Skaitytojų akimis: jūrinė šarka po mano langais išperėjo jauniklį

 (9)
Gyvenimas gamtos apsuptyje gali kiekvieną dieną pateikti netikėtų staigmenų: į kiemą gali užsukti stirnos, kasdienybę paįvairina lesykloje pasirodantys paukščiai, o kartais sparnuočių perimvietėmis tampa loveliai ant palangių.
Jūršarkės kiaušinis
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

„Gyvenu su šeima Šiaurės Norvegijoje ir kartą atsitiko įdomus nuotykis. Išsinuomavome viena mažą namuką prie fiordu. Namukas su didele terasa, kurią norėjau apželdinti gėlėmis. Su vyru pakabinome lovelius, bet kitą rytą viename iš jų aptikom netikėtą radinį – jūrinės šarkos kiaušinį“, – laiške rašo GRYNAS.lt skaitytoja Jūratė.

„Gerus pora mėnesių stebėjome atsargiai pro uždarytas žaliuzes (kad netrikdyti paukščių), stebėjome visą perėjimo eigą.

Žinau, kad jūrinės šarkos Lietuvoje įtrauktos į Raudonąją knygą.

Viena iš jūršarkių „paleista“ nuo kiaušinių (nes jūrinės šarkos peri pasikeisdamos) nuolat atskrisdavo prie virtuvės lango. Tai išties nuostabūs ir įdomūs paukščiai turintys griežtas taisykles, savo teritorijos ribas ir kaip žmonės su savom šeimyninėm santaikom ir nesantaikom, rūpesčiais ir barniais“, – stebėjosi paukščiai Jūratė ir perduoda nuotraukas su linkėjimais iš kalnuotosios Norvegijos.

Faktai

Jūrinė šarka, jūršarkė (Haematopus ostralegus) – jūršarkinių (Haematopodidae) šeimos paukštis, nesunkiai atpažįstamas iš kontrastiškų juodos ir baltos spalvų, raudono snapo ir kojų.

Išvaizda

Suaugusių jūrinių šarkų kūnas siekia 40–45 cm. Svoris apie 320–400 g. Galva, kaklas, sparnai ir uodegos galas juodi. Likusi kūno dalis balta. Snapas oranžiškai raudonas, ilgas, tiesus. Kojos raudonos, palyginti neilgos. Jaunikliai rudesni už suaugusius, ant gerklės yra balta dėmė. Patelės nuo patinų skiriasi mažai; patelių snapas vidutiniškai yra ilgesnis už patinų. Snapo ilgis yra geriausias būdas atskirti patinus nuo patelių.

Paplitimas

Daugiausiai paplitusi vatuose ir netoli Šiaurės jūros pakrančių esančiose vietovėse. Lietuvoje reta rūšis, aptinkama traukimo metu. Gyvena pajūryje ir didesnių upių pakrantėse. Mėgsta akmenuotus, smėlėtus pakraščius. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Jūrinės šarkos yra migruojantys paukščiai. Tik nedidelė dalis Vakarų Europos jūrinių šarkų pasilieka perėjimo vietose.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Po feisbuką plinta romantiškas laiškas: padėkite pakeisti likimą – noriu rasti šią moterį (59)

Feisbuke nuo gegužės 19 d. pamažu pradėjo sklisti keistas įrašas, turintis sudominti visas moteris, vardu Diana. Vienos jų ieško trejus metus su šio vardo moterimi susirašinėjęs žmogus. Jis parašė romantišką laišką, kuriuo siekia rasti jam brangų žmogų. Su šio žmogaus leidimu publikuojame laišką, kviečiame perskaityti ir juo pasidalyti su jums pažįstamomis Dianomis!

Padėkite: Vilniuje dingo reta papūga Doleris! (18)

Gegužės 20 d. apie 17 val. Vilniaus pakraštyje šalia Šilo ežero esančiose sodų bendrijose dingo Lietuvoje retos rūšies Eclectus roratus polychloros patinėlis. Manome, kad jis galėjo nuskristi į šalia esančias sodų bendrijas...

Savaitės „Baudos kvitas“: mano vieta – kieme! (16)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Vilniaus medyje apsigyveno papūgėlė (18)

Gegužės 17 d. vilnietė Vilma Pilaitės mikrorajone pastebėjo neįprastą gyventoją – moteris užfiksavo medyje įsitaisiusią žalią papūgą.

Policija ramina dėl neįprasto panevėžiečio nufilmuoto susibūrimo prie savivaldybės (10)

Penktadienį DELFI skaitytojas Andrius pasidalino vaizdo įrašu, kuriame matyti keistas susibūrimas Panevėžyje – minia žmonių protestuoja su neaiškiomis vėliavomis. Kaip paaiškino Panevėžio pareigūnai, jaudintis tikrai nereikėtų – vyksta karinės pratybos.