SCANORAMA. DELFI apžvalgininkė – apie filmą „Heli“

Jauno meksikiečių režisieriaus Amato Escalante‘s kūryba jau yra sulaukusi tarptautinio pripažinimo. 2005 m. jo debiutinis ilgametražis filmas „Kraujas“ (Sangre), rodytas Kanų kino festivalio „Ypatingo žvilgsnio“ programoje laimėjo FIRESCI prizą. Antroji juosta „Šunsnukiai“ („Los bastardos“) 2008 m. taip pat dalyvavo toje pačioje programoje Kanuose.
© Organizatorių nuotr.

„Heli“ yra trečiasis A. Escalante‘s darbas. Šiemet Kanų kino festivalyje ši juosta dalyvavo konkursinėje programoje ir pelnė A. Escalantei geriausio režisieriaus apdovanojimą. „Heli“ pristatomas „Oskarams“ geriausio užsienio filmo kategorijoje.

Filmas pasakoja apie septyniolikmetį vaikiną Heli, dirbantį automobilių fabrike. Heli gyvena su tėčiu, dvylikamete sesute Estela, žmona Sabrina ir naujagimiu sūnumi Santjago. Estela draugauja su už ją vyresniu kadetu Beto, kuris nori išvežti ją iš nesaugios, nusikaltėlių valdomos aplinkos, kurioje nėra jokių perspektyvų. Todėl vaikinas pavagia du sunaikinti skirto kokaino paketus, bet negalėdamas iš karto realizuoti, paslepia juos Heli ir Estelos namuose. Tačiau narkotikų prekeiviai netrunka tai išsiaiškinti. Prasideda krauju, purvu, smurtu ir pažeminimais grįsta istorija.

Sunku kalbėti apie šį filmą. Iš tikrųjų tai sukrečianti juosta, kuriai žiaurumu ir emociniu krūviu prilygti gali nebent „Karo ragana“ („Rebelle“, 2012), „Pieta“ (2012), „Antikristas“ („Antichrist“, 2009), ar „Senis“ („Oldboy, 2003). Tai, kas vaizduojama ekrane, rodoma tikslingai. Šiurpių scenų nežmoniškumą dar labiau paryškina tiesiog šokiruojantis kontrastas – kruvina egzekucija vyksta paprastų paprasčiausiame kambaryje, sustabdžius kompiuterinį žaidimą, o už sienos moteris kaičia vandenį arbatai.

Tačiau, kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, tai taurinantis žiaurumas – būtina jį pažinti tam, kad taptume geresni. Kartais, kad atkreiptume dėmesį į problemas, kurias labiau norėtume praleisti nemačiom, būtinas toks šokiruojantis sukrėtimas. Tai jokiu būdu ne holivudinis mėgavimasis smurtu ar jo propagavimas. Tai tiesiog realistiškas, nepagražintas, neidealizuotas žiaurumas, kur vietos pasigailėjimui tiesiog nėra. Dar liūdniau yra tai, kad A. Escalante vaizduoja ne išgalvotą pasaulį, o aktualų Meksikos veidą – paženklintą narkotikų, nusikalstamų gaujų ir korupcijos randų. „Meksikoje kiekvienas gyvena su kokia nors baime pilve. Smurtas formuoja kasdienybę, net jei nematai jo tiesiogiai“ – sako režisierius.

Ko gero tai niūriausias ir labiausiai slegiantis filmas šiemetinės „Scanoramos“ programoje. „Heli“ – nepatogus, sukrečiantis, prikaustantis filmas, atvirai parodantis pūliuojančius Meksikos realybės skaudulius. Tik reikia suvokti, kad užsimerkus šios problemos niekur neišnyks. Todėl reikia išdrįsti atsimerkti. Reikia.

SEANSAI

Lapkričio 17 d., sekmadienis, 20.30 val., „Forum Cinemas Vingis“, Vinius

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (56)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (95)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (14)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.