Siaubo karaliaus Stepheno Kingo knyga - vėl kino ekranuose

 (12)
Stephenas Kingas – garsus JAV rašytojas, kuris beveik 54 metus mus džiugina savo dideliu indėliu pasaulio kultūroje. Visi jį žinome kaip rašytoją, scenaristą, režisierių, televizijos laidų prodiuserį. Gruodžio 20 dieną didžiuosiuose kino ekranus galėsime išvysti filmą „Kerė“, kurio scenarijui gyvybę davė Stephenas Kingas. JAV mokyklose ši knyga yra draudžiama.
© Shutterstock nuotr.

Savo pirmąjį karjeros žingsnį siaubo karalius pradėjo būdamas vos 12 metų. Kadangi tuo metu berniukas stipriai sirgo (dėl ko jam teko praleisti vienus mokslo metus), jam reikėjo papildomo užsiėmimo. Gavęs mamos palaikymą Stephenas kartu su savo broliu Davidu nusprendė išleisti savo vietinį laikraštį. Vaikinukai sukūrė žiniaraštį „Deivido lapelis“, pardavinėdavo jį po penkis centus vietiniams gyventojams. Davidas buvo atsakingas už naujienas, o mūsų visų gerbiamas Stephenas rašė recenzijas apie mylimiausius filmus ir laidas.

Kūrybos ekranizacija

„Švytėjimas“

1974 metais pasaulį išvydo romanas „Švytėjimas“. Tai buvo jo trečias išleistas romanas ir pirmas „bestseleris“. Rašytojas įgijo pasaulinį populiarumą, kurio dėka susipažino su Stanley Kubricku.

Stanley Kubrickas pasižymėjo savo išskirtiniu charakteriu, kūrybingumu, taip tapo vienu žymiausių pasaulyje kino režisierių. Šių dviejų žmonių dėka dabar turime genialų psichologinį, mistinį siaubo filmą, kuris šiandien žinomas kiekvienam ir vertas ilgo detalaus pasakojimo. Nepamirškime ir idealaus aktorių darbo, visų smulkių vizualinių detalių. Filmas sumušė rekordinį skaičių dublių. Vieną iš scenų Kubrickas perfilmavo daugiau negu 127 kartus, stengdamasis padaryti ją idealią visomis prasmėmis.

Šių metų vasarą siaubo karalius išleido antrą šios epinės knygos „Daktaras sapnas“ dalį.

„Mizerė“

1987 metų psichologinis trileris – „Mizerė“. Romano pavadinimas reiškia žodį „kančia“, tai puikiai apibūdina visą istoriją ir tų metų Stepheno dvasinę būseną. Pasakojimas - apie du netyčiniu būdų susitikusius žmones: rašytoją ir provincijos gyventoją, kuri beprotiškai dieviną jo knygas. Romanas buvo nominuotas Pasaulinei fantastikos premijai, užėmė ketvirtą vietą tų metų fantazijos žanro apdovanojimuose pagal „The New York Times“ ir išsilaikė ten 30 savaičių. Pasaulis išgirdo apie kraupią istoriją, laužančią visas žmogiškumo taisykles. Iš kitos pusės, istorija turi savo juodojo humoro šarmo.

Po daugiau nei dešimties metų Robertas Reineris nusprendė ekranizuoti filmą. Režisierius iš karto pasisakė vengsiąs kraujo scenų, aprašytų knygoje, labiau koncentruosis ties „šachmatine veikėjų partija“. Pagrindinė veikėja - Beits, atlikusi psichiškai nesveikos provincijos gyventojos rolę – gavo Oskarą ir Auksinį gaublį už geriausią moters vaidmenį.

Šiuo romanu Stephenas pademonstravo stipriausią pykčio jausmą savo skaitytojams, sukurdamas nesveiką gerbėją Enni Uilks, kurios nenorėtumėme sutikti net baisiausiose savo fantazijose.

