„Savanorystė“. Savanoriškos veiklos situacija Lietuvoje: suprask, kaip nori

 (4)
Per pastaruosius dešimt metų ES labai padaugėjo aktyviai veikiančių savanorių ir savanoriškos veiklos organizacijų. 2010 metų lapkričio mėnesio „Eurobarometro“ duomenimis, ES savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonai suaugusiųjų. Tai sudaro 23 procentus visų vyresnių nei 15 metų amžiaus europiečių, tačiau savanorystės mastai šalyse labai skiriasi.
© Reuters/Scanpix

Savanorių skaičiumi pirmauja Austrija, Olandija, Slovėnija ir Didžioji Britanija – čia savanoriška veikla užsiima daugiau nei 40 procentų gyventojų.

Mūsų kaimynės Latvija ir Estija gali pasidžiaugti vidutiniu gyventojų įsitraukimu į savanorystę (20–29 procentai gyventojų), tuo tarpu Lietuvoje savanorių nuošimtis vienas mažiausių ES – mažiau nei 10 procentų šalies gyventojų.

Skirtumai tarp ES šalių atrodo pakankamai įspūdingai, tačiau iš tikrųjų jie nėra tokie dideli. Tyrimo duomenims įtakos turėjo tai, kad kiekvienoje šalyje savanorystė apibrėžiama ir matuojama skirtingai.

Klaidingų duomenų būtų išvengta, jei politikos formuotojai pasirūpintų nuoseklia ir lengviau tarp šalių palyginama savanorystės statistika.

Lietuva – savanorių kraštas?

Nuoseklių vertinimo kriterijų nebuvimą galėtų pademonstruoti ir 2010 metų gruodį atliktas „Socialinės informacijos centro“ (SIC) tyrimas, pateikiantis statistiką, kuri kardinaliai skiriasi nuo „Eurobarometro“ duomenų.

Iš apklausoje dalyvavusių 700 respondentų (15–74 m. amžiaus) 87 procentai teigė žinantys, kas yra savanorystė, ir net 61 procentas apklaustųjų teigė pernai dalyvavę ilgalaikėje ar trumpalaikėje savanoriškoje veikloje. SIC teigimu, situacija smarkiai pagerėjo nuo 2008 metų, ypač teigiamas požiūrio į savanorišką veiklą pokytis.

Anksčiau respondentai savanorystę suvokė neutraliai – kaip „savo noru atliekamą veiklą“ – arba sąvoką siejo su kariuomene. Tuo tarpu 2010 metais kur kas daugiau respondentų siejo savanorišką veiklą su gerumu, pagalba, visuomeniškumu. Net 94 procentai apklaustųjų savanorystę laikė gerbtina ir visuomenei naudinga veikla ir mielai siūlytų tai išbandyti savo vaikams.

SIC duomenys galėtų rodyti, kad savanorystės situacija Lietuvoje nėra bloga, priešingai – turėdama beveik šimtaprocentinį gyventojų palaikymą tokia veikla turėtų klestėti.

Vis dėlto savanorystės rūšių esama daug ir įvairių, o interpretacijų, kas yra vadintina savanoriška veikla – dar daugiau. Pavyzdžiui, SIC tyrimo duomenimis, iš visų respondentų, teigusių, kad 2010-aisiais savanoriavo, 74 procentai teigia dalyvavę aplinkos tvarkyme.

Šiuo atveju kyla pagrindinis klausimas: ar savanoriu laikytinas asmuo, dalyvaujantis aplinkos tvarkymo akcijoje, ar savanoris yra būtent tas, kuris prisideda prie sėkmingo talkos organizavimo? Ar savanoriu laikomas žmogus, kuris paaukoja maisto produktų, ar tas, kuris skiria savo laisvą laiką tam, kad skleisdamas informaciją paskatintų prie maisto labdaros prisijungti kuo daugiau žmonių?

Teisiškai savanorystė neegzistuoja

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Šarūno Frolenko teigimu, savanorystė Lietuvoje šiuo metu yra praktiškai neįteisinta. Nuo 2006 m. gruodžio 5 d. neteko galios Darbo kodekso staipsnio dalis iki tol numačiusi, kad nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai, o nuo 2007 m. vasario 9 d. yra panaikintas Vyriausybės nutarimas „Dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“, iki tol detaliai reglamentavęs savanoriškus darbus. Šiam nutarimui nustojus galios nebeliko jokio specialaus teisės akto, reglamentuojančio su savanoryste susijusius klausimus.

Esama nuomonės, kad savanorių ir juos kuruojančių asmenų ar organizacijų santykiai nepriklauso darbo teisės reguliavimo sričiai, tačiau kol savanoriškas darbas neegzistuoja nė viename teisės akte, iškyla rizika, kad savanorystė bus prilyginta nelegaliam darbui.

