Šio apžvalginio straipsnio tikslas – trumpai parodyti bendrą gyvenimo vaizdą šio kurso metu, prisiminti įsimintiniausias akimirkas ir supažindinti būsimus savanorius su tuo, kas jų laukia ar gali laukti.
Kursas. Ko gero, reiktų pradėti nuo esminio dalyko – paties BKSĮK programos. Tačiau neturiu teisės detaliai apie tai kalbėti, patys sužinosite, jei tik tuo keliu eisite. Savanoriai yra Krašto apsaugos sistemos dalis. Tai žmonės, kurie laisvu nuo civilio gyvenimo metu įgyja ir tobulina individualius ir komandinius karinius įgūdžius. Mokosi pagrindų, tų pačių pagrindų, kaip ir kiekvienas profesionalus karys. 3 savaičių įtempto kurso metu savanoriai gauna daug teorinės medžiagos, kurią privalo išmokti, taip pat gauna ir praktikos, kuri neatsiejama nuo teorijos. Laiko įsisavinti informaciją tikrai labai mažai, todėl laisvo laiko visai nelieka ir esi priverstas susitelkti tik į kursą.
Savanoriai. Viena įdomiausių dalių, kuriai būtų galima skirti ir atskirą straipsnį. Bet kalbant iš esmės, savanoriais tampa labai skirtingi žmonės.
Amžius. Yra jaunuolių, ką tik sulaukusių 18 metų, studijuojančių ar dirbančių 20- 30 metų jaunimo ar netgi vyresnių nei 30 metų brandžių asmenų. Krašto apsaugos sistemoje po bazinio kurso dažniausiai pasilieka 18- 23 metų amžiaus. Jaunimas dažniausiai būna karštesnio charakterio nei vyresni, be gyvenimiškos patirties, pilni entuziazmo ir jaunatviško idealizmo. Vyresni savanoriai būna ramesni ir daugiau matę. Jie tampa tarsi vyresniaisiais broliais ar dėdėmis didžiajai jaunuolių daliai.
Profesijos. Jų taip pat yra be galo skirtingų – nuo ką tik baigusių mokyklą ar vis dar besimokančių mokinių, studentų, iki bedarbių. Skiriasi ir profesijos: statybininkai, ūkininkai, ekonomistai, muitininkai, sportininkai, inžinieriai, vairuotojai, archeologai, policininkai, vertėjai, mokytojai (džiaugiuosi galėjęs atstovauti šią profesiją ir gan greit įgavau atitinkamą pravardę), žurnalistai, virėjai ir net verslininkai.
Socialiniai sluoksniai. Tiek kilę iš asocialių šeimų kilusių asmenų, tiek iš gan pasiturinčių, daug pasiekusių šeimų. Bet dažniausiai vyrauja vidurinės klasės šeimų atstovai.
Moterys. Svarbus momentas, nes jų kurse būna ne tiek jau ir mažai. Dažnai būna stipriai motyvuotos, nusitekusios tarnauti Tėvynei ir tuo pačiu sugeba išlikti moteriškos, rūpestingos, ištvermingos ir nė kiek nenusileidžiančios vyrukams. Stebint mūsų savanores, visiškai galiu patikėti amazonėmis – Antikos moterų karių tauta – ir įsivaizduoti, kaip jos galėjo atrodyti.
Geografija. Plati. Visos Lietuvos regionai. Yra net užsienio lietuvių atstovų. Gan įdomus akcentų ir tarmių mišinys, prie kurio greit įprantama. Atrodytų, Lietuva tokia maža, bet labai turtinga tarmėmis ir kultūriniais ypatumais.
Motyvacija. Tai, ko gero, esminis kriterijus vienijantis visus savanorius ir savanores. Kaip ir minėjau anksčiau, susirenka gan skirtingi žmonės su savo gyvenimo istorijomis, savo unikalia patirtimi ir skirtingais požiūriais, bet visus suvienija noras tarnauti Lietuvai, dirbti jos labui ir prireikus įrodyti priesaikos žodžius.
Lygybė. Nors ir visi skirtingi, bet visi tampa ir būna lygūs visas šias savaites. Dėvint vienodą uniformą, pamirštama, kas buvai civilių gyvenime. Tuo metu esi karys savanoris, turintys lygias teises kaip ir kiti.
Visi jie išmano savo darbą, žino, kaip perteikti žinias ir įgūdžius. Nors kartais atrodydavo, kad „perspaudžia“ ir tokio griežtumo nereikia, bet galų gale supranti, kur esi ir kodėl esi mokomas. Frazė – „griežti, bet teisingi“ – puikiai tinka. Beje, per budėjimus ar kalbantis neformaliai gali palyginti, kas yra profesinis ir kas natūralus bendravimas. Visi jie tokie patys žmonės, tik savo specifinės srities profesionalai.
Sveikata. Svarbus aspektas. Sveikatą saugoti yra labai svarbu, jei nori išbūti visą laiką. Nors už lango – giedras dangus ir saulė spigino, termometras rodė virš +20, tačiau didelė dalis slogavo ir susirgo peršalimo ligomis (aš visas tris savaites turėjau stiprią slogą ir daugiau ar mažiau buvo pakilusi temperatūra). Tad vaistai nuo peršalimo – svarbu. Kojas saugoti privaloma, nes 16 valandų per dieną praleidi „kerzuose“ ir jei nesi pratęs ar turi jautrias kojas, gali būti sudėtingiau. Saugant kojas, reiktų turėti daug pleistrų, kojų pudros, gydančio tepalo, patogių kojinių ar batų padų, kojas plauti po šaltu vandeniu, kojines – tik su ūkišku muilu. Taip pat reikia saugoti rankas, vengti sužeidimų, susižeidus stengtis kuo greičiau užgydyti.
