Simona Nainė: negalėčiau gyventi užsienyje!

 (25)
Neseniai aukso žiedus sumainę Jonas Nainys ir Simona džiaugiasi laimingu šeimyniniu gyvenimu. Simona šiame interviu atvirai pasakoja: apie tai, kuo skiriasi meilė nuo susižavėjimo, kaip pasikeitė jos gyvenimas sutikus Joną, ir, svarbiausia, be ko ji negalėtų gyventi.
Jonas Nainys ir Simona Nainė
© DELFI

"Negalėčiau gyventi užsienyje," – pasakoja atlikėja. – "Bent jau nenorėčiau, nes po savaitės kitoje šalyje aš jau svaigstu, kaip noriu namo. Negaliu gyvent be: šuniukų, šeimos, geros knygos ir muzikos."

– Kuo šiuo metu užsiimi?

Šiuo metu intensyviai koncertuojam su „Pinup Girls“ ir vienoje tarpautinėje įmonėje dirbu administracijos ir personalo valdymo srityse.

– Kokiais 3 žodžiais galėtum save apibūdinti?

Protinga, paprasta ir veikli.

– Ar tiki likimu?

Taip, tikiu. Ir net labai. Nemanau, kad reikšmingi dalykai nutinka šiaip sau. Tačiau tikiu ir tuo, kad labai norėdami mes galime pakeisti savo likimą. Pavyzdžiui: jei žinai, kad nenori elgetauti, bet trokšti gyventi gerai, saugiai ir materialiai užtikrintai, darysi viską, kad gyvenime išvengtum skurdo, o jei tingėsi ir dykaduoniausi – nieko nebus.

– Kaip manai, kuo skiriasi meilė nuo susižavėjimo?

Kaip visada sakau, man meilė – labai brandus ir tvirtas dalykas. Ji dažniausiai būna patikrinta laiko, įvairiausių tiek malonių, tiek nemalonių situacijų ir kiekvienais metais šis jausmas turėtų tik stiprėti. Susižavėjimas, manau, gali būti laikinas ir ne. Aš savo vyru žaviuosi kiekvieną dieną, nes noriu ir moku pastebėti malonias, nors ir menkas smulkmenas, kurios mane žavi. Drįsčiau pasakyti, kad santykiuose labai svarbu žavėtis vienas kitu ir stebinti vienas kitą, kad kiekvieną dieną būtų meilė, aistra, pagarba ir pasitikėjimas.

– Kad meilė trunka trejus metus, tikriausiai, esi girdėjusi. Ką apie tai manai?

Taip, tokį posakį esu girdėjusi ir net pasmalsavau paskaityti Frederic Beigbeder knygą „Meilė trunka trejus metus“. Man atrodo, kad tik du, porą sudarantys asmenys gali nuspręsti apie jų meilę ir jos plėtojimo laikotarpi. Niekada per prievartą mielas nebūsi, tad tam, kad meilė truktų ilgiau nei trejus metus, abi pusės turi nemažai padirbėti. Gal ir abstraktu, bet kiekvienos šeimos, poros, draugystės atvejis yra labai individualus. Mes visi juk gyvename ir tikimės, kad va, šis vaikinas ar ši mergina yra mano vienintelis (-ė). Bet juk ta meilė susideda iš milijonių mažų dalelių, kurios kartais sulimpa, kartais – ne.

– Kaip pasikeitė tavo gyvenimas sutikus Joną?

Jis tapo nuostabus. Pasikeitė tuo, kad kiekvieną rytą prabundu šalia mylimo ir mylinčio žmogaus, savo vyro. Jaučiu visišką pilnatvės jausmą ir, rodos, man nieko netrūksta. Džiaugiuosi, kad turime bendrus planus, siekius, poreikius ir visko siekiame kartu. Niekada nieko nei vienas iš mūsų negavome “ant lėkštutės“, todėl malonu, kad viską ir pasiekiame ir suklystame kartu. Manau, kad mes esame stipri komanda ir aš turiu ne tik tobulą, rūpestingą ir beprotiškai gražų vyrą, būsimą mano vaikų tėtį, bet ir patį geriausią draugą.

– Ar šeimyninis gyvenimas toks, kokio tikėjaisi?

