Ir, kaip sako politikai, kas galėtų paneigti, kad čia taip pat „Apie viską pagalvota“. Pagalvota , kaip sykį sėkmingai pardavus prekę, anuliuoti jos gražinimo galimybę ir sumerkti nepatogius galus į vandenį. Pagalvota prastai, nes atsiranda įkyruolių, kuriems galiausiai telieka nukirsti kietai: „Jums nepriklauso ir viskas. Geros dienos“.
Nepriklauso kas? Liūliuojami tų apgalvotų reklaminių džinglų iš padangės ir zujančių uniformų su užrašais „Aš galiu padėti“ renkamės prekes ir savo banaliu išsilavinimu bei šiokia tokia patirtimi žinome, kad ne tik nekokybiškas, bet ir mums neįtikusias prekes galime apkeisti arba grąžinti per 14 dienų, jei jų nesugadinome ir turime pirkimo čekį (...).
Skutimosi peiliukus garsiosios firmos gamina panašiai kaip tik neseniai ES taisyklėmis sutramdytos mobiliųjų ryšių kompanijos telefonų pakrovėjus. Vos pasikeičia modelis, turėjai būti malonus pirkti ir naują pakrovėją. Skutimosi peiliukai, jei jie parduodami ne kartu su skutimosi įrankio rankenėle, o kaip naujas pakaitalas, taip pat labai užmaskuoti. Jų įpakavimas toks, kad nesimato tvirtinimo kabliukų dydžio ir atstumo tarp jų. Nuo to priklauso, ar nauji peiliukai tvirtinsis prie tavo skutimosi įrankio. Kitaip sakant, nesimato standarto, o pirkėjas turi gerai atsiminti savo vieną iš daugybės modelių ir būti jau įgudęs. Tačiau, jei peiliuko dėl jo įpakavimo negali nei pamatyti, nei pačiupinėti, nesi visai tikras dėl pavadinimo variacijų, tenka griebtis bandymų ir klaidų metodo (...). Penktadienį (spalio 18 d.) pritaikiau šią praktiką ir vadinamoje Mindaugo g. „Maximoje“. Kaip nujausdamas, prie kasos pasitikslinau, ar tikrai priims arba apkeis mano peiliukus, jei jie netiks pagal standartą. Kasininkė patvirtino, kad žinoma taip, kad tik turiu išsaugoti čekį ir kreiptis į „Informaciją“. Puiku.
Jau rytojaus dieną stovėjau prie „Informacijos“ langelio su čekiu ir neįtikusiais peiliukas. Atsakymą darbuotoja gavo iš kompetentingos vyresnybės per vietinį telefoną ir jis buvo neigiamas. Kodėl? Esą tai higienos prekė, o jos nekeičiamos. Čia dėvinčioji „Aš galiu padėti“ uniformą geriausių išvystyto socializmo laikų tradicijomis demonstratyviai nusuko žvilgsnį į kitą klientą, savo griežtu profiliu signalizuodama greičiau dingti ir nesimaišyti akyse. Vis dėlto, lyg būčiau TV politinių debatų dalyvis, perjungiau balso garsą viena padala aukštyn ir paprašiau paaiškinti, kokiu pagrindu.
„Nurodžiau aš jums tą pagrindą – kosmetikos prekės!“, - atšovė paslaugioji pagalbos dalintoja. Gal mano reikalavimą stiprino tai, kad vienoje rankoje laikiau pusantrų metų sūnelį, kuris savom priemonėm rodė, kad debatai jo supratimu užsitęsė. Gal ten, kur „apie viską pagalvota“, nepatogu viešai virkdyti arti savęs vaikų lyg rodant, kad jų stebuklinė pasaka kartais stringa. Pasiekiau, kad atsidarė stalčius ir prieš mano nosį atsirado minėtas Ūkio ministro įsakymas su riebiai pabrauktu 18 punktu sakančiu, kad „Pirkėjo reikalavimas pakeisti nusipirktą prekę analogiškomis prekėmis arba grąžinti sumokėtus pinigus dėl šių taisyklių 14 punkte nurodytų priežasčių netenkinamas įsigijus tokias prekes: parfumerijos, kosmetikos ir tualetinius preparatus (kodai pagal Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07)“.
