Rytų partnerystė: kultūros diplomatija – varomoji jėga geriems užsienio santykiams tarp kaimyninių šalių

Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, išskyrė Rytų partnerystę kaip vieną iš svarbiausių prioritetinių sričių. Šalis suinteresuota Rytuose turėti ekonomiškai stiprias bei perspektyvias kaimynes, kurios orientuotos į europines vertybes ir demokratizaciją.
© E. Kryžanauskaitės nuotr.

Šių tikslų įgyvendinimui Rytų partnerystė yra efektyviausias instrumentas, o darniai programos plėtotei diriguoja kultūros diplomatija. Tačiau toks santykių stiprinimo procesas yra tik įvadas, nes kulminacija įvyks Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime lapkričio 28-29 dienomis, kur bus galutinai nuspręstas partnerystės likimas su šiomis Rytų kaimynėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Kultūros vaidmuo yra pagrindinis Rytų partnerystės programos plėtotei

Spalio 16-17 dienomis vykusiame Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų aukštesniųjų pareigūnų neformaliame susitikime kultūros diplomatijos klausimais vyko diskusijos apie tai, kokiu būdu bendra istorija ir kultūra gali pasitarnauti gerai kaimynystei. Susitikime dalyvavo ES valstybių narių, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos išorės santykių tarnybos ir kitų susijusių institucijų atstovai.

Ukrainos intelektualas, aktyvus Ukrainoje vykstančių politinių ir vertybinių procesų stebėtojas, taip pat ir plėtros centro „Democracy through culture“ direktorius Olexandr Butsenko, kuris buvo vienas iš šio susitikimo dalyvių, teigė, kad kultūra atlieka pagrindinį vaidmenį potencialiai Rytų partnerystės veiklai. Ji priartina Rytų partnerystės šalis prie Europinių vertybių, išsaugo jų tvarumą ir sklaidą.

Kalbant apie europinių vertybių specifiką, reikėtų įvardyti puoselėjamas žmogaus teises, demokratinį valdymą bei žodžio laisvę. Anot profesoriaus O. Butsenko, šios vertybės yra laikomos svarbiausiomis ir Ukrainos vidiniuose procesuose būtent kultūrinės plėtros bei veiklos dėka. Kultūra padeda atskleisti saviraiškos potencialą. Jos sklaida tarp tautų ir įvairių visuomenės sluoksnių vyksta įvairių kultūrinių renginių įgyvendinimu, netgi jei jie yra postmodernūs ar paprasčiausiai universalūs, atitinkamai pagal tam tikras sritis – stilių, aplinką, požiūrį. Viskas priklauso nuo žmonių interesų ir sričių – kiekvienas atranda savo terpę.

„Kai kuriais atvejais Ukrainoje tai vykdoma netgi prieštaringa, ekstravagantiška raiška, pavyzdžiui, kaip Kijevo „Mystetsky Arsenal“ vykusioje meno dirbtuvėje, kur buvo demonstruojama išraiškingumo, individualumo svarba įvairiuose piešiniuose ant sienų“,- prisiminė profesorius.

Kita vertus, šios saviraiškos galimybės ugdo aktyvius piliečius, kurie geba individualiai, drąsiai kurti savo ateitį. Todėl bet kokia žmogaus teisė, kuri yra vykdoma ne kultūriniu mastu, tampa tik beverte fraze. Galiausiai, kultūros vaidmuo žmogaus gyvenime skatina jį būti smalsiu, siekiančiu žinių bei aktyviu, o tai nulemia ir individo likimą.

Kultūrinis abipusis supratingumas suartina politinius interesus

Šalys, turėdamos glaudžią bendrą praeitį, turi panašius interesus kultūros srityje. Tai skatina tarpusavio toleranciją, supratingumo jausmą. Šalių pareigūnai kalbėdami apie bendrą praeities kontekstą, pradeda galvoti apie dabartį ir ateitį tokią, kuri diplomatiškai įgytų abipusę naudą. Taigi, bendra šalių praeities tąsa kultūroje tiesia kelius į bendrus politinius tikslus ateityje. Tai garantuoja, kad gerų santykių pagrindas bus grįstas demokratinėmis vertybėmis.

„Bendros kultūros projektai Rytų partnerystės programoje gali prijungti ne tik skirtingus menininkus ir kultūros specialistus, bet ir plačią auditoriją, ir įvairių pareigūnų interesus“, - pabrėžia O.Butsenko.

