„Savanorystė“. Savanoriškos veiklos situacija Lietuvoje: suprask, kaip nori

 (4)
<FONT color=#6699cc>„Savanorystė“.</FONT> Savanoriškos veiklos situacija Lietuvoje: suprask, kaip nori
© Reuters/Scanpix

Per pastaruosius dešimt metų ES labai padaugėjo aktyviai veikiančių savanorių ir savanoriškos veiklos organizacijų. 2010 metų lapkričio mėnesio „Eurobarometro“ duomenimis, ES savanoriška veikla užsiima 92–94 milijonai suaugusiųjų. Tai sudaro 23 procentus visų vyresnių nei 15 metų amžiaus europiečių, tačiau savanorystės mastai šalyse labai skiriasi.

Savanorių skaičiumi pirmauja Austrija, Olandija, Slovėnija ir Didžioji Britanija – čia savanoriška veikla užsiima daugiau nei 40 procentų gyventojų.

Mūsų kaimynės Latvija ir Estija gali pasidžiaugti vidutiniu gyventojų įsitraukimu į savanorystę (20–29 procentai gyventojų), tuo tarpu Lietuvoje savanorių nuošimtis vienas mažiausių ES – mažiau nei 10 procentų šalies gyventojų.

Skirtumai tarp ES šalių atrodo pakankamai įspūdingai, tačiau iš tikrųjų jie nėra tokie dideli. Tyrimo duomenims įtakos turėjo tai, kad kiekvienoje šalyje savanorystė apibrėžiama ir matuojama skirtingai.

Klaidingų duomenų būtų išvengta, jei politikos formuotojai pasirūpintų nuoseklia ir lengviau tarp šalių palyginama savanorystės statistika.

Lietuva – savanorių kraštas?

Nuoseklių vertinimo kriterijų nebuvimą galėtų pademonstruoti ir 2010 metų gruodį atliktas „Socialinės informacijos centro“ (SIC) tyrimas, pateikiantis statistiką, kuri kardinaliai skiriasi nuo „Eurobarometro“ duomenų.

Iš apklausoje dalyvavusių 700 respondentų (15–74 m. amžiaus) 87 procentai teigė žinantys, kas yra savanorystė, ir net 61 procentas apklaustųjų teigė pernai dalyvavę ilgalaikėje ar trumpalaikėje savanoriškoje veikloje. SIC teigimu, situacija smarkiai pagerėjo nuo 2008 metų, ypač teigiamas požiūrio į savanorišką veiklą pokytis.

Anksčiau respondentai savanorystę suvokė neutraliai – kaip „savo noru atliekamą veiklą“ – arba sąvoką siejo su kariuomene. Tuo tarpu 2010 metais kur kas daugiau respondentų siejo savanorišką veiklą su gerumu, pagalba, visuomeniškumu. Net 94 procentai apklaustųjų savanorystę laikė gerbtina ir visuomenei naudinga veikla ir mielai siūlytų tai išbandyti savo vaikams.

SIC duomenys galėtų rodyti, kad savanorystės situacija Lietuvoje nėra bloga, priešingai – turėdama beveik šimtaprocentinį gyventojų palaikymą tokia veikla turėtų klestėti.

Vis dėlto savanorystės rūšių esama daug ir įvairių, o interpretacijų, kas yra vadintina savanoriška veikla – dar daugiau. Pavyzdžiui, SIC tyrimo duomenimis, iš visų respondentų, teigusių, kad 2010-aisiais savanoriavo, 74 procentai teigia dalyvavę aplinkos tvarkyme.

Šiuo atveju kyla pagrindinis klausimas: ar savanoriu laikytinas asmuo, dalyvaujantis aplinkos tvarkymo akcijoje, ar savanoris yra būtent tas, kuris prisideda prie sėkmingo talkos organizavimo? Ar savanoriu laikomas žmogus, kuris paaukoja maisto produktų, ar tas, kuris skiria savo laisvą laiką tam, kad skleisdamas informaciją paskatintų prie maisto labdaros prisijungti kuo daugiau žmonių?

Teisiškai savanorystė neegzistuoja

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidento Šarūno Frolenko teigimu, savanorystė Lietuvoje šiuo metu yra praktiškai neįteisinta. Nuo 2006 m. gruodžio 5 d. neteko galios Darbo kodekso staipsnio dalis iki tol numačiusi, kad nelegaliu darbu nelaikomi pagalbos (talkos) ir savanoriški darbai, o nuo 2007 m. vasario 9 d. yra panaikintas Vyriausybės nutarimas „Dėl savanoriškų darbų atlikimo sąlygų ir tvarkos patvirtinimo“, iki tol detaliai reglamentavęs savanoriškus darbus. Šiam nutarimui nustojus galios nebeliko jokio specialaus teisės akto, reglamentuojančio su savanoryste susijusius klausimus.

Esama nuomonės, kad savanorių ir juos kuruojančių asmenų ar organizacijų santykiai nepriklauso darbo teisės reguliavimo sričiai, tačiau kol savanoriškas darbas neegzistuoja nė viename teisės akte, iškyla rizika, kad savanorystė bus prilyginta nelegaliam darbui.