Taigi, pasirodo, kad mano pirkti peiliukai priklauso kosmetikos prekėms ir tai, esą, skelbia Kombinuotoji prekių nomenklatūra savo šifrais ar kodais, ar klasifikacijos numeriais - 33.03 - 33.07. Nors man tai naujiena, kad tokiu būdu rytais vartoju kosmetiką, bet ką gali žinoti. Prašau parodyti man tą nomenklatūrą. Žinoma, iškviečiama vadybininkė, mes jau šlapi nuo prakaito, žmona pasiima sūnų palaukti lauke, bet galiausiai neša namo, nors gydytojai dėl atitinkamų priežasčių dabar jai yra uždraudę kelti tokį svorį. O aš prisegtas laukti atsakymo ir toliau mindžiukuoju apie tą „Informaciją“, kol vadybininkė iš savo kuluarų skambina (šeštadienį!) į atitinkamas tarnybas ir pagaliau grįžta su atsakymu, kad „vsio zakonno“ (liet. viskas teisėta) – man nepriklauso, o klasifikatoriaus jie man rodyti neprivalo ir tuo baigtas kriukis.
Dar spėja patardyti: „O ar tikrai jums kasininkė taip žadėjo? Nes ji tai sako kitaip“. Na, liudininkų neturiu, garso įrašo nepasidariau, kaip aš įrodysiu. Nors tas kasininkės epizodas apskritai gali būti neliečiamas, kai pereinama prie formalių aiškinimųsi. Palieka mielą galimybę po visų šių paprakaitavimų ir gana mandagių pasižodžiavimų rašyt pretenziją parduotuvei, kuri bus išnagrinėta, bet atsakymas greičiausiai būsiąs tas pats, nes... „zakonno“ (liet. teisėta).
Gal ir „zakonno“ (liet. teisėta), tada dar nežinojau. Bet... Dauguma pirkėjų žino ir naudojasi galimybe apkeisti arba grąžinti neįtikusias prekes. Jei kažkurioms daromos išimtys, kodėl prie jų lentynose nėra pažymėta, kad šios prekės negrąžinamos, jei jau taip „apie viską pagalvota“? O toliau, kodėl aš negaliu pamatyti kokiu galiausiai pagrindu remiamasi? Kas tas mistinis klasifikatorius? Be jo aš visada rizikuoju panašiai susimauti, nes niekas neįspėja apie išimtis. „Pagūglinu“ „Kombinuotąją prekių nomenklatūrą - 33.03 - 33.07“ ir daugybėje paieškos langų randu vis tas pačias Ūkio ministro įsakymu patvirtintas taisykles, tik ne patį klasifikatorių. Tuo tarpu pasitikrinu žodyne, kas yra kosmetika, dėl kurios kaip klasės negaliu apkeisti peiliukų, ir randu, kad tai: 1. veido ir kūno (ypač odos) gražinimo menas: kosmetikos kabinetas. 2. veido ir kūno gražinimo priemonės: Vartoti kosmetiką (angliškai: 1. A preparation, such as powder or a skin cream, designed to beautify the body by direct application. 2. Something superficial that is used to cover a deficiency or defect). Visur taip, kaip aš suprantu savo buitiniu supratimu – skysčiai ( ir po skutimosi), kremai, milteliai, pudros, kvepalai ir t.t. O skutimosi peiliukai juk kitur priskiriami tiesiog prie skutimosi prekių.
