Susirūpinęs šeimininkas pasipiktino gyvūnų gelbėjimu nuo pasiutligės

 (11)
Kalbėsiu tikrai ne apie antsnukius, tačiau prieš pradėdamas samprotauti, jaučiu būtinybę padaryti šiokią tokią įžangą. Taigi – turi šunį, turėk ir antsnukį. Kokį? „Pragūglinau“ velniai žino kiek laiko – sąvoka teisiškai nereglamentuota. Prekiautojai siūlo pakankamai platų asortimentą – nuo siauro, stringus primenančio dirželio, leidžiančio šuniui tik pusiau atverti „nasrus“ iki konclagerio aptvaro ar kalėjimo grotų.
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Yra net į Hannibalo Lecterio kaukę panašių baisyklių, tačiau kokiais atvejais ir kokį apynasrį turi dėvėti augintinis, jokiame teisės akte aprašyta nėra. Taigi, neabejotinai susipažinę su Lankymosi miške taisyklėmis, o ypač su jų 15.5 punktu „..draudžiama paleisti miške šunį be antsnukio...“ mudu su šunimi, įspraudę jo „nasrus“ į „stringus“ – antsnukį – išėjome miškan.

Pasilakstėm, pasibuvom, aplojom voverę, pakraipėm galvą klausydami kėkšto. Šuo ne kvailas, ne jauniklis, toli nenuklysta, nubėga kažkur, palaksto, pareina. Žinoma, radęs ką nors, panašaus į maistą, kaulą kokį, ar duonos kriaukšlį, suvalgo – juk tai grobis. Buvo atvejis, kai salotų indelį išlaižė, tačiau nei apsinuodijimų, nei kitokių parazitų per metų metus nepasitaikė.

Puikus saulėtas šeštadienis, bobų vasara, šimtaprocentinis pozityvumas baigėsi naktį. Šuo vėmė. Turinys šokiravo – penkių litų skersmens, centimetro storio bala žino kas per plastmasės gabalas, aštriomis briaunomis. Primena tabletės įpakavimą, bet vietoje tabletės – skystis. Tarp daugybės raidžių su padidinamu stiklu pavyko įžiūrėti, jog tai vakcina nuo pasiutligės. Kas per...? Na, gerai, kažkur rado bėdžius ir prarijo, tačiau kitą naktį pasikartojo istorija su vėmimu ir turiniu. Vėl įjungiau „Google“ visagalį ir nustačiau – LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba du kartus per metus mėto iš lėktuvų šitą šlamštą ir teigia, jog situacija su pasiutlige Lietuvoje gėrėja...

Penkių litų skersmens ir centimetro storio plastmasės gabalas AŠTRIOMIS briaunomis? Ir dar nuotraukų krūva šalia ditirambų. Sugaišau šiek tiek, telefonu pasiekiau atsakingą asmenį, išdėsčiau situaciją. „Tra lia lia, zia zia zia, šuniukas prarijo kažką, kas mano manymu yra pavojinga jo sveikatai, o gal net gyvybei, tas kažkas išmestas iš jų lėktuvo“ ir: „...jūsų problemos. Situacija Lietuvoje su pasiutlige gerėja. Ši akcija vykdoma visoje Europoje...“ STOP! Plastmasės gabalas su skysčiu skirtas sukramtyti ir aštriomis briaunomis sužeidus dantenas ar gomurį vakcinuoti kramtytoją nuo pasiutligės. Įtrinta žuvų taukais, vadinama masalu.

Aštrūs kraštai
Aštrūs kraštai

Į klausimą, kas bus, jei laukinis gyvūnas nekramtys, o praris, gavau atsakymą, jog dėl vienos ar kitos nugaišusios lapės ar vilko... Žodžiu viskas yra niekas, palyginus su pasauline revoliucija. O kaip, po paraliais, su augintiniais?! Žuvyte kvepiančiu kąsneliu, būtinu kuo skubiau praryti?! Beje, kyla klausimas, jei jau kažkas iš laukinių vakcinuojamųjų sukramtys pagal LR Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnybos nustatytą tvarką tą plastmasgalį ir jį išspjaus, kas bus su tara?

