Sirgaliaus dienoraštis: Lietuva taip žaisdama patiestų ir amerikiečius

 (90)
Šis čempionatas – kažkas nerealaus... Kartoju tai jau kelintą sykį savo dienoraštyje, manau, sutiksite ir jūs. Kokios įtemptos bene visos rungtynės, kokios lygios komandos! Turiu pripažinti, kad nuo 2007 metų čempionato Ispanijoje, kai pradėjau važinėti paskui rinktinę, tokio įdomaus ir galingo nebuvo. Net prieš keletą metų Turkijoje, pasaulio čempionate, kur mūsiškiai iškovojo bronzą, bendras mano susidomėjimas juo buvo kur kas mažesnis.
© Š.Gustainio nuotr.

Penktadienis mūsų komandai ir mums, visos Lietuvos sirgaliams, atnešė dvi džiugias žinias – savo pusfinalyje nugalėjome kroatus, o kitame prancūzai su ispanais taip vieni kitus nuvargino, kad rungtynėm pasibaigus atrodė žymiai prasčiau, nei lietuviai!

Bet kokios vakar buvo rungtynės! Ką mūsų vyrai išdarinėjo ketvirtajame kėlinyje! Taip žaidžiančių lietuvių dar niekas nenugalėjo, tokio komandinio žaidimo galėtų pasimokyti dar daug kas. Mūsų komanda sutrypė kroatus per penkias ketvirtojo kėlinio minutes, be jokio šanso „atsilošti“.

Nors penktadienį dėl viso pikto dar likau krepšinio žiūrėti namie, prisėdau rašyti tik po ispanų ir prancūzų pusfinalio. Na, neįmanoma buvo to daryti rungtynių fone. Senai taip nesijaudinau stebėdamas mačą, kuriame Lietuva nežaidžia. Gražus, aukščiausio lygio krepšinis ir net keista, kad tokiose įtemptose rungtynėse, kaip pusfinalis. Juose, kaip ir finaluose, dažniausiai vyrauja nervų karas, gynybinis krepšinis bei prastas pataikymo procentas. Čia mes matėme visai ką kitą. Prancūzai, Tonio Parkerio dėka, visas rungtynes vijosi varžovus, išplėšė pratęsimą bei laimėjo! Daug aistruolių samprotavo, kad geriau būtų finale žaisti su prancūzais – vieną sykį juk jau nugalėjome, vadinasi, įmanoma. O aš sakau – Lietuva taip žaisdama paties ne tik ispanus, bet ir amerikiečius. Jei tik šie kada į Europos čempionatą įsiprašys.

Sirgaliaus dienoraštis: Lietuva taip žaisdama patiestų ir amerikiečius
© Š.Gustainio nuotr.

Geriausia žinia mums – prancūzai sekmadienį bus labiau pavargę, nei mūsų vyrai. Išeidami iš salės krepšininkai vos vilko kojas, Prancūzijos rinktinės treneris viso čempionato metu remiasi 7-8 žaidėjais, jie praleidžia daug minučių aikštelėje. O to paties T. Parkerio pratęsimo pabaigoje net pagailo, nebeužteko jėgų paskutinėms porai atakų...

Mūsų vyrai šiandien iš aikštelės išėjo iškeltomis galvomis bei trykšdami energija, kas yra pirmasis žingsnis link pergalės. Ilgamečių bei pastovių čempionų – ispanų šmėkla vyrams miegoti nebetrukdys, kas dar labiau leis susikaupti finalui.

Kaip aš šiandien pavydėjau savo draugams arenoje... Kolegos, būčiau vaikas – būčiau bliovęs šiandien besibaigiant rungtynėms ir stebint per TV jus, šėlstančius iš laimės, šokančius bei rėkiančius „mes laimėėėėėjom!“. Pasigailėjau labai smarkiai, kad likau, nebemoku sirgti atskirai nuo jūsų, emocijos visiškai kitos... O kai užplūsta džiaugsmas – paprasčiausiai nėra su kuo juo pasidalinti!

