Vabalai sukėlė siaubą

„Net bijojau ant žemės padėti rankinę, kad jų neprilįstų ir neparsigabenčiau namo. Armijos vabalų yra tiek ant medžių kamienų, tiek ant kapaviečių“, – „Sekundei“ tvirtino panevėžietis.

Susirūpinęs vyras įdomumo dėlei patikrino, ar vabalai renkasi tik tam tikroje kapinių vietoje. Tačiau pastebėjo, kad jų ant liepų gausu visose kapinėse. Vienur jų plantacijos mažesnės, kitur gyvių mirgėjimas vyrui kėlė siaubą.

R. Šidlauskas sako, kad prieš savaitę dvi vabalų buvo vos vienas kitas. Vyro teigimu, raudonieji gyventojai gražiai tvarkomų kapinių vaizdo nepuošia.

„Gal jie čia taip greitai užsiveisė ar yra kokie nors atvežtiniai. Nuo pat mažens lankausi šiose kapinėse, bet tokio vaizdo, kad vabalai užpultų kapines, dar nesu matęs“, – nuogąstavo vyras.
Panevėžietis susirūpinimo neslėpė ir dėl artėjančios miesto šventės, kurią esą gali sugadinti į centrą suplūdę vabalai. Jo manymu, reikia imtis visų įmanomų priemonių ir kovoti su Ramygalos g. kapines užplūdusiais nepageidaujamais gyviais.

Grėsmės nekelia

„Sekundė“ išsiaiškino, kad ant liepų ir aplink jas Ramygalos g. kapinėse įsikūrė blakės kareivėliai. Taip jos vadinamos dėl to, kad ant blakių nugarėlės galima įžiūrėti alavinio kareivėlio atvaizdą.
Gerai žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius ramina panevėžiečius ir tvirtina, kad Ramygalos g. kapinėse gyvenančios blakės yra neutralus ir jokių grėsmių nekeliantis vabzdys.
Lietuvoje egzistuoja apie 300 blakių rūšių. Raudona spalva gąsdinanti blakė kareivėlis – tai rūšis, kurios neįmanoma aptikti pievoje ar miške.

Jų prisirišimą prie žmonių lemia tai, kad jos maitinasi liepų riešutėliais, lapais. Blakės kareivėliai gali misti ir puvėsiais, todėl mėgsta apsigyventi prie bažnyčių šventorių ar kapinių, taip pat miesto parkų pakraščiuose, kur auga senos liepos.

„Apatinės medžio kamienų dalys rytais, ypač po vėsesnės nakties išlindus saulei, gali būti tiesiog nusėtos blakėmis kareivėliais. Jų gali būti nesuskaičiuojama daugybė“, – tvirtino gamtininkas.
S. Paltanavičius šypsosi, kad ryški raudona spalva žmonėms gali sukelti įvairių minčių.
Jis blakių kareivėlių susirinkimus vienoje ar kitoje vietoje vadina sėkmingų metų rodikliu.

Gamtininkas šiuos metus vadina visiems vabzdžiams sėkmingais, nes vasarą neišdegė augalai, todėl jie turėjo pakankamai maisto.

Gamtininkas pabrėžia, kad blakės kareivėliai nėra pavojingi ir nekenkia nei augalams, nei žmonėms. Šie vabzdžiai į pastatų vidų neina, nes ten šios rūšies blakėms yra per vėsu.
„Žmonėms bijoti nėra ko. Net jeigu jos apsigyvena prie sodybos mūrinės tvoros, reiktų palikti jas ramybėje. Netgi bus gražiau – jos tiesiog raudonuoja ir viskas“, – ramino S. Paltanavičius.

Siūlo nesikišti

Gamtininkas sako, kad naikinti blakių kareivėlių nereikia. Jį tokios žmonių užmačios netgi pykdo.
„Niekas mums nesuteikė teisės kažką naikinti. Mes savo darže galime išravėti piktžoles, bet kai tie patys augalai auga kokiame nors dirvone, tai jie yra tiesiog augalai. Gamtoje nėra piktžolių ir kenkėjų. Jie yra natūrali gamtos ekosistemos dalis“, – dėstė S. Paltanavičius.

Blakės medžiuose pradeda raudonuoti nuo birželio pradžios ir tai tęsiasi iki Visų šventųjų dienos. Jeigu ruduo nebūna šaltas, pavienių raudonųjų blakių galima pamatyti ir saulėtą gruodžio dieną, nes tai yra ypač gyvybingi vabzdžiai.

S. Paltanavičius užtikrintai teigia, kad prie kapinių, kur šiuo metu jas pastebėjo ponas Ričardas, jų visuomet turėjo būti. Gamtininko spėjimu, šiuo metu kapinėse jų gali būti daugiausia dėl to, kad atsirado jauniklių. Tačiau raudonųjų blakių daugėti neturėtų.
Gamtininkas nuramino blakių kareivėlių migracija susirūpinusį panevėžietį: „Šie vabzdžiai gyvena ant savo tvoros ar medžio kamieno ir niekur nekeliauja, nes jų namai yra ten, kur jie tuo metu yra apsistoję“.

Savivaldybės Ekologijos skyriaus specialistai patikino, jog skundų dėl vienoje ar kitoje miesto vietoje besirenkančių raudonųjų vabalų niekuomet nėra sulaukę.