Visi be išimties baudžiami už šiukšlinimą, visur pilna informacijos apie plastikų ilgaamžiškumą, neirimą, o čia tonos plastmasės iš dangaus... Tiek to, gamtos mylėtojai Seime turi ką veikti – nesvarbu, kiek neyrančios plastmasės aplink, svarbu kiekvieną šuns tuštinimąsi apmokestinti. LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 24 punktas teigia, jog: „...žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei...“, taigi, laikydamas rankoje (nuplautą su muilu) aštriabriaunį kankinimo įrankį, vėl per „Google“ visagalį, vėl įnirtingomis paieškomis mėginau rasti, kas gali apginti eilinį Lietuvos šunėką nuo kankinimų, skausmų ir kitų veiksmų.

Galų gale rezultatas: Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija. O ji savo tituliniame puslapyje įvaro į depresiją viską, kas juda: „...dėl didelio paklausimų skaičiaus konsultacijų gyvūnų apsaugos klausimais neteikiame... pranešimus apie netinkamą ar žiaurų elgesį su gyvūnais registruoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba...“. PARADOKSAS. Dėl pažeidimo, turiu kreiptis į pažeidėją (...).

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyriausioji veterinarijos gydytoja Aušra Leščinskaitė-Petrauskienė:

VMVT nuo 2006 metų vykdo daugiametę pasiutligės likvidavimo, vykdant laukinių gyvūnų vakcinaciją prieš pasiutligę, programą.

Oralinei laukinių gyvūnų vakcinacijai naudojama jaukai su pasiutligės vakcina.

Tai vienintelis būdas suvakcinuoti laukinę fauną, kuri yra pagrindinis pasiutligės židinys.

Vakcina yra sukurta tokiu principu, kad gyvūnas ją perkanda kartu su masalu, kapsulę dengianti folija sužeidžia gyvūno burnos gleivinę, ir per žaizdą arba per tonziles, gyvūnas suvakcinuojamas. Vakcinos kapsulė pagaminta taip, kad kuo mažiau pakenktų gyvūnui. Prieš patvirtinant būtent tokios formos vakciną, buvo atlikta eilė mokslinių tyrimų ir eksperimentų, įvertintos visos galimos rizikos.

Tokia vakcina ir toks vakcinavimo būdas naudojamas visose pasaulio šalyse, kuriose yra nustatomi pasiutlige sergantys laukiniai gyvūnai ir vykdomos pasiutligės likvidavimo programos.

Pradėjus sezoninę vakcinaciją VMVT  informuoja gyventojus apie vykdomus darbus bei ragina pastebėjus vakcinas arti gyvenamųjų vietovių pranešti apie tai regioniniams VMVT padaliniams, kurių specialistai atvykę surinktų vakcinas, bei turėtų galimybę koreguoti orlaivių ir vakcinos mėtymo maršrutus. Nors patiems gyventojams vakcinos liesti nerekomenduojama, tačiau pavojaus žmogaus ar atsitiktinai ją prarijusio gyvūno sveikatai vakcina nekelia. Būtina pabrėžti, kad visi visaėdžiai gyvūnai dėl fiziologinių savybių linkę svetimkūnius ir nevalgomus daiktus išvemti – tai  natūrali organizmo apsauginė reakcija.

Suprantama, kad kiekvienas mylintis šeimininkas jaudinasi sunegalavus jo augintiniui, tačiau šiuo atveju norėtųsi priminti, kad pasiutligė - nepagydoma ir mirtina liga. Žmonės gali užsikrėsti arba užsikrečia per kontaktą su pasiutlige užsikrėtusiais naminiais ir laukiniais gyvūnais. Kaip tik dėl daug metų vykdomos laukinių gyvūnų vakcinacijos iš Lietuvos pasiutligė traukiasi. Tačiau dar visai neseniai, pavyzdžiui, 2006 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 2232 pasiutligės atvejai, iš jų per 340 – tarp naminių gyvūnų.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (14)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte. Mes irgi ten lankėmės.

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (62)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (442)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir paskatino parašyti viešai.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.