Gal į šį klausimą atsakyčiau plačiau, jei jau turėčiau vaikučių, nes jų atėjimas į šeimą pakeičia viską 360 laipsnių kampu, tačiau dabar, praėjus tik mėnesiui laiko po vestuvių, galiu pasakyti, kad labai kažkas kardinaliai nepasikeitė. Tiesiog dabar yra dar geriau, jaukiau, tvirčiau ir stabiliau, nei buvo prieš tai.

– Kaip manai, ar mylėti visada reiškia aukotis, jei reikėtų, ar dėl šeimos atsisakytum karjeros?

Nemanau, kad dėl kažko, kažkam, kažkur reikia aukotis. Reikia tiesiog rasti geriausią sprendimą ar opciją ir ją prisitaikyti sau. Apskritai, sakyčiau, kad negalima vartoti tokio išsireiškimo kaip “aukojimasis“ ar “auka“, nes viskas priklauso nuo žmogaus mąstymo. Jei jis kiekvienoj situacijoj galvos, kad jis auka, tai taip ir bus. Nemanau, kad karjeros atsisakymas ar pristapdymas, dėl vaikelio gimimo galėtų būti kažkoks aukojimasis. Moteris, manau, paskui pati pasirenka ar nori likti tik namų šeimininke ar nori derinti savo karjerą ir šeimą. Lygiai taip pat ir meilėje. Manau, kad negalima traktuoti kažkokių gerų poelgių kaip aukojimosi, nes tikiu tuo, kad visada kiek tu duosi kitiems, tau grįš atgal su kaupu.

– Ar jau pamąstote apie šeimos pagausėjimą?

Mes visada kalbėdavome ir kalbame apie šeimos pagausėjimą, žinoma, kad jis kažkada bus ir mes tuo labai didžiuosimės, tačiau kol kas mes paskendę savo darbuose ir vis dar apimti buvusių vestuvių euforijos. Juokaujame, kad leisim sau dar mažiausiai metus pagyventi kaip jaunavedžiai.

– Kada tu sau pati gražiausia?

Labai suktas klausimas. Žmogus sau turi būti gražus visada. Reikia visada mylėti save (proto ribose) ir neieškoti savyje trūkumų. Žinoma, visi mes turime trūkumų, bet reikia mokėt į juos pažvelgt teigiamai arba susitaikyti su jais. Man labai patinka vienas pasakymas, kurį dažnai galiu pavartoti: „Tegul tie, kurie be nuodėmės, meta į mane akmenį“. Manau, kad tokių žmonių labai mažai. Aš negalėčiau pasakyt, kada aš sau pati esu gražiausia ( šiaip juokingai skamba ), bet galiu įvardyti, kad didžiuojuosi savimi tada, kada kitam žmogui padarau ką nors gero ir nesitikiu nieko gauti mainais. Tada aš save myliu labiausiai.

– O iš ko susideda tavo laimė?

Iš daug mažų dalykų. Mano laimė kai atsikeliu ryte ir žinau, kad visi mano šeimos nariai sveiki, mano šuniukai linksmi, mano grupė turi tiek koncertų, kad vos spėjame, kad aš “kaifuoju“ nuo veiklos kuria užsiimu, kad aš turiu ką valgyti, galiu leisti sau įsigyti ką noriu, kai susitinku su draugais, kai nepažįstami žmonės man pasako komplimentus ir t.t. Nesvarbu, kiek aš ar mano šeima visko turėsim, svarbiausia, kaip mes mokėsim tuo džiaugtis.

– Ar turi savybių kurias savyje norėtum pakeisti?

Esu labai reikli pirmiausia sau, o poto ir kitiems. Tiek darbe, tiek asmeniniame gyvenime. Norėčiau mokėt į kai kuriuos dalykus pažvelgt pro pirštus. Tikriausiai visos moterys nori ir siekia vieno – būti vienintelėmis ir nepakartojamomis.

– Kuo tu išsiskiri iš kitų?

Mes visi turim panašių ir išskirtinių charakterio bruožų, todėl į tokį klausimą atsakyti yra be protiškai sunku. Mes, visos moterys, ir taip jau esame nepakartojamos.

– Kaip manai, ar graži mergina gyvenime turi daug privilegijų?