Dar prisimenate, kad mes vis dar „gyvename“ Kroatijoje..? Tai va, šiandien ryte, bepusryčiaudami ir besidalindami įspūdžiais iš ketvirtfinalio, nusprendėme pakeisti savo planus ir kraustytis į Slovėniją, prisijungti prie pagrindinės sirgalių grupės, apsistojusios Naklo miestelyje. Ei, „autobusas“, girdite?? Sekmadienį mes pas jus atvažiuojam! Su Ozziku priešakyje!

Kaip tarėm, taip padarėm – rezervavome kambarius, o man, kaip likusiam saugot namų teko pagrindinė užduotis – susitarti su viešbučiu Kroatijoje, kad išvyksime kiek anksčiau, nei buvome planavę, bei atgausime pinigus už neišbūtą laiką. Užduotis ne iš lengvųjų, tad nusprendžiau ją atlikti iki mūsų rungtynių, kad po to... Žinot, būna juk kerštingų žmonių kartais...

Bet viskas pasisekė idealiai, vietinė darbuotoja su šypsena viską perskaičiavo, atidavė skirtumą bei pašmaikštavo, kad supranta, kodėl atėjau ryte, o ne vakare. Pažadėjau, kad jų rinktinės smarkiai neskriausim.

Po rungtynių, su šypsena iki ausų bei ta pačia Kalniečio „maike“ išdidžiai išėjau iki parduotuvės miestelyje, užsukau į kavinukę pavalgyti. Nė vieno pikto žvilgsnio, keletas sveikinimų ar mandagių galvos linktelėjimų – nedaug kas reagavo į Lietuvos pavadinimą ar krepšinio marškinėlius. Jei gerai supratau vietiniu dialektu, prie sekančio staliuko vyrai ginčijosi kažką apie vietinę futbolo lygą. Taigi, va, kiekvienam savo.

Na ką... Matyt, „susirašysime“ pirmadienį ryte. Po finalo sėsti rašyti nepažadu, bus per daug emocijų. Gerai gerai, meluoju, bičiuliai, po finalo – tikrai ne tas rūpės. O kalbant apie pažadus – išvažiuodamas čia kai ką pažadėjau parvežti. Laikas vykdyti pažadus!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Baltarusijos apsuptyje esantis Navikų kaimelis kviečia į Petrines (9)

Daugeliui žmonių kultūra, regis, asocijuojasi tik su didmiesčiais ir masiniais renginiais, kuomet mažesniuose miesteliuose ar kaimuose gali atrodyti, kad visa kultūra yra mirusi arba gyvuoja tik anti-kultūra.

Įžūlus užsieniečio automobilio statymas sunervino praeivį (36)

DELFI skaitytojas vakar užfiksavo įžūliai vairuotojo pastatytą automobilį – ne tik per dvi vietas, bet ir neįgaliesiems skirtoje zonoje.

Ramunė Vilkoitytė. Nevaisingos poros renkasi ir emigraciją (26)

Lietuvoje nevaisingų porų skaičius sudaro vidutinį šalies miestą. Kūdikio susilaukti trokštančios šeimos pagalbos ieško Lietuvos klinikose, artimajame užsienyje, o kartais pasirenka ir ilgalaikę emigraciją.

Nufilmavo: Kaune praūžė vasariška liūtis (11)

DELFI skaitytojas atsiuntė redakcijai vaizdo įrašą, kur matyti Kauno gatves skalavusi liūtis.

Skaitytojos priežastys, kodėl reikia įsigyti šunį (52)

Noriu su visais pasidalinti savo džiaugsmu. Mūsų dienos su metais yra linkusios supanašėti – rytais pirmoji nubunda panelė Rutina ir visus už rankos pradeda vesti jau pramintais takais per dieną į vakarą.