Skaitytojų akimis: jūrinė šarka po mano langais išperėjo jauniklį

 (9)
Gyvenimas gamtos apsuptyje gali kiekvieną dieną pateikti netikėtų staigmenų: į kiemą gali užsukti stirnos, kasdienybę paįvairina lesykloje pasirodantys paukščiai, o kartais sparnuočių perimvietėmis tampa loveliai ant palangių.
Jūršarkės kiaušinis
© GRYNAS.lt skaitytojo nuotr.

„Gyvenu su šeima Šiaurės Norvegijoje ir kartą atsitiko įdomus nuotykis. Išsinuomavome viena mažą namuką prie fiordu. Namukas su didele terasa, kurią norėjau apželdinti gėlėmis. Su vyru pakabinome lovelius, bet kitą rytą viename iš jų aptikom netikėtą radinį – jūrinės šarkos kiaušinį“, – laiške rašo GRYNAS.lt skaitytoja Jūratė.

„Gerus pora mėnesių stebėjome atsargiai pro uždarytas žaliuzes (kad netrikdyti paukščių), stebėjome visą perėjimo eigą.

Žinau, kad jūrinės šarkos Lietuvoje įtrauktos į Raudonąją knygą.

Viena iš jūršarkių „paleista“ nuo kiaušinių (nes jūrinės šarkos peri pasikeisdamos) nuolat atskrisdavo prie virtuvės lango. Tai išties nuostabūs ir įdomūs paukščiai turintys griežtas taisykles, savo teritorijos ribas ir kaip žmonės su savom šeimyninėm santaikom ir nesantaikom, rūpesčiais ir barniais“, – stebėjosi paukščiai Jūratė ir perduoda nuotraukas su linkėjimais iš kalnuotosios Norvegijos.

Faktai

Jūrinė šarka, jūršarkė (Haematopus ostralegus) – jūršarkinių (Haematopodidae) šeimos paukštis, nesunkiai atpažįstamas iš kontrastiškų juodos ir baltos spalvų, raudono snapo ir kojų.

Išvaizda

Suaugusių jūrinių šarkų kūnas siekia 40–45 cm. Svoris apie 320–400 g. Galva, kaklas, sparnai ir uodegos galas juodi. Likusi kūno dalis balta. Snapas oranžiškai raudonas, ilgas, tiesus. Kojos raudonos, palyginti neilgos. Jaunikliai rudesni už suaugusius, ant gerklės yra balta dėmė. Patelės nuo patinų skiriasi mažai; patelių snapas vidutiniškai yra ilgesnis už patinų. Snapo ilgis yra geriausias būdas atskirti patinus nuo patelių.

Paplitimas

Daugiausiai paplitusi vatuose ir netoli Šiaurės jūros pakrančių esančiose vietovėse. Lietuvoje reta rūšis, aptinkama traukimo metu. Gyvena pajūryje ir didesnių upių pakrantėse. Mėgsta akmenuotus, smėlėtus pakraščius. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

Jūrinės šarkos yra migruojantys paukščiai. Tik nedidelė dalis Vakarų Europos jūrinių šarkų pasilieka perėjimo vietose.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Londone gyvenanti lietuvė: belieka džiaugtis, kad tuo metu buvau kitur (13)

Sveiki, esu Karolina Tišikaitė, žurnalistikos studentė Roehamptono universitete. Šiandien aplankiau vietą, kur užvakar įvyko teroristinė ataka. Norėjau pasidalinti, kaip mano nuomone Londono žmonės reaguoja į šiuos baisius įvykius. Nuotraukos fotografuotos vakar, apie 15 val. dienos (Anglijos laiku).

Moteris ne juokais pratrūko: kviečiu visus kauniečius pasivažinėti „linksmaisiais kalneliais“ (17)

Anksčiau dažną Kauno miesto gyventoją neramindavo duobėtos gatvės. Šiuo metu ši opi dilema beveik išspręsta – gatvių remonto darbai jau kurį laiką įgavę pagreitį. Tačiau, kaip sakoma, „bėda po vieną nevaikšto“. Taip nutiko ir šiuo atveju. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos Agnės žinia apie prastą automobilių stovėjimo aikštelės, esančios greta parduotuvės „Trys berželiai“, (Taikos pr. 113) būklę.

Liko sužavėta: taip turėtų dirbti kiekvienas valstybei tarnaujantis žmogus... (9)

Į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą atkeliavo padėka Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos ugniagesiams gelbėtojams. Ją atsiuntė Kaune į nelaimę patekusi vairuotoja Laura Radzevičiūtė: „Noriu pasidžiaugti Kauno ugniagesių darbu, operatyvumu, gebėjimu padėti žmogui ištikus nelaimei ir, svarbiausia, ne biurokratiniu, o žmogišku ir atsakingu požiūriu į atliekamą darbą ir į besikreipiantį žmogų.“

Balsuok! Mokiniai įamžino Lietuvos kraštovaizdį! (5)

Kovo pradžioje DELFI Pilietis kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir siųsti savo kūrinius. Kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patinkantį mokinių atsiųstą darbą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į kraštovaizdį kaip gamtos vertybę, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms!

Feisbuką apskriejo vaizdo įraše įamžintas Vilniaus kelininkų darbas (38)

Šią savaitė feisbuką apskriejo odontologo Artur įamžintas vaizdo įrašas – jame matyti, kaip vieną Vilniaus gatvę remontuojantys kelininkai tai daro itin originaliai. Užpildę duobes asfaltu, darbuotojai tiesiog kojomis patrypčioja, kad jis tolygiai uždengtų ertmę. Toks vaizdelis itin nustebino vilniečius – vaizdo įrašu pasidalijo beveik 3 tūkst. žmonių, o jį komentavę žmonės stebėjosi tokiu kelininkų darbu. „Grindos“ atstovai kelininkų elgesiu susirūpino, tačiau nurodė, kad suslėgti naudojamo asfalto specialia kelininkų technika nereikia.