Negalima nepritarti Vilniaus licėjaus direktoriaus S. Jurkevičiaus mintims, išsakytoms straipsnyje „Nuolaidžiavimas mokiniams ugdo ištižusią kartą“ ir noriu pradėti nuo to, kuo jis straipsnį baigia: „Nesinorėtų tapti šalimi, į kurią atvažiuotų pažiūrėti, kaip nereikia daryti švietimo reformų. Geriau tapkime šalimi, kuri nebijo tapti savimi, sugeba turėti savo poziciją ir remtis savo tradicijomis, o ne plaukia pasroviui su abejotinos vertės pedagoginėmis fantazijomis ir utopijomis“.
© Shutterstock nuotr.

Kaip tik neseniai per LRT buvo kalbėta apie tai, kad Rytų šalių mokinių žinios ir pasiekimai lenkia mūsų mokinių gebėjimus ir kad mums iš Kinijos ir Japonijos reiktų pasimokyti, neužsidaryti savo darže, ruošti vaikus gyventi pasaulyje.

O štai ką rašo apie tai a. a. rašytojas Romualdas Granauskas, beje, kurį laiką dirbęs mokytoju: „Pažiūrėkime į japonus, kokia jų dvasinė kultūra, kiek yra perėmę svetimos kultūros, bet neatsisakė savo šaknų, o visa tai sugeba suderinti. Pasiima iš pasaulio tai, kas reikalinga būtent Japonijai. Mes griebiame bet ką... Nesvarbu, kad ten kita visuomenė, kitas mentalitetas, kiti žmonės, ir tradicijos, mąstymas“ (Baltas liūdesio balandis, 2015 m. p. 308).

Kur glūdi mūsų šaknys? Ar dabartinėje mokykloje jos puoselėjamos? Tarpukario Lietuvoje jos buvo tinkamai ugdomos. 1936 m. išleistas naujas Pradžios mokyklų įstatymas skambėjo taip: „Pradžios mokyklų tikslas yra teikti Lietuvos jaunimui pradžios mokslų žinių, ugdyti jo dvasios bei kūno pajėgas, mokyti jį Lietuvą mylėti, branginti ir jai aukotis.“ Tų mokyklų auklėtiniai įrodė savo meilę Tėvynei ir užjūriuose, ir Sibiro tremtyje, ir partizaniniame kare. Tarpukario Lietuvos mokyklose buvo daug vaikų ir vyresnio amžiaus mokinių organizacijų. Tarybinėje mokykloje skautai tapo pionieriais, užklasinė veikla buvo aktyvi, bet labai ideologizuota.

Nutraukus šią tradiciją, dabartinėje mokykloje įsivyravo slogi tyla. Ypač kaimo mokyklose. Nesakau, kad visose. Yra gražių pavyzdžių, bet jų nedaug.

Man keistai skamba „Savaitė be patyčių“. O kitos savaitės – su patyčiomis? Mokykloje visada turi būti tvarka. Tam yra budintys mokytojai, klasių vadovai. Gal reikėtų organizuoti vyresnių klasių mokinių savanorišką budėjimą.

Bet pirmiausia patyčių neturi būti darželyje. Negera praktika vaikams leisti bėgioti po teritoriją, rėkauti, stumdytis. Vaikai turi mokėti lauko žaidimų su kamuoliais, kamuoliukais, šokdynėmis, liaudiškų ratelių. Kadangi darželiuose trūksta vietų, tai neklaužadas, mušeikas reikėtų šalinti iš darželio savaitei, mėnesiui ar net visam laikui, jeigu tėvai nesugeba paveikti vaiko taip, kad jis elgtųsi tinkamai.

Gražaus elgesio estafetę turėtų perimti mokyklos. Pradinių klasių mokytojai irgi turėtų būti budrūs. Negalima palikti vaikų vienų klasėse per pertraukas. Tada jie irgi turėtų žaisti lauke, jei gražus oras, jei blogas – koridoriuje, prižiūrimi budinčios mokytojos.

