SCANORAMA. DELFI apžvalgininkė – apie filmą „Jauna ir graži“

 (5)
François Ozono publikai pristatyti nereikia – tai neabejotinai vienas ryškiausių šiuolaikinių prancūzų kino kūrėjų. F. Ozonas išsiskiria tuo, kad nebijo eksperimentuoti ir žaisti stiliais – nuo psichologinio trilerio („Provokuojantys užrašai“ /„Dans la maison“, 2012), iki įvairialypio kriminalinio miuziklo („8 moterys“ / „8 femmes“, 2002), nuo kostiuminio filmo („Angelas“/ „Angel“, 2007) iki fantastikos („Rikis“/ „Ricky“, 2009).
© Organizatorių nuotr.

Tarptautinį pripažinimą F. Ozonui pelnė jau minėtas filmas „8 moterys“ ir „Baseinas“ („Swimming pool“, 2003). Stipriausiu režisieriaus darbu iki šiol buvo vadinamas trileris „Provokuojantys užrašai“, tačiau panašu, kad šį titulą perims „Jauna ir graži“.

O ta jauna ir graži yra septyniolikmetė Izabelė. Per vasaros atostogas praradusi nekaltybę su jaunu vokiečiu Feliksu, ji su šeima grįžta į Paryžių. Automobilis vasaros saulės nužertais laukais rieda sostinės link, o fone skamba Françoise Hardy dainos žodžiai: „Aš jau nebesu – tai tiesa – ta, kas buvau, – maža mergaitė, kurią tu pažinojai, ne, jau nebesu...“. Paryžiuje Izabelė pradeda slaptą gyvenimą.

Jaunų merginų prostitucijos temą neseniai nagrinėjo kitas prancūziškas filmas – „Jos“ („Elles“, 2011). Paradoksalu, bet meilės mieste meilė tampa paklausia preke. Na jei ne meilė, tai seksas, artumas, jaunystė, grožis. Tik ar tai nuperkama? Ir kiek vertingas toks pirkinys? Tačiau F. Ozono filmas gilinasi ne tik į tai. Tai filmas, kalbantis apie asmenybės brendimą, atsisveikinimą su vaikyste, savęs ieškojimą, besiskleidžiantį seksualumą.

Tačiau didelis sinefilas F. Ozonas prikaišiojo daugiau tiesioginių ar netiesioginių nuorodų į kitus filmus. Bene ryškiausias – akivaizdus Izabelės panašumas su legendiniu Catherine Deneuve vaidmeniu klasika tapusiame Luiso Buñuelio filme „Dienos gražuolė“ („Belle de jour“, 1967). Tiek Izabelė, tiek Severina atrodo lyg atsiribojusios, atitrūkusios nuo to, ką daro, tarsi tai joms nerūpėtų, tačiau vis tik su šiokiu tokiu smalsumu – bet tik tam, kad prasklaidytų nuobodulį. Ak, nuobodulio kančios – kaip tai prancūziška!

Kita vertus, dar žiūrint filmą ir matant, kaip nesėkmingai Izabelės mama Silvi bando susitvarkyti su savo nimfomane dukra, prisiminiau Maurice‘o Pialat „Už mūsų meilę“ („A nos amours“, 1983). Ir neklydau. Režisierius pripažįsta, kad tai jo paauglystės laikų filmas, padaręs jam didelį įspūdį.
Filmas žavi savo natūralumu ir puikiai perteiktais jausmais. Paprastas bendravimas šeimoje (artimas Izabelės ir jos jaunesnio brolio Viktoro ryšys – jie gali kalbėtis be tabu), Izabelės jaudulį išduodantis virpėjimas jai einant pas klientą, tiesiog ore pakibusi įtampa prie vakarienės stalo, kibirkštys, kurias sukelia Izabelės provokacijos, paprasti ir šilti (nors ir ne be šešėlio) Izabelės mamos ir patėvio santykiai.

Jaunoji Marine Vacth, sukūrusi Izabelės vaidmenį, vaidina labai įtikinamai – tarsi jos akyse šoktų velniukai. Tiesiogiai per ekraną spinduliuojamas lolitiškas seksualumas. Tačiau kaip personažas man labai patiko ir Izabelės mama (akt. Geraldine Paihlas) – paprasta, žemiška, racionali, bandanti išlaikyti benutrūkstantį ryšį su dukra, tačiau pati puikiai prisimenanti savo jaunystę.

