SCANORAMA. DELFI apžvalgininkė – apie filmą „Aš, aš pats ir mano mama“

 (3)
Žinomas prancūzų komikas Guillaume Galienne, matytas tokiuose filmuose kaip „Asteriksas ir Obeliksas Jos Didenybės tarnyboje“ („Astérix et Obélix: Au service de Sa Majesté“, 2012), „Marija Antuanetė“ („Marie Antoinette“, 2006), „Fanfanas Tulpė“ („Fanfin le tulipe“, 2003) šiemet debiutuoja kaip režisierius.
© Organizatorių nuotr.

Kanų kino festivalyje programoje „Dvi režisierių savaitės“ pristatyta juosta „Aš, aš pats ir mano mama“ laimėjo „Art Cinema“ ir „SACD“ apdovanojimus bei buvo nominuota „Auksinei kamerai“ už geriausią debiutą. Pasak „Scanoramos“ festivalio direktorės Gražinos Arlickaitės, po premjeros Kanuose šią komediją lydėjo pusvalandžio trukmės aplodismentai.

Šioje smagioje komedijoje režisierius ir aktorius G. Galliene‘as pasakoja savo asmeninę istoriją. Kaip tapti vyru, jei motinos esi auginamas kaip mergaitė? Nesvarbu, kad gimė sūnus – mama nusprendžia, kad vaiko lytis negali sužlugdyti jos svajonės turėti dukrą. Nenuostabu, kad toks, švelniai tariant, netradicinis auklėjimas suformuoja keistokus jaunojo Gijomo pomėgius, įpročius, manieras. Vaikinas netgi įtiki esąs homoseksualus!

Šis filmas – tai teatro scenoje žiūrovams išpasakojama asmeninė patirtis. Kaip ir kitame „Scanoramos“ fetivalio filme „Jauna ir graži“ („Jeune et jolie“), čia stebime pagrindinio personažo savęs pažinimo, suvokimo ir identifikavimo pastangas. Tik, žinoma, šioje juostoje tai vyksta visiškai kitaip. „Aš, aš pats ir mano mama“ – tai lyg į vieną filmą sudėti Pedro Almodovaro taip mėgstama asmenybės tapatumo paieškos ir seksualinio determinizmo tematika, atvirkštinė „Vaiko pozicijos“ („Pozitia copilului“, 2013) problematika ir Woody Alleno ironiškas, taiklumu „užmušantis“ sąmojis.

Be varginančių pastangų suvokti save ir nesugniužti nuo žiauraus pasaulio atakų, Gijomas kenčia motinos dėmesio trūkumą. Tačiau pats Gijomas yra labai pozityvus ir optimistiškas. Nepaisant akivaizdaus motinos šaltumo, Gijomas ją dievina. „Mano mama – nuostabi! Išties manau, kad ji neturi jokių trūkumų. Išskyrus gal tik tai, kad ji labai blogos nuotaikos nuo pat... mano gimimo.“ – sako jis ir analizuoja savo elgesio klaidas, trukdančias užmegzti artimesnį ryšį su mama.

Intriguojanti šio filmo detalė yra tai, kad G. Galliene‘as iš karto atlieka abu pagrindinius vaidmenis – jis puikiai vaidina tiek Gijomą, tiek ir jo brangiąją mamą! Iš pirmo žvilgsnio šie du personažai atrodo labai šaržuoti ir balansuojantys ties kičo riba. Jautrus, švelnus, lėliško grožio (tiesiogine prasme) ir minkštų manierų Gijomas bei jo abejinga, šalta (nors kartais pratrūkstanti) ir visada labai elegantiška mama priverčia žiūrovų lūpų kampučius iš karto kilti aukštyn vos šiems personažams pasirodžius ekrane.

Kita vertus, šis filmas – autientiškas G. Galliene‘o autopsichoanalizės seansas, tikra gyvenimo patirtis, t. y. pagrindiniai filmo veikėjų prototipai yra realūs asmenys – jis pats ir jo mama. Pats aktorius realiame gyvenime ne kartą dėl savo minkštų moteriškų manierų buvo palaikytas homoseksualiu.

Juokas – dalykas rimtas. Sugebėti prajuokinti kitus yra didelis talentas. O padaryti tai nevulgariai, nebanaliai, neįžeidžiai ir pakankamai skoningai reikia ypatingų gabumų. G. Galliene‘as tai turi – salėje dažnai skambėjo ne tramdomas prunkščiojimas, o juokas – nuoširdus, linksmas ir nevaržomas.

Kartais užtekdavo vien tik pamatyti personažų žvilgsnį, mirksnį, judesį, veido išraišką ir per salę nusirisdavo juoko banga. Filmas „Aš, aš pats ir mano mama“ – tai koncentruota geros nuotaikos dozė. Ar bereikia sakyti, kad „Scanoramos“ žiūrovai šį filmą palydėjo audringais plojimais?

SEANSAI

Lapkričio 16 d., šeštadienis, 21.00 val., „Forum Cinemas Vingis“, 1 salė, Vilnius
Lapkričio 16 d., šeštadienis, 19.10 val., „Forum Cinemas Kaune“, 2 salė, Kaunas
Lapkričio 17 d., sekmadienis, 20.30 val., „Forum Cinemas Klaipėdoje“, 5 salė, Klaipėda

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pamačiau mokinių pasiūlymus feisbuke – susiėmiau už galvos (12)

Kaip ir visi žinome, socialiniame tinkle „Facebook“ yra užsiregistravę daugybė 9-14 metų vaikų. Nežinau, ar tėvai žino, į kokias grupes prisijungia jų vaikai.

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (71)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (104)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Mėnesį vežiojo žmones ir suskaičiavo, kiek uždirbo: nebesuprantu, kaip apskritai išgyvena taksistai (37)

Daug taksistų nerimauja dėl „Uber“ atėjimo į rinką, o VMI ir vėl sutelkė didžiules jėgas ir dėmesį vėl gaudydama „žvirblius“... Vasario mėnesį tapau vienu iš „Uber“ partnerių – galimybė papildomai užsidirbti atrodė visai viliojančiai. Bet rezultatai mane patį taip nustebino, kad noriu pasidalinti su visuomene, būsimais „verslininkais“ ir, svarbiausia, taip nerimstančiais taksistais...

Vaiką į ligoninę nuvežęs tėvas pakraupo: aplinka ir personalas net mane išmušė iš vėžių (290)

Prieš kelis mėnesius pats gulėjau vienoje iš Kauno miesto ligoninių dėl apendicito operacijos. Taip, tai nėra sudėtinga intervencinė operacija, bet bet kokiu atveju tai operacija. Nė vieno blogo žodžio negaliu pasakyti. Priėmimas, operacijos eiga, daktarų ir rezidentų vizitacijos, palatos ir visa kita, galima drąsiai sakyti, – aukštame lygyje. Panašu, kad tikrai atsikratome sovietinio palikimo tiek gydytojų mąstyme, tiek ligoninės įrengime ar turimoje įrangoje. Po šitos pastraipos gražioji dalis pasibaigia.