Man neparodė klasifikatoriaus, kuriuo jie remiasi, bet pasakė, kad esu pralaimėjusiojo pozicijoje (...). Šiandien susiradau ir tą išdidžiai, bet kone slepiamai minėtą klasifikatorių, kuris, esą, leido mane teisėtai pasiųsti namo su įsikąsta muse tarp dantų. Jo 506 puslapyje randame „Skustuvų ir skustuvų peiliukų“ klasę, kuriai priskirtas kodas 8212, kuris man visai neprimena minimų 33.03 - 33.07. Psl. 260 randame kategoriją „Kvepalai ir tualetiniai vandenys“, kuri turi kodą 33 03 00. Ten išvardinti preparatai, kuriuos mano paviršutiniškas supratimas taip pat laikė būtent kosmetinėmis arba tualetinėmis priemonėmis – kvepalai, tualetiniai vandenys, lūpų makiažo preparatai, manikiūro pedikiūro preparatai, pudros presuotos arba nepresuotos, šampūnai ir t.t. ir pan. Skutimosi peiliukų nėra.
Kai apžiūrinėjau peiliukus prie lentynų, pro šalį ėjo senas draugas ir pajuokavo, kad jei neatitiks mano skutimosi rankenėlės, tai visada galima pastovėti Kalvarijų turguj ir pamėginti parduoti. Taigi, spėkite, ką pasirinksiu, nes galiu: eiti pastovėti į turgų, nieko nedaryti, arba rašyt pretenziją tai pačiai „Maximai“. „Maximai“, nes paaiškėjo, kad Ne maisto produktų inspekcija priims pretenziją tik po to, kai gausiu atsakymą iš tos pačios „Maximos“. Jei jis bus neigiamas, Ne maisto produktų inspekcija, o taip pat Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba gali tik rekomenduoti „Maximai“ laikytis taisyklių. Kaip jums tai patinka?
Jei atsirasite panašioje situacijoje, atsiimti tai, kas jums priklauso pagal įstatymus, galite bene tik teismo keliu. Gera žinia bent ta, kad jums nereikės mokėti žyminio mokesčio, o teismas beveik garantuotai spręs jūsų naudai. Dabar tai supaprastinta per internetines galimybes ir pan. Bet vis tiek, ar labai tokia draugiška vartotojui ir piliečiui sistemėlė? Kaip Jums patiktų tie pasiaiškinimai prie „Informacijos“, klausinėjimai, ar nemeluojat apie kasininkę ir pan.? Kaip bepasielgčiau, manau, kad svarbu bent pasidalinti šia patirtim su kitais (...).
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į „Maxima“ Komunikacijos vadovę Renatą Saulytę. Ji nurodė, kad aukščiau papasakota situacija jiems žinoma.
„Taip, klientas kreipėsi į vieną iš mūsų parduotuvę norėdamas grąžinti „Gillete“ skutimosi peiliukus, teigdamas, kad peiliukai jam netiko. Prekė kita klientui nebuvo pakeista, pinigai taip pat nebuvo grąžinti. Tokį sprendimą priėmėme vadovaudamiesi LT ūkio ministro įsakymu patvirtintų daiktų gražinimo taisyklių nuostatomis. Nors vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ši prekė nepatenka į negrąžintinų prekių sąrašą, tų pačių nuostatų viename iš punktų nurodoma, kad Pirkėjas gali grąžinti prekę, tik tokiu atveju, jeigu ji nebuvo naudojama, nesugadinta ir nepraradusi prekinės išvaizdos. Šiuo atveju, atneštų grąžinti peiliukų pakuotė buvo akivaizdžiai pažeista, ant vieno iš peiliukų matėsi jo naudojimo ženklai – balta juostelė, esanti ant peiliuko buvo nubraukta, tad klientui grąžinti pinigus, sumokėtus už prekę negalėjome. Savo priimto sprendimo priežastis nurodėme ir klientui, deja, kliento jos neįtikino. Atgauti už prekę sumokėtus pinigus klientas bandė ir pagrasinęs, kad šį atvejį paviešins žiniasklaidos priemonėse. Siekdami palaikyti gerus santykius su savo klientais, vertindami jų lojalumą mūsų prekybos tinklui, mes paprastai ieškome klientui palankaus sprendimo, tačiau pirmiausiai vykdydami veiklą ir priimdami sprendimus mes vadovaujamės LR įstatymais“.