Skaudūs mokytojos žodžiai apvertė mano gyvenimą

 (9)
Jei tiki savimi ir esi užsispyrusi, gali pasiekti viską. Šį sakinį mintyse kartoju jau ne vienerius metus. Mano istorija – tai tikro užsispyrimo pavyzdys. Visą gyvenimą svajojau gydyti žmones ir tai pasiekiau. Gal ne veltui mano zodiako ženklas – Avinas?
© DELFI / Domantas Pipas

Pradinėje mokykloje man mokslai sekėsi neblogai – nedaug pamokų, jos nesunkios, viskas nauja ir įdomu. Būdama pradinukė, norėjau eiti į mokyklą, susitikti su draugais, tad ir mokslai sekėsi gan gerai.

Vidurinėje mokykloje viskas pasikeitė. Padidėjus pamokų skaičiui, pasunkėjus pamokoms, bei prasidėjus paauglystei, labai tingėjau mokytis. Tuo metu man į mokslus buvo visiškai nusispjaut. Norėjau tik linksmintis ir būti su draugais. Buvau visai pamiršusi, kad turiu svajonę, kad kažko siekiu. Taip leidau mokslo metus, kol viena mokytoja neatvedė manęs į protą. Iš kontrolinio gavusi prastą pažymį pradėjau ginčytis su mokytoja. Maniau, kad turėjau gauti geresnį, o ji man parašė blogą vien todėl, kad manęs nemėgsta. Tada toji mokytoja, pasakė: „Iš tavęs nieko gyvenime nebus, taip ir praleisi gyvenimą dirbdama dieną, naktį, tam, kad bent kažką uždirbtum pragyvenimui, nes mokytis nesugebi.“ Atrodo paprasti, netgi įžeidžiantys žodžiai, tačiau jie apvertė mano gyvenimą.

Aš nenorėjau taip gyventi, norėjau turėti pastovų, mėgstamą darbą, gyventi laimingai. Likusius vidurinės mokyklos bei visus gimnazijos metus uoliai mokiausi. Norėjau pasiekti savo svajonę – tapti gydytoja. Stengiausi nepraleisti nė vienos pamokos, pradėjau mokytis dešimtukais. Po kiekvienos pamokos, jaučiausi vis arčiau tikslo. Mokyklą baigiau su pagyrimu bei visus egzaminus išlaikiau puikiai! Įstojusi į norimą universitetą, jaučiausi pakiliai.

Tik užsispyrimu ir didžiuliu noru vedama, pasiekiau tikslą – tapau gydytoja. Visiems patarčiau stengtis dėl savo svajonių, nes jei to nedarysite, vėliau gailėsitės. Aš labai savimi didžiuojuosi, kad įstengiau susiimti ir pabaigti mokslus, nes dabar nežinau, ką daryčiau.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Rašinys dalyvauja konkurse „Tai buvo mano gyvenimo pamoka – po jos nebebijau nieko“. Padrąsinkite, įkvėpkite tuos, kurie dabar dar tik bando atsitiesti po nelengvos pamokos ar jaučiasi praradę pasitikėjimą savimi ir kitais, „nuleisti ant žemės“ – pasidalykite pasakojimu apie Jums svarbią gyvenimo pamoką, ir nurodykite, ko ji jus išmokė!

Už drąsą ir atvirumą skolingi neliksime – dviem skaitytojams atiteks po Aušros Prasauskaitės knygą „Moterys. 12 Įkvepiančių istorijų“.

Laimėti galite savo istoriją siųsdami dviem būdais – arba spausdami pilką mygtuką čia arba rašydami laišką el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Patirtis“ Jūsų anonimiškumą garantuojame.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (164)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.