Skaitytoja beldžiasi į kauniečių širdis: kur jūsų žmogiškumas?

 (151)
Nors didžiosios metų šventės jau čia pat, kaunietė, trečiadienio vakarą susisiekusi su portalo „Kas vyksta Kaune“ redakcija, šventinės nuotaikos nebejaučia. Ir viskas dėl vieno įvykio, kuriame kaunietė labiausiai nusivylė kitų miestiečių abejingumu.
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

„Norėjau pasidalinti ne šventine nuotaika, kuri, šį vakarą, Kūčių išvakarėse, vyravo Raudondvario plente. Kaip šiuo metu madinga, Bendrasis pagalbos centras ir vėl nuvylė, bet dar labiau nuvylė visi aplinkiniai gyventojai, praeiviai ir vairuotojai, kurie, tas 15 – 20 minučių, kol aš stovėjau kelkraštyje pakraupusi, nepaleisdama telefono iš rankų, stebėjau keturis ar penkis jaunuolius, spardančius ir kumščiais talžančius du vyriškius.

Į BPC prisiskambinau, deja tik iš kokio penkiolikto karto, tai užtruko iki dešimties minučių, nors naujasis Santakos policijos komisariatas buvo vos už kelių šimtų metrų, deja nieko nesulaukiau nei aš, nei nukentėjusieji.

Bet labiausiai nuliūdino tie, kurie važiavo pro šalį ir į gatvę išblokštus vyriškius, kuriuos iš paskos vijosi kumščių ir kojų „lavina“, mušeikas ir aukas praleido kaip per perėją, bet kaip bebūtų, nuvažiavo ir net nestabtelėjo.

Lygiai taip pat pasielgė ir keletas praeivių, kurie tik pažiūrėjo į vidury gatvės vykstantį spektaklį ir apsisukę nuėjo savo keliais. Vienintelė aš, drąsi mergina, sustojau ir griebiau mobilųjį į rankas, vyliausi, kad tik viskas būtų gerai, juk nebėgsiu į patį įkarštį ir nebandysiu išskirti augalotų vyriškosios lyties atstovų…

Tai buvo apmaudu ir liūdna. Jei bent keletas tų automobilių vairuotojų (kurių pravažiavo ne mažiau nei dvidešimt), būtų sustoję ir bent jau sudrausminę tą grupelę, kurių kojos ir rankos labai puikiai darbavosi, tiek daug pralieto ir mano akimis pamatyto kraujo turbūt net nebūtų buvę. Gaila, kai žmogiškumo nebeliko niekur, tikiuosi, kad visi tie, kurie pravažiavo ir net nestabtelėjo prie žmonių, kuriems reikėjo pagalbos būtent tuo metu, per šį šventinį laikotarpį nebus patys laimingiausi ir juos dar ilgai grauš sąžinė, o aš šiuo atveju jaučiuosi padariusi viską ką galėjau, tik gaila, kad mano pastangos šį kartą buvo bevaisės“, – savo išgyvenimais dalinasi skaitytoja Gabrielė.

Daugiau skaitykite čia.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Ar „Maxima“ pasimokė iš skaudžios nelaimės Rygoje? (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (163)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.