Ypač svarbus kultūros indėlis kalbant apie politinių reformų skatinimą, demokratizaciją bei dialogą tarp kaimyninių šalių pilietinės visuomenės ir kultūros politikos formuotojų, todėl bendra istorija ir kultūra gali pasitarnauti gerai kaimynystei, išsaugant vietos tapatybę ir skatinant tarpkultūrinį interesų plėtotę, tarpusavio pasitikėjimą, kultūrų daugiabalsiškumą.

Kelią į demokratinę visuomenę atveria kultūros politika

Pagal Ukrainos plėtros centrą „Democracy through culture“, kultūra įvardijama kaip priemonė, kuri padeda plėtoti demokratiją visuomenėje. „Mūsų tikslas yra plėtoti kultūros politiką vietinėse bendruomenėse, tarp miestų. Ji turėtų būti visiems prieinama bei novatoriška. Tačiau kultūros politika be tarpusavio sąveikos su kitomis gyvenimo sritimis – tokiomis kaip švietimas, socialinė apsauga, ekonomika, žiniasklaida – nebus sėkminga. Skatindami kultūros politiką visuomenėje, stengiamės įtraukti ir kitas veiklos sritis“, - teigia plėtros centro direktorius O. Butsenko.

Taigi, išvystyti demokratinę visuomenę yra sunku be efektyvios kultūros plėtros. Kadangi demokratizacija yra europinių vertybių tvarumo prioritetas, jos plėtra yra neatsiejama dalis ir Rytų partnerystėje.

Įgyvendinus Rytų partnerystės programą, ES savo ruožtu šiek tiek atitrauktų Ukrainą iš didelės Rusijos įtakos zonos, galėtų efektyviau skatinti demokratines reformas bei euro integraciją šioje šalyje. „Bendros prekybos erdvės tarp ES ir Ukrainos sukūrimas yra labai reikalingas tiek Ukrainai ir jos pastangoms toliau siekti artimesnių ryšių su ES ir stiprinti ekonominį bei politinį savarankiškumą nuo Rusijos, tiek ir ES ekonomikos augimui skatinti“,  – tvirtina politologas bei VU TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas. Tai suteikia abipusę naudą bei pateisina šalių lūkesčius, todėl kultūros diplomatija Rytų partnerystės programos įgyvendinime yra neatsiejama dalis.

Ir tu norėtum rašyti apie tai, kas rūpi jauniems žmonėms? Jau dabar prisijunk prie „Žinau viską" jaunųjų žurnalistų tinklo! Daugiau informacijos ieškok portale www.zinauviska.lt.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nufilmavo: Kaune praūžė vasariška liūtis (10)

DELFI skaitytojas atsiuntė redakcijai vaizdo įrašą, kur matyti Kauno gatves skalavusi liūtis.

Skaitytojos priežastys, kodėl reikia įsigyti šunį (43)

Noriu su visais pasidalinti savo džiaugsmu. Mūsų dienos su metais yra linkusios supanašėti – rytais pirmoji nubunda panelė Rutina ir visus už rankos pradeda vesti jau pramintais takais per dieną į vakarą.

Klaipėdoje keistas vairuotojo elgesys sutrikdė kitą eismo dalyvį (11)

TV Reidas savo feisbuko paskyroje pasidalino video registratoriumi užfiksuota situacija, kai vairuotojas Klaipėdoje važiuoja prieš eismą.

Ar reikia Vilniui naujos mečetės? (143)

Prieš daugiau kaip penkiasdešimt metų sostinės centre stovėjusius musulmonų maldos namus ir šalia stūksojusias kapinaites sovietinė valdžia sulygino su žeme. Lietuvos sunitų musulmonų bendruomenė ir šiandien atsimena skriaudą, todėl nesupranta, kodėl naujos mečetės statyboms priešinasi Vilniaus gyventojai.

Tėvai įniršę: vienintelė žaidimų aikštelė perkeliama už dviejų kilometrų (56)

Nors mūsų daugiabučių kvartalas pastatytas prieš 18 metų, vaikų žaidimo aikštelės sulaukėme visai neseniai. Deja, kažkokie darbininkai ją pradėjo ardyti, visų jaunų tėvų siaubui!