Sirgaliaus dienoraštis: kelionė į Slovėniją ir pirmosios rungtynės

 (27)
Vėlų pirmadienio vakarą išvažiavome iš Vilniaus mikroautobusu septyniese, kiek atskiriau nuo visos pagrindinės grupės, kurią sudaro apie 50 žmonių, važiavusių autobusu.
© Š.Gustainio nuotr.

Kelionėje į Slovėniją - draugiškas palaikymas

Jau Lenkijos pasienyje buvome maloniai nustebinti, kai mus sustabdė lenkų pasieniečiai, norėdami patikrinti autobusiuką ir dokumentus. Jie elgėsi labai pagarbiai, paėmė mūsų pasus, patikrino sistemoje.

Tai užtruko tik keletą minučių. Grąžinti dokumentų pasienietis iki mūsų autobuso net atbėgo, atidavė pagarbą, dokumentus, palinkėjo gero kelio ir sėkmės krepšinyje.

Prisimenant visą tą istoriją dėl lenkų sirgalių šūkių, manau, paprastiems žmonėms tiek Lenkijoje, tiek ir Lietuvoje tai išėjo tik į naudą. Keletą kartų buvome sustoję Lenkijoje ir galiu drąsiai pasakyti, kad visi su mumis bendravo džiugiai ir pagarbiai. Žinoma, buvome pasipuošę lietuviška simbolika, todėl visiems buvo aišku, iš kurios šalies esame, o aš buvau maloniai nudžiugintas tokio bendravimo.

Dar kartą galiu „pasikeikti“ dėl Lenkijos kelių. Visa laimė, kad išvažiavome vėlai vakare, todėl pavyko pervažiuoti praktiškai visą Lenkiją per naktį, kitaip būtume turėję daug problemų – jau paryčiais galima buvo stebėti didėjantį automobilių srautą... Nors Lenkijos keliai pastaraisiais metais stipriai pagerėjo tenka pripažinti, kad ir mašinų srautas „nesveikai“ didelis.

Čekiją ir Austriją pravažiavime be didesnių nuotykių ir problemų – šių šalių mokami keliai iš tiesų labai geri, o kelio darbų beveik nepasitaikė. Po 20 valandų trukusios kelionės pagaliau pasiekėme savo nakvynės vietą – Bled miestelį, apie 20 km nutolusį nuo Jasenicių. Labai gražus kurortinis miestelis, kažkuo primenantis Birštoną, tik kiek didesnis, tarp kalnų tyvuliuoja didžiulis ežeras, daug žalumos. Oras mus lepina: šviečia saulutė, visą šią savaitę prognozuojami 22 – 24 laipsniai šilumos. Vėjo kaip ir nėra, klimatas iš tiesų tikrai puikus.

Tiesa, kadangi vietovė kalnuota, vakarais gana greitai atšąla, o temperatūra tesiekia 12 – 14 laipsnių. Nors vėsos pojūtis čia šiek tiek kitoks: atvykę vakarojome lauke, tačiau nė vieno sušalusio tikrai nebuvo.

Dieną vaikščiojant po miestelį matyti mašinos su lietuviškomis vėliavėlėmis. Labai smagu prieiti prie automobilio su mūsų šalies vėliavėle, pasisveikinti bei persimesti keliais žodžiais.

Savaime aišku, visų čia susirinkusių tikslas vienas – krepšinio varžybos. Peržiūrėdami „Facebook“ atnaujinimus, matome mūsų sirgalių keliamas nuotraukas, iš kurių matyti, kad žmonės nesėdi viešbučiuose, o važinėja po miestą autobusais, mašinomis, ar vaikštinėja pėsčiomis. Ši šalis iš tiesų stebuklingai graži, ypač šiuo metų laikotarpiu, kai viskas dar žaliuoja, yra pakankamai šilta, pati gamta tiesiog alsuoja savo gaiva, o kalnai iš miškai – tiesiog nuostabūs... Iš tikrųjų kol kas daugiausiai matėme tik pravažiuodami pro šalį, bet jau su draugais sutarėme, kad laisvu nuo varžybų laiku keliausime į gamtą, todėl internete žvalgomės įdomių vietų apžiūrai.

Sirgaliaus dienoraštis: kelionė į Slovėniją ir pirmosios rungtynės
© Skaitytojo nuotr.

Na, o kol kas turiu spausti paskutinį klaviatūros mygtuką, nes kolegos jau piktai šūkčioja iš mašinos – laikas mums septyniems irgi važiuoti prie pagrindinės grupės, ten išsidalinsime bilietus į rungtynes ir judėsime link arenos. Atsiprašau, kiek suklaidinau Jus, mieli skaitytojai. Mūsų nuostabi mažoji kompanija susideda ne iš septynių sirgalių, o iš aštuonių – ką tik į terasą, kurioje rašau atėjo kartu su mumis važiuojantis „Ozikas“, mūsų nuolatinis bendrakeleivis ir bendražygis – Ozzy Osbourne‘as!