Anksčiau, remiantis minėtuoju Vyriausybės nutarimu, pasirašius sutartį būdavo galima atlyginti savanoriui už vykdant veiklą patirtus nuostolius (pavyzdžiui, kompensuoti kurą ar telefono išlaidas), tuo tarpu šiuo metu teisininkai pabrėžia, kad organizuojant savanoriškus darbus yra būtina vengti darbo santykiams būdingų bruožų (tokių kaip susitarimas dėl konkrečių funkcijų atlikimo, darbo priemonių suteikimas, asmens pavaldumas ir kt.).

Ruošiamas savanoriškos veiklos įstatymas

Europos Komisija, paskelbdama 2011-uosius savanoriškos veiklos metais, siekia, kad savanorystė būtų pripažinta tiek visuomenėje, tiek įstatymiškai. Vienas iš pagrindinių EK tikslų šiemet – mažinti biurokratines kliūtis ir įstatymiškai gerinti savanoriškos veiklos padėtį ES šalyse.

Šiais metais bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms turėtų būti parengtas savanorystę Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas.

Jis ne tik padėtų visiems vienodai suprasti savanorišką veiklą, bet ir suteiktų daugiau aiškumo patiems savanoriams, savanorius priimančioms organizacijos, identifikuotų skirtumus tarp savanorystės, praktikos, stažuotės, atsakytų į klausimus, kas ir kur gali užsiimti savanoriška veikla, kokios savanorio teisės ir pareigos.

-------------------------------------------------------------------------
Šis rašinys yra „DELFI Piliečio“ ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) inicijuoto rašinių ciklo „Savanorystė“ dalis, kuriuo norima išsklaidyti mūsų visuomenėje egzistuojančius mitus apie savanorystę, informuoti apie savanorystės teikiamą naudą, prieinamumą ir svarbą.

Šiame cikle bus žinomų asmenų, įvairių profesijų atstovų, darbdavių pasisakymai ir mintys apie savanorišką veiklą.

Jeigu Jūs pats(-i) esate kada nors užsiėmęs savanoriška veikla ar iš arti stebėjote draugų darbą, gal pažįstami, pabuvę savanoriais, pasidalijo su Jumis savo patirtimi, parašykite mums ir Jūs el. paštu: pilieciai@delfi.lt .

Įdomiausių rašinių autorius apdovanosime!!!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kaunietis su BMW išvedė iš kantrybės: labai įžūlu (3)

Kovo viduryje DELFI skaitytojas Audrius Kaune užfiksavo BMW vairuotoją, kuris, panašu, vairuoja pagal savo susikurtas kelių eismo taisykles. Toks vaizdelis vyriškį labai papiktino.

Vilnietis pasipiktinęs: kas rytą Antakalnyje – tas pats nemalonus vaizdas (98)

Norėjau pasidalinti informacija apie problemas Antakalnyje. Konkrečiai vienoje vietoje – P. Vileišio gatvėje, kuri yra judri, ypač rytais ir vakarais.

Man irgi 25-eri – uždirbu tikrai ne 500 eurų (94)

„Man 25-eri, baigiau universitetą, pasirinkau neemigruoti ir dirbu Lietuvoje. Dviejuose darbuose, kurių bendros pajamos siekia 500 eurų į rankas“, – savo laiške „Atsipeikėkite: papasakosiu, kaip gyvena ir kiek uždirba 25-mečiai Lietuvoje“ rašė DELFI skaitytojas. Autoriaus mintys pasirodė artimos ne vienam – diskusijų skiltyje daugybė žmonių diskutavo apie atlyginimo dydį ir galimybes Lietuvoje. Vis dėlto, kai kuriuos išsakyti nusiskundimai nustebino – pasak jų, jie gyvena visai kitaip.

Pasimetusius turistus Kaune matantis vyras turi pasiūlymą miesto valdžiai (12)

Į portalą „Kas vyksta Kaune“ parašė miesto gyventojas Dainius. Jis turi idėją, kaip svetingiau pasitikti Kauno svečius, važiuojančius iš oro uosto viešuoju transportu bei kaip sudaryti geresnį pirmąjį įspūdį turistams apie Laikinąją sostinę.

Dvyliktokas pasakė tai, ko mokiniai nenori girdėti: 3 priežastys, kodėl jums nereikia vasaros atostogų (382)

Ne kartą nusišypsojau socialiniame tinklalapyje „Facebook“ perskaitęs mokinių skelbiamus įrašus, kuriuose jie skundžiasi dėl dviem savaitėmis sutrumpintų vasaros atostogų. Kokie jų pateikiami argumentai? „Ir taip užduoda daug namų darbų“, „Mokykla moko daug nereikalingų dalykų, todėl žlugdo talentus“, „Užsienyje viskas kitaip“. Išdrįsti pasakyti, kad šie argumentai turi bent minimalią vertę, būtų nusikaltimas.