Siaubo karaliaus Stepheno Kingo knyga - vėl kino ekranuose

 (12)
Stephenas Kingas – garsus JAV rašytojas, kuris beveik 54 metus mus džiugina savo dideliu indėliu pasaulio kultūroje. Visi jį žinome kaip rašytoją, scenaristą, režisierių, televizijos laidų prodiuserį. Gruodžio 20 dieną didžiuosiuose kino ekranus galėsime išvysti filmą „Kerė“, kurio scenarijui gyvybę davė Stephenas Kingas. JAV mokyklose ši knyga yra draudžiama.
© Shutterstock nuotr.

Savo pirmąjį karjeros žingsnį siaubo karalius pradėjo būdamas vos 12 metų. Kadangi tuo metu berniukas stipriai sirgo (dėl ko jam teko praleisti vienus mokslo metus), jam reikėjo papildomo užsiėmimo. Gavęs mamos palaikymą Stephenas kartu su savo broliu Davidu nusprendė išleisti savo vietinį laikraštį. Vaikinukai sukūrė žiniaraštį „Deivido lapelis“, pardavinėdavo jį po penkis centus vietiniams gyventojams. Davidas buvo atsakingas už naujienas, o mūsų visų gerbiamas Stephenas rašė recenzijas apie mylimiausius filmus ir laidas.

Kūrybos ekranizacija

„Švytėjimas“

1974 metais pasaulį išvydo romanas „Švytėjimas“. Tai buvo jo trečias išleistas romanas ir pirmas „bestseleris“. Rašytojas įgijo pasaulinį populiarumą, kurio dėka susipažino su Stanley Kubricku.

Stanley Kubrickas pasižymėjo savo išskirtiniu charakteriu, kūrybingumu, taip tapo vienu žymiausių pasaulyje kino režisierių. Šių dviejų žmonių dėka dabar turime genialų psichologinį, mistinį siaubo filmą, kuris šiandien žinomas kiekvienam ir vertas ilgo detalaus pasakojimo. Nepamirškime ir idealaus aktorių darbo, visų smulkių vizualinių detalių. Filmas sumušė rekordinį skaičių dublių. Vieną iš scenų Kubrickas perfilmavo daugiau negu 127 kartus, stengdamasis padaryti ją idealią visomis prasmėmis.

Šių metų vasarą siaubo karalius išleido antrą šios epinės knygos „Daktaras sapnas“ dalį.

„Mizerė“

1987 metų psichologinis trileris – „Mizerė“. Romano pavadinimas reiškia žodį „kančia“, tai puikiai apibūdina visą istoriją ir tų metų Stepheno dvasinę būseną. Pasakojimas - apie du netyčiniu būdų susitikusius žmones: rašytoją ir provincijos gyventoją, kuri beprotiškai dieviną jo knygas. Romanas buvo nominuotas Pasaulinei fantastikos premijai, užėmė ketvirtą vietą tų metų fantazijos žanro apdovanojimuose pagal „The New York Times“ ir išsilaikė ten 30 savaičių. Pasaulis išgirdo apie kraupią istoriją, laužančią visas žmogiškumo taisykles. Iš kitos pusės, istorija turi savo juodojo humoro šarmo.

Po daugiau nei dešimties metų Robertas Reineris nusprendė ekranizuoti filmą. Režisierius iš karto pasisakė vengsiąs kraujo scenų, aprašytų knygoje, labiau koncentruosis ties „šachmatine veikėjų partija“. Pagrindinė veikėja - Beits, atlikusi psichiškai nesveikos provincijos gyventojos rolę – gavo Oskarą ir Auksinį gaublį už geriausią moters vaidmenį.

Šiuo romanu Stephenas pademonstravo stipriausią pykčio jausmą savo skaitytojams, sukurdamas nesveiką gerbėją Enni Uilks, kurios nenorėtumėme sutikti net baisiausiose savo fantazijose.

Nuosmukiai ir kilimai

Stepheno Kingo gyvenimas klostėsi tobulai, viena sėkmė po kitos, vienas pripažinimas po kito. Tačiau nebuvo jis ir be skausmo. 90-aisiais Stephenas nėrė į alkoholį ir narkotikus. Jis neneigia šio savo gyvenimo tarpo - kūrybiškumo trūkumo, todėl „gydėsi“ ne gražiausiais būdais. Su savo žmonos ir šeimos pagalba jam pavyko išnerti iš kančių pasaulio atgimus naujai.

Stepheną lyg jo knygų herojų buvo ir mašina numušusi. Tai bene didžiausia jo gyvenimo trauma. Vos pavyko atsistoti ant kojų, o ir atsistojęs siaubo karalius buvo pareiškęs apie rašytojo karjeros nutraukimą. Praėjus daugiau negu dešimčiai metų po tragiško įvykio, galime džiaugtis, jog jis vėl su mumis, parašęs daugiau nei 40 knygų, pagal kurias ekranizuoti filmai: „Žalioji mylia“, „Amžiaus audra“, mini serialas „Raudonoji Rožė“ ir kt.

Darbas, išmestas į šiukšlių dėžę - „Kerė“

Kerė - pats pirmas autoriaus darbas. Žmonos dėka, jis buvo pakeltas iš šiukšlių dėžės, o rašytojas, mūsų visų džiaugsmui, buvo priverstas jį publikuoti.

Proza parodyta kine net tris kartus - 1976, 2002 ir 2013 metais.

Brodvėjuje 1988 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo miuziklas. „The New York Times“ pranešė, kad tai buvo „pats brangiausias ir nevykėliškiausias miuziklas“. Biudžetas - 7 milijonai dolerių, iš 14 planuotų pasirodymų buvo vos penki, po kurių miuziklą uždarė.

Kimberly Peirce („Vaikinai neverkia“ režisierė) nepabijojo pasakymo „trečias nereikalingas“ ir po didelio laiko tarpo ji grįžta į didžiuosius ekranus su filmu „Kerė“, žadančiu tobulą kino seansą.

Iki susitikimo kine!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nakvynė Palangoje tapo nepakenčiama – į kainą nebuvo įskaičiuoti net rankluosčiai (28)

Norėčiau papasakoti apie poilsį Palangoje ir kaip vertinami klientai, kurie čia atvažiuoja ir ieško kur apsistoti.

Nufilmuota: Panevėžyje per avariją sumaitoti automobiliai užblokavo kelią (8)

Pirmadienį Panevėžyje susidūrus dviem automobiliams gerokai apsunkintas eismas Klaipėdos gatvėje. Iškvietimą į įvykio vietą gavo ir policija, ir medikai.

Savaitės „Baudos kvitas“: aš statau tik pavėsyje! (19)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Į namus priimtus augintinius pavadino pagal animacinio filmuko herojus (6)

Mažas, pūkuotas kamuoliukas iš klojimo nuo šieno į mūsų šeimą atėjo prieš 7 metus. Žvitrios, linksmos akytės ilgai buvo be vardo, kol dukra Ema nepamatė filmo apie Garfildą. Jeigu Garfildas – tai ir Odis. Odis buvo paliktas, pamestas ir pas mus prieš 5 metus atklydęs katinėlis.

Priglaudus katiną buvo apėmusi panika – dabar gyvenimo be jo neįsivaizduojame (47)

Esame katinų vaikai – užaugome ir visą savo gyvenimą praleidome katinų apsuptyje. Natūralu, kad ir palikus tėvų namus, pradėjus gyventi savarankiškai, katinas miega naktimis tarp mūsų po antklode.