Yra net į Hannibalo Lecterio kaukę panašių baisyklių, tačiau kokiais atvejais ir kokį apynasrį turi dėvėti augintinis, jokiame teisės akte aprašyta nėra. Taigi, neabejotinai susipažinę su Lankymosi miške taisyklėmis, o ypač su jų 15.5 punktu „..draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio...“ mudu su šunimi, įspraudę jo „nasrus“ į „stringus“ – antsnukį – išėjome miškan.
Pasilakstėm, pasibuvom, aplojom voverę, pakraipėm galvą klausydami kėkšto. Šuo ne kvailas, ne jauniklis, toli nenuklysta, nubėga kažkur, palaksto, pareina. Žinoma, radęs ką nors, panašaus į maistą, kaulą kokį, ar duonos kriaukšlį, suvalgo – juk tai grobis. Buvo atvejis, kai salotų indelį išlaižė, tačiau nei apsinuodijimų, nei kitokių parazitų per metų metus nepasitaikė.
Puikus saulėtas šeštadienis, bobų vasara, šimtaprocentinis pozityvumas baigėsi naktį. Šuo vėmė. Turinys šokiravo – penkių litų skersmens, centimetro storio bala žino kas per plastmasės gabalas, aštriomis briaunomis. Primena tabletės įpakavimą, bet vietoje tabletės – skystis. Tarp daugybės raidžių su padidinamu stiklu pavyko įžiūrėti, jog tai vakcina nuo pasiutligės. Kas per...? Na, gerai, kažkur rado bėdžius ir prarijo, tačiau kitą naktį pasikartojo istorija su vėmimu ir turiniu. Vėl įjungiau „Google“ visagalį ir nustačiau – LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba du kartus per metus mėto iš lėktuvų šitą šlamštą ir teigia, jog situacija su pasiutlige Lietuvoje gėrėja...
Į klausimą, kas bus, jei laukinis gyvūnas nekramtys, o praris, gavau atsakymą, jog dėl vienos ar kitos nugaišusios lapės ar vilko... Žodžiu viskas yra niekas, palyginus su pasauline revoliucija. O kaip, po paraliais, su augintiniais?! Žuvyte kvepiančiu kąsneliu, būtinu kuo skubiau praryti?! Beje, kyla klausimas, jei jau kažkas iš laukinių vakcinuojamųjų sukramtys pagal LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką tą plastmasgalį ir jį išspjaus, kas bus su tara?
Visi be išimties baudžiami už šiukšlinimą, visur pilna informacijos apie plastikų ilgaamžiškumą, neirimą, o čia tonos plastmasės iš dangaus... Tiek to, gamtos mylėtojai Seime turi ką veikti – nesvarbu, kiek neyrančios plastmasės aplink, svarbu kiekvieną šuns tuštinimąsi apmokestinti. LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punktas teigia, jog: „...žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei...“, taigi, laikydamas rankoje (nuplautą su muilu) aštriabriaunį kankinimo įrankį, vėl per „Google“ visagalį, vėl įnirtingomis paieškomis mėginau rasti, kas gali apginti eilinį Lietuvos šunėką nuo kankinimų, skausmų ir kitų veiksmų.
Galų gale rezultatas: Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. O ji savo tituliniame puslapyje įvaro į depresiją viską, kas juda: „...dėl didelio paklausimų skaičiaus konsultacijų gyvūnų apsaugos klausimais neteikiame... pranešimus apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais registruoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...“. PARADOKSAS. Dėl pažeidimo, turiu kreiptis į pažeidėją (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė-Petrauskienė:
VMVT nuo 2006 metų vykdo daugiametę pasiutligės likvidavimo, vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją prieš pasiutligę, programą.
Oralinei laukinių gyvūnų vakcinacijai naudojama jaukai su pasiutligės vakcina.
Tai vienintelis būdas suvakcinuoti laukinę fauną, kuri yra pagrindinis pasiutligės židinys.
Vakcina yra sukurta tokiu principu, kad gyvūnas ją perkanda kartu su masalu, kapsulę dengianti folija sužeidžia gyvūno burnos gleivinę, ir per žaizdą arba per tonziles, gyvūnas suvakcinuojamas. Vakcinos kapsulė pagaminta taip, kad kuo mažiau pakenktų gyvūnui. Prieš patvirtinant būtent tokios formos vakciną, buvo atlikta eilė mokslinių tyrimų ir eksperimentų, įvertintos visos galimos rizikos.
Tokia vakcina ir toks vakcinavimo būdas naudojamas visose pasaulio šalyse, kuriose yra nustatomi pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai ir vykdomos pasiutligės likvidavimo programos.
Pradėjus sezoninę vakcinaciją VMVT informuoja gyventojus apie vykdomus darbus bei ragina pastebėjus vakcinas arti gyvenamųjų vietovių pranešti apie tai regioniniams VMVT padaliniams, kurių specialistai atvykę surinktų vakcinas, bei turėtų galimybę koreguoti orlaivių ir vakcinos mėtymo maršrutus. Nors patiems gyventojams vakcinos liesti nerekomenduojama, tačiau pavojaus žmogaus ar atsitiktinai ją prarijusio gyvūno sveikatai vakcina nekelia. Būtina pabrėžti, kad visi visaėdžiai gyvūnai dėl fiziologinių savybių linkę svetimkūnius ir nevalgomus daiktus išvemti – tai natūrali organizmo apsauginė reakcija.
Suprantama, kad kiekvienas mylintis šeimininkas jaudinasi sunegalavus jo augintiniui, tačiau šiuo atveju norėtųsi priminti, kad pasiutligė - nepagydoma ir mirtina liga. Žmonės gali užsikrėsti arba užsikrečia per kontaktą su pasiutlige užsikrėtusiais naminiais ir laukiniais gyvūnais. Kaip tik dėl daug metų vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos iš Lietuvos pasiutligė traukiasi. Tačiau dar visai neseniai, pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 pasiutligės atvejai, iš jų per 340 – tarp naminių gyvūnų.