Beje, šiame filme, kaip ir „Provokuojančiuose užrašuose“, F. Ozonas naudoja „stebėtojo“ poziciją. Filmo personažai yra stebimi pro žiūronus, pro pravirų durų plyšį, užsiglaudus už kolonos. Dažniausiai tuo stebėtoju tampa Viktoras, tačiau kai ką išvystame ir pačios Izabelės akimis.
Filmas pakankamai erotiškas – su nuogo kūno ir sekso scenų vaizdavimu. Tačiau F. Ozonas kažkaip sugeba išvengti vulgarumo. Kaip ir kituose filmuose, nepriklausomai nuo žanro ar tematikos, režisierius išlaiko savo stilių, ir pateikia aiškų ir estetišką vaizdą.

„Jauna ir graži“ patiks, jei patiko „Jos“ („Elles“), „Miegančioji gražuolė“ („Sleeping Beuaty, 2011), „Užvesk mane“ („Få meg på, for faen“, 2011).

SEANSAI

Lapkričio 11 d., pirmadienis, 18.40 val. „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 14 d., ketvirtadienis, 20.15 val. „Forum Cinemas Klaipėdoje“, Klaipėda
Lapkričio 15 d., penktadienis 21.10 val. „Forum Cinemas Vingis, Vilnius“
Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val. „Forum Cinenas Kaune“, Kaunas
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 16.15 val., „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 24 d., sekmadienis, 17.00 val. „Forum Cinemas Kaune“, Kaunas
Lapkričio 24 d., sekmadienis, 16.15 val. „Forum Cinemas Šiauliuose“, Šiauliai

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Paspėliokite. Kiek gauna įmonės darbuotojas?

Po to, kai pasklido informacija apie tai, kad kiekvienas gali viešai internete patikrinti, koks yra vienoje ar kitoje įmonėje mokamas vidutinis atlyginimas, daugybė žmonių ėmė tikrinti, kokia situacija yra jų darbovietėje. Natūralu, kad vidutinis atlygis nebūtinai atspindi realią situaciją, nes jį skaičiuojant įtraukiami ir aukščiausias, ir žemiausias pozicijas užimančių žmonių atlyginimai, kurie gali itin skirtis. Vis dėlto, kviečiame į visa tai pažiūrėti ne taip rimtai ir paspėlioti, kiek uždirba DELFI Piliečiui parašę darbuotojai.

Akibrokštas poliklinikoje: vaizdas filmuke „Maša ir lokys“ atėmė žadą (412)

Vieną vasario rytą Vilniaus Šeškinės poliklinikoje apsilankęs Donatas Jokūbaitis buvo itin nemaloniai nustebintas. Vyriškiui nuotaiką sugadino ne eilės ar personalo elgesys, o tai, ką jis išvydo per poliklinikos televizorių pacientams rodomoje filmuko „Maša ir lokys“ serijoje. Joje vaikams skirto filmuko herojė buvo rodoma užsimaukšlinusi kaip iš akies trauktą NKVD, SSRS egzistavusios institucijos, represinės žinybos darbuotojo kepurę („tetrūksta“ ant originalo esančio kūjo ir pjautuvo). Poliklinika už įvykusį nesusipratimą atsiprašo.

Kitokie pasivaikščiojimai. Vilkikai Berlyno centre ir vokiškos „Užgavėnės“

Berlyno centras. Garsioji Kurfürstendamm gatvė, kurioje – Kaiserio Vilhelmo atminimo bažnyčia (prie jos praėjusių metų gale įvyko teroro išpuolis), KaDeWe, kino teatrai, viešbučiai, įprastai sekmadienį būna kaip išmirusi. Tačiau kitokia ji buvo vasario 19 d., kai vokiečiai Berlyno Vakaruose šventė savo užgavėnes (Fasching karnavalas).

Fotografo nuotraukose – ryškūs benamių Vilniaus kačių portretai (20)

Kai kurie gatvėse besiglaudžiančias kates paprasčiausiai praeina, kiti – gelbėja, o ne kartą savo Vilniaus fotografijomis sostinės gyventojus žavėjęs Gabrielius Khiterer nusprendė jas įamžinti neįprastoje nuotraukų serijoje. Ją sudaro išraiškingi kačių portretai, kurie jau spėjo sulaukti internautų dėmesio.

Pasibaisėjo žmonių reakcija į girtą vyrą parduotuvėje (79)

Aš noriu tik pasakyti ačiū vyrui, kuris parodė, kad dar yra pilietiškų žmonių, ir kad tik dėl tokių žmonių gali jaustis saugus parduotuvėje.