Nuosmukiai ir kilimai

Stepheno Kingo gyvenimas klostėsi tobulai, viena sėkmė po kitos, vienas pripažinimas po kito. Tačiau nebuvo jis ir be skausmo. 90-aisiais Stephenas nėrė į alkoholį ir narkotikus. Jis neneigia šio savo gyvenimo tarpo - kūrybiškumo trūkumo, todėl „gydėsi“ ne gražiausiais būdais. Su savo žmonos ir šeimos pagalba jam pavyko išnerti iš kančių pasaulio atgimus naujai.

Stepheną lyg jo knygų herojų buvo ir mašina numušusi. Tai bene didžiausia jo gyvenimo trauma. Vos pavyko atsistoti ant kojų, o ir atsistojęs siaubo karalius buvo pareiškęs apie rašytojo karjeros nutraukimą. Praėjus daugiau negu dešimčiai metų po tragiško įvykio, galime džiaugtis, jog jis vėl su mumis, parašęs daugiau nei 40 knygų, pagal kurias ekranizuoti filmai: „Žalioji mylia“, „Amžiaus audra“, mini serialas „Raudonoji Rožė“ ir kt.

Darbas, išmestas į šiukšlių dėžę - „Kerė“

Kerė - pats pirmas autoriaus darbas. Žmonos dėka, jis buvo pakeltas iš šiukšlių dėžės, o rašytojas, mūsų visų džiaugsmui, buvo priverstas jį publikuoti.

Proza parodyta kine net tris kartus - 1976, 2002 ir 2013 metais.

Brodvėjuje 1988 metais buvo pastatytas to paties pavadinimo miuziklas. „The New York Times“ pranešė, kad tai buvo „pats brangiausias ir nevykėliškiausias miuziklas“. Biudžetas - 7 milijonai dolerių, iš 14 planuotų pasirodymų buvo vos penki, po kurių miuziklą uždarė.

Kimberly Peirce („Vaikinai neverkia“ režisierė) nepabijojo pasakymo „trečias nereikalingas“ ir po didelio laiko tarpo ji grįžta į didžiuosius ekranus su filmu „Kerė“, žadančiu tobulą kino seansą.

Iki susitikimo kine!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (90)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (94)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.

Pasimetusius turistus Kaune matantis vyras turi pasiūlymą miesto valdžiai (12)

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ parašė miesto gyventojas Dainius. Jis turi idėją, kaip svetingiau pasitikti Kauno svečius, važiuojančius iš oro uosto viešuoju transportu bei kaip sudaryti geresnį pirmąjį įspūdį turistams apie Laikinąją sostinę.

Dvyliktokas pasakė tai, ko mokiniai nenori girdėti: 3 priežastys, kodėl jums nereikia vasaros atostogų (259)

Ne kartą nusišypsojau socialiniame tinklalapyje „Facebook“ perskaitęs mokinių skelbiamus įrašus, kuriuose jie skundžiasi dėl dviem savaitėmis sutrumpintų vasaros atostogų. Kokie jų pateikiami argumentai? „Ir taip užduoda daug namų darbų“, „Mokykla moko daug nereikalingų dalykų, todėl žlugdo talentus“, „Užsienyje viskas kitaip“. Išdrįsti pasakyti, kad šie argumentai turi bent minimalią vertę, būtų nusikaltimas.

Nepamirštama kelionė traukiniu: turėjo važiuoti į Šiaulius, nes neatsidarė durys (37)

Saulėtą penktadienio, kovo 24-osios pavakarę, mano mama, jau gana garbaus amžiaus ponia, po viešnagės pas anūką Vilniuje nusprendė namo į Kėdainius grįžti naujuoju, moderniuoju, Lietuvos geležinkelių išliaupsintu keleiviniu traukiniu „Vilnius-Klaipėda“. 17 val. atvykusi į stotį bilietų į 17.45 val. išvykstantį traukinį jau negavo.