Mano supratimu, tiek jaunesnėse, tiek vyresnėse klasėse patyčios tarpsta ten, kur nėra ką veikti. Užimti vaikus vienokia ar kitokia kūrybine veikla yra būtina. Apie tai turi galvoti ministrai ir mokyklų vadovai kartu su mokinių tėvais. Normalūs, draugiški vaikų ir paauglių tarpusavio santykiai formuojasi tik klasės ar būrelio, sportinio kolektyvo veikloje, kai vadovas yra autoritetas, sugebantis vaikus uždegti bendram tikslui. Bet tokių vadovų jau reikia paieškoti. Mokyklose labai daug pagyvenusių mokytojų ir dirbančių keliose mokyklose. Jie dažnai kratosi menkai apmokamo klasės vadovo darbo.

Ar nesumenko dabar klasės vadovo vaidmuo? Socialinės pedagogės, psichologės, dar pagalbos telefonai skelbimų lentoje, dar šimtai draugų feisbuke... Ir atsiranda žudanti vienatvė. Ar yra mokyklose dar tokių klasės vadovų, kurie gali paguosti, apginti, paskatinti, pabarti?

Dar yra vaikų teisų darbuotojai. Ar ta kryptimi jie dirba? Jeigu jau jie gina vaikus, tai pirmiausia tegul gina tuos, kurie kultūringai elgiasi mokykloje ir už jos ribų, kurie nori mokytis, tegu gina mokytojų pastangas sukurti darbinę atmosferą pamokoje. Vaikų teisių darbuotojai kartais prasilenkia su etika, klausinėdami vaikų, ar mokytojai jų nepravardžiuoja, nevaro iš klasės, užuot aiškinę vaikams, kad trukdyti pamoką, įžeidinėti mokytojus ir draugus yra nusikaltimas.

Yra naujovių, kurios visiems nepriimtinos. Tai pradinių klasių mokinių žinių vertinimas saulutėmis, žvaigždutėmis, raidėmis ir dar ilgiausiais aprašymais. Toks vertinimas apsunkina mokytojus, visiškai neaiškus tėvams. Pirmoje klasėje gal ir galima pažaisti su saulutėmis, bet nuo antrosios klasės jau reikėtų naudotis visiems aiškia, įprasta, suprantama dešimties balų sistema.

Ar ne per vėlai pradedama mokyti antrosios užsienio kalbos? Septintoje klasėje jau vėloka. Kodėl nepradėti jos mokyti nuo penktosios klasės?

Kita bėda – vadovėliai. Rusų kalbos vadovėliai kaimo vaikams nepritaikyti. Pagal juos ir mokyti, ir mokytis yra sunku.

Dar viena naujovė – kaupiamieji pažymiai, kuriuos mokytojai rašosi į savo sąsiuvinius, ne visada netgi mokinius informuodami. Tėvams jie lieka dažniausiai nežinomi. Kai kuriems dalykams toks vertinimas gal ir tinkamas. Bet dar reikėtų pagalvoti, ar jis skatina mokinius geriau mokytis, ar pažymys mėnesio gale nėra pernelyg tolima perspektyva mokiniui.

Keista naujovė – kūno kultūros pamokų sumažinimas – liko tik dvi savaitinės pamokos. Ar čia taip rūpinamasi vaikų sveikata?

O kas rūpinasi vaikų atminties, mąstymo lavinimu, estetinių jausmų ugdymu? Atrodytų, visų dalykų programos nukreiptos ta linkme. Bet kodėl ir pradinukai, ir vyresnių klasių mokiniai nemoka atmintinai eilėraščių? Literatūros mokytojai kažkodėl nori visus mokinius paruošti studijuoti filologiją.

Iš mokinių reikalaujama žinoti daugybę literatūros teorijos terminų, rašyti rašinius, panašius į mokslinius straipsnius. Sakykit, ar svarbiau žinoti tikslų soneto apibrėžimą, ar mokėti atmintinai bent vieną Šekspyro sonetą? Ryškiausi mūsų ir pasaulio klasikų poezijos ir prozos kūriniai, jų ištraukos turi susigerti į jauno žmogaus atmintį ir širdį kaip gražiausi ir teisingiausi žodžiai apie Tėvynę, apie žmogaus gyvenimo grožį ir prasmę.

Mūsų šalis neturtinga. Negalim įgyvendinti visų svajonių bet kurioje srityje, tuo pačiu ir šveitimo sistemoje. Todėl turim būti labai protingi ir nuoširdūs. Visi: ministerija, mokyklų vadovai, mokytojai. Ir to paties mokykim savo mokinius, kurių likimas patikėtas mums šiandien.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (70)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų...

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (475)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir...

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio...

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (2)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (79)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (172)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (170)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (216)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (24)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (25)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...