Psichologinė sveikata – verta susirasti žmonių su bendrais interesais, su kuriais gali rasti bendrą kalbą, pajuokauti. Intravertams – susikurti savo aplinką per trumpą pertraukų laiką, tam kartais užtenka ir pusės minutės. Svarbu, kiek įmanoma, vengti traumų, o patyrus sveikatos sutrikimų, pranešti medikams, jie supratingi ir žmogiški, jei tik tuo nepiktnaudžiaujama.
Buitis. Buitis gan paprasta, jai skiriamas gan ribotas laikas, tad privalai atsirinkti prioritetus. Aišku, kojinės, apatiniai, marškinėliai plaunami rankomis su ūkišku muilu. Kiekvieną rytą privalai skustis barzdą, kieno per ilgi plaukai - spaudžiami nusikirpti dėl nustatytų taisyklių. Batai turi būti visada švarūs ir tvarkingai nuvalyti, lovos paklotos nepriekaištingai pagal taisykles, spintelėse daiktai sudėlioti atitinkamose vietose, kambariai prižiūrimi ir nuolat valomi nuo dulkių, šiukšlių ir pan. Tas savaites jautiesi tarsi gyvendamas bendrabutyje, dažniausiai viskas vyksta bendrai: prausimasis, plovimasis, mokymasis, tvarkymasis, maitinimasis, sportavimas ir t.t.
NATO. Kurso metu netoli vyko pratybos „Kardo kirtis 2015“. Valgykloje ir teritorijoje sutikdavome gan daug vokiečių ir amerikiečių. Keletas įspūdžių... Vokiečiai – įvairaus amžiaus. Į akis labiausiai krito šukuosenos, barzdos, „tuneliai“ (auskarai) ausyse. Aišku, viskas sveiko proto ribose, kad netrukdytų pratybose. Amerikiečiai – labai mandagūs ir pozityvūs. Didelė rasių ir amžiaus įvairovė. Amerikiečiai labiausiai išsiskyrė savo fiziniu sudėjimu, raumenų mase ir sveikata. Deja, nebuvo daug progų pabendrauti geopolitinėmis ir kitomis temomis, bet, neabejoju, visiems užsieniečiams įstrigs atmintyje, kai po pietų valgykloje visa kuopa dėkodama valgyklos darbuotojams surikdavo „AČIŪ!“, tai svečiai net krūptelėdavo ir iškart šypsodamiesi aptarinėdavo šią tradiciją.
Užsieniečių buvimas dar labiau sustiprino pasitikėjimą NATO pajėgomis, žygiuojant rikiuotės aikštėje (placu) ir matant sąjungininkų karius, vyravo jausmas, kad tai mūsų draugai, mūsų kolegos, mes turim bendrų tikslų ir jei prireiks kovosim išvien.
Trūkumai. Ko trūko? Saldumynų! Palaikyti energijai, nuotaikai ir cukraus kiekiui kraujyje. Bet tam yra saldumynų automatai, kuriais kartais leisdavo naudotis. Trūko ir kavos žvalumui palaikyti. Savaitgaliais daliai kursantų leisdavo nueiti parduotuvę ir nupirkti kam ko trūko. Didžiajai daliai trūkdavo cigarečių, tad jei rūkote, atsivežkite didesnį kiekį, nes gali pritrūkti. Didžiausias trūkumas – asmeninė laisvė, laisvas laikas, atsipalaidavimas. Savaitgaliais buvo skiriamas laikas pasimatymui su artimaisiais, sportui, mokymuisi, bendravimui, muzikos klausymui ar tiesiog ramiam pagulėjimui ant kilimėlio. Taip, ant lovų nei sėdėti, nei gulėti visą tą laiką ne miego metu yra draudžiama. Gali atrodyti keista, tačiau alkoholio pasigendama retai, tai gal labiau kultūrinis dalykas, bet norint išgyventi – visiškai nebūtinas. Linksmai praleisti laiką ir atsipalaiduoti galima ir be to.
Taigi, aprašiau savo labiausiai įsimintinus įspūdžius iš BKSĮK. Apibendrinimas – jei turi motyvaciją ir norą, eik, visa kita ne kliūtis. Buvo ne vienas pavyzdys, kai žmonės, turėdami sveikatos problemų, sukandę dantis išbuvo visą laiką ir džiaugėsi savo sprendimu pasilikti ir sustiprint valią.
Pirmos dienos šokiruoja – įtampos ir streso nemažai, bet tai dėl to, kad ten kiek kitoks pasaulis, ir toli gražu nepanašus į poilsį gamtoje. Svarbu išbūti pirmas dienas, susibendrauti su kolegomis, kurių didžioji dalis, kaip ir minėjau, yra draugiški ir dirba kaip komanda, dalintis mintimis, neužsidaryti savyje, klausyti instruktorių ir vadų, mokėti pripažinti suklydus, nes klaidos neišvengiamos, stengtis mokytis ir atlikti užduotis kaip priklauso, saugoti sveikatą. Tuomet kursas nebus baisus ir neįveikiamas, o duos daug patirties, žinių ir įgūdžių, kurie neabejotinai pravers ir civilių gyvenime. Ačiū 31 BKSĮK laidos instruktoriams, vadams ir savanoriams už prasmingai praleistą laiką!
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!