Anksčiau, remiantis minėtuoju Vyriausybės nutarimu, pasirašius sutartį būdavo galima atlyginti savanoriui už vykdant veiklą patirtus nuostolius (pavyzdžiui, kompensuoti kurą ar telefono išlaidas), tuo tarpu šiuo metu teisininkai pabrėžia, kad organizuojant savanoriškus darbus yra būtina vengti darbo santykiams būdingų bruožų (tokių kaip susitarimas dėl konkrečių funkcijų atlikimo, darbo priemonių suteikimas, asmens pavaldumas ir kt.).

Ruošiamas savanoriškos veiklos įstatymas

Europos Komisija, paskelbdama 2011-uosius savanoriškos veiklos metais, siekia, kad savanorystė būtų pripažinta tiek visuomenėje, tiek įstatymiškai. Vienas iš pagrindinių EK tikslų šiemet – mažinti biurokratines kliūtis ir įstatymiškai gerinti savanoriškos veiklos padėtį ES šalyse.

Šiais metais bendradarbiaujant valstybinėms institucijoms ir nevyriausybinėms organizacijoms turėtų būti parengtas savanorystę Lietuvoje reglamentuojantis įstatymas.

Jis ne tik padėtų visiems vienodai suprasti savanorišką veiklą, bet ir suteiktų daugiau aiškumo patiems savanoriams, savanorius priimančioms organizacijos, identifikuotų skirtumus tarp savanorystės, praktikos, stažuotės, atsakytų į klausimus, kas ir kur gali užsiimti savanoriška veikla, kokios savanorio teisės ir pareigos.

-------------------------------------------------------------------------
Šis rašinys yra „DELFI Piliečio“ ir Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) inicijuoto rašinių ciklo „Savanorystė“ dalis, kuriuo norima išsklaidyti mūsų visuomenėje egzistuojančius mitus apie savanorystę, informuoti apie savanorystės teikiamą naudą, prieinamumą ir svarbą.

Šiame cikle bus žinomų asmenų, įvairių profesijų atstovų, darbdavių pasisakymai ir mintys apie savanorišką veiklą.

Jeigu Jūs pats(-i) esate kada nors užsiėmęs savanoriška veikla ar iš arti stebėjote draugų darbą, gal pažįstami, pabuvę savanoriais, pasidalijo su Jumis savo patirtimi, parašykite mums ir Jūs el. paštu: pilieciai@delfi.lt .

Įdomiausių rašinių autorius apdovanosime!!!

Vardas
Komentavimo taisyklės ir atsakomybė
Įvertink šį straipsnį

Piliečių naujienos

Ryto potėpis – su „Maserati“, kava ir „ZZ Top“ istorijų konkursas!  (4)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 15:28
Maserati GranCabrio
Gamintojo nuotr.
Vienas DELFI skaitytojas taps Baltijos šalių metų automobilį rinksiančios „TopGear Apdovanojimų 2015“ komisijos nariu ir leisis į nepamirštamą žygį!

Kantrybės pareikalavusi gesintuvo patikros istorija istorijų konkursas! (20)

2014 rugsėjo mėn. 15 d. 17:49
Vienas DELFI skaitytojas taps Baltijos šalių metų automobilį rinksiančios „TopGear Apdovanojimų 2015“ komisijos nariu ir leisis į nepamirštamą žygį!

Iš dvylikos turguje apžiūrėtų „Golfų“ – tik vienas tinkamas istorijų konkursas! (52)

2014 rugsėjo mėn. 12 d. 10:20
Vienas DELFI skaitytojas taps Baltijos šalių metų automobilį rinksiančios „TopGear Apdovanojimų 2015“ komisijos nariu ir leisis į nepamirštamą žygį!

Namuose – trys laimingos kalytės (15)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 16:34
Namuose – trys laimingos kalytės
E. Pociūtės nuotr.
Iškeliavus mylimam šuniui Barsui, namie tapo labai nyku, negalėjau namie ištverti be šuns. Tad susiruošiau į tuomet vienintelę prieglaudą „Nuaras“.

Namuose atsiradę šuneliai – tobulas derinys (6)

2014 rugsėjo mėn. 16 d. 09:56
Namuose atsiradę šuneliai – tobulas derinys
G. Rastokaitės nuotr.
Pepsis pats norėjo būti mūsų naujuoju šeimos nariu. Kai atvažiavome aplankyti giminių, mus iškart pasitiko mažas, didelėmis ausimis, piktai amsintis šuniukas. Tos ausys mus visus iškart sužavėjo. Jis buvo kaimynų našta, jie nebesusitvarkė su viską graužiančiu, lojančiu ir neklausančiu šunimi. Ir kai tik pamatė, kad mes juo susidomėjome, iškart pradėjo šaukti: „ar nenorite šio šuns, mes atiduodam, tik paimkit, primokėsim, jei dar reikia, nes vis tiek vešim į mišką“.