SCANORAMA. DELFI apžvalgininkė – apie filmą „Jauna ir graži“

 (5)
François Ozono publikai pristatyti nereikia – tai neabejotinai vienas ryškiausių šiuolaikinių prancūzų kino kūrėjų. F. Ozonas išsiskiria tuo, kad nebijo eksperimentuoti ir žaisti stiliais – nuo psichologinio trilerio („Provokuojantys užrašai“ /„Dans la maison“, 2012), iki įvairialypio kriminalinio miuziklo („8 moterys“ / „8 femmes“, 2002), nuo kostiuminio filmo („Angelas“/ „Angel“, 2007) iki fantastikos („Rikis“/ „Ricky“, 2009).
© Organizatorių nuotr.

Tarptautinį pripažinimą F. Ozonui pelnė jau minėtas filmas „8 moterys“ ir „Baseinas“ („Swimming pool“, 2003). Stipriausiu režisieriaus darbu iki šiol buvo vadinamas trileris „Provokuojantys užrašai“, tačiau panašu, kad šį titulą perims „Jauna ir graži“.

O ta jauna ir graži yra septyniolikmetė Izabelė. Per vasaros atostogas praradusi nekaltybę su jaunu vokiečiu Feliksu, ji su šeima grįžta į Paryžių. Automobilis vasaros saulės nužertais laukais rieda sostinės link, o fone skamba Françoise Hardy dainos žodžiai: „Aš jau nebesu – tai tiesa – ta, kas buvau, – maža mergaitė, kurią tu pažinojai, ne, jau nebesu...“. Paryžiuje Izabelė pradeda slaptą gyvenimą.

Jaunų merginų prostitucijos temą neseniai nagrinėjo kitas prancūziškas filmas – „Jos“ („Elles“, 2011). Paradoksalu, bet meilės mieste meilė tampa paklausia preke. Na jei ne meilė, tai seksas, artumas, jaunystė, grožis. Tik ar tai nuperkama? Ir kiek vertingas toks pirkinys? Tačiau F. Ozono filmas gilinasi ne tik į tai. Tai filmas, kalbantis apie asmenybės brendimą, atsisveikinimą su vaikyste, savęs ieškojimą, besiskleidžiantį seksualumą.

Tačiau didelis sinefilas F. Ozonas prikaišiojo daugiau tiesioginių ar netiesioginių nuorodų į kitus filmus. Bene ryškiausias – akivaizdus Izabelės panašumas su legendiniu Catherine Deneuve vaidmeniu klasika tapusiame Luiso Buñuelio filme „Dienos gražuolė“ („Belle de jour“, 1967). Tiek Izabelė, tiek Severina atrodo lyg atsiribojusios, atitrūkusios nuo to, ką daro, tarsi tai joms nerūpėtų, tačiau vis tik su šiokiu tokiu smalsumu – bet tik tam, kad prasklaidytų nuobodulį. Ak, nuobodulio kančios – kaip tai prancūziška!

Kita vertus, dar žiūrint filmą ir matant, kaip nesėkmingai Izabelės mama Silvi bando susitvarkyti su savo nimfomane dukra, prisiminiau Maurice‘o Pialat „Už mūsų meilę“ („A nos amours“, 1983). Ir neklydau. Režisierius pripažįsta, kad tai jo paauglystės laikų filmas, padaręs jam didelį įspūdį.
Filmas žavi savo natūralumu ir puikiai perteiktais jausmais. Paprastas bendravimas šeimoje (artimas Izabelės ir jos jaunesnio brolio Viktoro ryšys – jie gali kalbėtis be tabu), Izabelės jaudulį išduodantis virpėjimas jai einant pas klientą, tiesiog ore pakibusi įtampa prie vakarienės stalo, kibirkštys, kurias sukelia Izabelės provokacijos, paprasti ir šilti (nors ir ne be šešėlio) Izabelės mamos ir patėvio santykiai.