Na, tai priklauso nuo to, kas Jums ir kas man yra graži mergina. Man graži mergina yra tada, kai ji yra reprezentatyvios išvaizdos, turi tikslų gyvenime, pasižymi protu, komunikabilumu ir teigiama energija. Jei bus tik porcelianinė graži lėlytė, bet smegenų nė su žiburiu nerasi, tada manęs tokioje merginoje niekas nesužavės. Su plastinės chirurgijos specialistų pagalba ir pinigų gausa mes visos galim būt “ledinės“, bet klausimas, ar to reikia visoms, kurios tai daro.

– Kas šiame gyvenime tau svarbiausia?

Be abejonės – mano šeimos gerovė ir darna.

– Ką manai apie šiuolaikinį jaunimą?

Man jis patinka, nes yra be proto žingeidus, jei suaugusieji sugeba juos sudominti. Žinoma, yra visokio jaunimo. Ir rūkančių, ir geriančių, ir vartojančių narkotikus, nesimokančių, bet yra ir visiškų priešingybių. Tokių, kurie uoliai mokosi, domisi technologinėmis naujovėmis, skaito knygas, turi pomėgių ir palaipsniui tampa net protingesni už suaugusiuosius. Manau, vyresnieji žmonės, šiuo atveju, tėvai, neša didžiulę atsakomybę iš jauną individą, kurį reikia mokėti sudominti įvairiais dalykais.

– Kaip įsivaizduoji tobuliausias atostogas?

Tokias turėjau visai neseniai. Mano vyras + jūra + baltas smėlis + ramybė + poilsis + jokio telefono + knyga = mano geriausios atostogos.

– Kaip mėgsti leisti savaitgalius?

Savaitgaliais dažniausiai koncertuojame. Jei dar turime jėgų po koncerto tai su Viktorija Sutkute, kaip mes juokiamės, išlekiam kur nors paraganėt ir pasišokt kokiam klube. Jei turiu savaitgalį laisvą, tuomet aplankau savo šeimą Marijampolėje, arba sesę Kaune. Skaitau knygas, siuvu, mezgu, tvarkau namus ir mėgaujuosi tuo, kad nereikia visur lėkt ir verstis per galvą.

– Gardžiausia pasaulio virtuvė?

Nesu prisiekusi vienos virtuvės gerbėja. Man patinka įvairus maistas. Nuo mamos keptų kotletukų iki įmantriausių jūros gėrybių. Namuose visada gaminu paprastai, neišrankiai, tiesiog be riebalų.

– Tobuliausias tavo rytas?

Kai atsikeli neskubėdama. Tinkamai pailsėjusi ir išsimiegojusi. Kai aš ir Jonas esame abu namuose. Valgome kartu pusryčius, vedame šuniukus kartu į lauką ir mus lepina rudeniški saulės spinduliai.

– Geriausias būdas pailsėti?

Išsimiegoti.

– Kas tau yra prabanga?

Nemėgstu skirstyti materialių dalykų į pigius ir nieko vertus. Man prabanga - mano šeima. Kiekvienas žmogus prabangą supranta kitaip.

– Koks žmogus tau autoritetas?

Žinau ir pažįstu daug žmonių, kurie mane žavi. Visada žavėjausi ir dabar žaviuosi savo buvusia vadove Laima Lapkauskaite. Ji puiki vadybininkė, maksimalistė, bet kartu ir nuostabiai šilta moteris. Mano mama Vilija, mano vyras Jonas, sesuo Ineta, vadybininkai Neringa ir Martynas – visi šie man artimi asmenys tam tikra prasme yra autoritetai ir mano mokytojai. Juk iš kiekvieno iš jų išmokstame skirtingų dalykų. Reikia tik mokėti tą informaciją pasiimti.

– Negalėtum gyventi be... ?

Negalėčiau gyventi užsienyje. Bent jau nenorėčiau, nes po savaitės kitoje šalyje aš jau svaigstu kaip noriu namo. Negaliu gyvent be: šuniukų, šeimos, geros knygos ir muzikos.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (42)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko gero, nesu matęs nieko prastesnio, kaip šią savaitę matytas „Emodži filmas“ .

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų arba globos. Kaip jis atsidūrė gatvėje – nežinome, bet kad lauke gyvenantis katinėlis būtų toks jaukus, sunku patikėti.

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (13)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (168)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.