Susirinko krepšinį išmanantys sirgaliai

Šiandieną važiuojame pakankamai anksti, kad pasiektume vietą likus 3 – 4 valandoms iki rungtynių. Paliksime transporto priemones, apsižiūrėsime aplink, išsiaiškinsime, kur mūsų sektoriai, nutaikysime vietas, kur galima užkąsti, žodžiu, eisime į „žvalgybą“. Patirtis rodo, kad investavus šiek tiek laiko ir dėmesio į vietos, kurioje esi, apžiūrą, vėliau tai duoda daug dividendų: sugebi padaryti daugiau, o laiko sugaišti mažiau.

Taigi, mūsų septynių (na, gerai, gerai, aštuonių) sirgalių grupelė prisijungė prie didžiosios, susirinkę išsidalinome bilietus (juos gavome jau atvykę į Slovėniją), pasipuošėme, išsidažėme gražiosiomis lietuviškomis spalvomis ir dainuodami pajudėjome link arenos.

Galiu pasakyti, kad žmonės čia su krepšiniu susipažinę labiau, nei paskutinėse šalyse, kur teko su krepšiniu lankytis – daugiau žino ir apie Lietuvos sirgalius, todėl pamatę mus gatvėse mums šypsosi, reiškia pagarbą ir mojuoja, tačiau tikrai nėra taip, kaip buvo Londone ar Venesueloje, kur kas antras bėgo su mumis fotografuotis. O ir sirgti salėje daug smagiau, kai susirinkę žmonės žino ir supranta krepšinį, o ne susirenka vien dėl to, kad vyksta kažkoks didelis renginys.

Tokie „žinantys“ sirgaliai moka sirgti, aštriai reaguoja į kiekvieną teisėjo švilpuką, taigi būnant sirgaliumi tenka kovoti prieš kitus sirgalius, ką, tiesą pasakius, šiandien buvo gana sunku daryti, nes sirgalių iš Serbijos buvo daugiau, nei Lietuvių. Ir jie moka sirgti, girdi vienas kitą, o taip pat gerai žino, kaip ir kada pamaišyti priešininkų komandai. Na, beveik taip pat gerai, kaip ir mes.

Rinktinės vyrai kovojo iki galo

Taip... Yra vakarų, kai kaip tyčia sunku rašyti. Po pralaimėjimo visada sunku rašyti. Tačiau, kai tas pralaimėjimas yra pačioje pradžioje, jis visiškai kitoks ir vertinamas kitaip. Po šių rungtynių, sirgalių komandos tarpe nėra „baisingų“ nusivylimų, visi supranta, kad tai tik pradžia – pirmieji „krikštai“, kuriuose pasimato, kaip treneris ir komanda supranta vieni kitus ir kaip komandai sekasi vykdyti trenerio nurodymus.

Serbija žaidė kaip komanda – „vienu kumščiu“, vieni kitiems padėdami. Mūsų rinktinės vyrai kovojo iki galo, krito dėl kiekvieno kamuolio, tačiau komandos, kokios norėjome ir kokią mes įpratę matyti, šiandieną dar nematėme. Daugiausiai taškų mūsų vyrai pelnė individualiu meistriškumu.

Sirgaliaus dienoraštis: kelionė į Slovėniją ir pirmosios rungtynės
© Slaitytojo nuotr.

Kalbant apie emociją, vyraujančią po šių varžybų, galiu pasakyti, kad ji yra viltinga. Tikimės, viliamės ir toliau atiduosime save, nes žinome, jaučiame ir suprantame, kad mūsų vyrams nuo kiekvieno mūsų šūksnio, nuo kiekvieno mūsų atodūsio yra tik geriau. Nes jie mato. Nes jie girdi. O mūsų sportinis įniršis po rungtynių išaugo dvigubai. Vargas tiems, su kuo žaisime šiandien!

Kai rašomos šios eilutes, jau sėdamės į autobusus ir viską susikrovę traukiame į laikinus namus. Lietuviai nebūtų lietuviais, jei neatsivežtų lietuviško maisto, gėrimų ir lietuviškos dvasios, todėl, manau, šįvakar sirgalių stovykloje bus lietuviškas socialinis vakaras.

Kitas dienoraščio įrašas – po rungtynių su Makedonais. Vis dar nepamiršome, turime, ką jiems pasakyti!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (30)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (119)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (13)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.