Jaunoji Marine Vacth, sukūrusi Izabelės vaidmenį, vaidina labai įtikinamai – tarsi jos akyse šoktų velniukai. Tiesiogiai per ekraną spinduliuojamas lolitiškas seksualumas. Tačiau kaip personažas man labai patiko ir Izabelės mama (akt. Geraldine Paihlas) – paprasta, žemiška, racionali, bandanti išlaikyti benutrūkstantį ryšį su dukra, tačiau pati puikiai prisimenanti savo jaunystę.

Beje, šiame filme, kaip ir „Provokuojančiuose užrašuose“, F. Ozonas naudoja „stebėtojo“ poziciją. Filmo personažai yra stebimi pro žiūronus, pro pravirų durų plyšį, užsiglaudus už kolonos. Dažniausiai tuo stebėtoju tampa Viktoras, tačiau kai ką išvystame ir pačios Izabelės akimis.
Filmas pakankamai erotiškas – su nuogo kūno ir sekso scenų vaizdavimu. Tačiau F. Ozonas kažkaip sugeba išvengti vulgarumo. Kaip ir kituose filmuose, nepriklausomai nuo žanro ar tematikos, režisierius išlaiko savo stilių, ir pateikia aiškų ir estetišką vaizdą.

„Jauna ir graži“ patiks, jei patiko „Jos“ („Elles“), „Miegančioji gražuolė“ („Sleeping Beuaty, 2011), „Užvesk mane“ („Få meg på, for faen“, 2011).

SEANSAI

Lapkričio 11 d., pirmadienis, 18.40 val. „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 14 d., ketvirtadienis, 20.15 val. „Forum Cinemas Klaipėdoje“, Klaipėda
Lapkričio 15 d., penktadienis 21.10 val. „Forum Cinemas Vingis, Vilnius“
Lapkričio 15 d., penktadienis, 18.30 val. „Forum Cinenas Kaune“, Kaunas
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 16.15 val., „Forum Cinemas Vingis“, Vilnius
Lapkričio 24 d., sekmadienis, 17.00 val. „Forum Cinemas Kaune“, Kaunas
Lapkričio 24 d., sekmadienis, 16.15 val. „Forum Cinemas Šiauliuose“, Šiauliai

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: taisyklių nesilaikysiu, ką man pasakysi? (29)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir vaizdo klipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijoje – vaismedžių sodas (5)

Viešojoje erdvėje dažnai girdime teiginį, kad šiuolaikinė mokykla – tai nuolat besikeičianti mokykla, antrieji mokinių ir mokytojų namai. Siekiant, kad tie namai būtų jaukūs, turi prisidėti visa bendruomenė.

Chalato kišenėje nešiota katė į namus atnešė džiaugsmą (40)

Kisiūnė – katė, kuri į namus atnešė daug juoko ir švelnumo. „Normalų“ vardą bandėme sugalvoti porą mėnesių, pasitelkę net aplinkinius žmones, tačiau nieko įspūdingo sugalvoti nepavyko ir ji tapo tiesiog Kisiūne.

Lietuvos vairuotoją nustebino orai Lenkijoje: nufilmavo sniegą (5)

Piktinatės, kad pavasaris niekaip neateina? Lietuvoje orai bent jau geresni nei Lenkijos pietvakariuose – pasak DELFI skaitytojo Almanto, penktadienio rytą ten kaip reikiant snigo. Šį vaizdelį skaitytojas nufilmavo ir pasidalijo juo su DELFI Piliečiu.

Namuose du katinai atsirado netikėtai: kai siautėja, atrodo, kad turime penkis (11)

Būna žmonės, kurie nusprendžia įsigyti augintinius, tada kruopščiai renkasi ir viską apgalvoja. Kažkada ir aš tokia buvau. Ir tai – labai sveikintinas požiūris. Tačiau kartais viskas nutinka kiek kitaip. Visam laikui atsisveikinusi su savo kalyte, su mumis gyvenusia 13 metų, po kelių mėnesių visiškai netikėtai ir neplanuotai sutikau prie ligoninės atklydusią katę.