ne dėl užmokesčio.
Ačiū šiam vyrui už žmogiškumą. Puiku, kai žmonės ne tik profesionaliai atlieka savo tiesioginį darbą, bet nepamiršta ir nesavanaudiško gerumo.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
Įdomių istorijų, su kokiais taksistais teko susidurti, tikrai turime ne vienas. Norite pasidalinti savąja, pagirti ir pasiskųsti? Rašykite el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Taksi“. Taip pat rašinius galite siųsti naudodamiesi žemiau esančia nuoroda: