Rytų partnerystė: kultūros diplomatija – varomoji jėga geriems užsienio santykiams tarp kaimyninių šalių

Lietuva, pirmininkaudama ES Tarybai, išskyrė Rytų partnerystę kaip vieną iš svarbiausių prioritetinių sričių. Šalis suinteresuota Rytuose turėti ekonomiškai stiprias bei perspektyvias kaimynes, kurios orientuotos į europines vertybes ir demokratizaciją.
© E. Kryžanauskaitės nuotr.

Šių tikslų įgyvendinimui Rytų partnerystė yra efektyviausias instrumentas, o darniai programos plėtotei diriguoja kultūros diplomatija. Tačiau toks santykių stiprinimo procesas yra tik įvadas, nes kulminacija įvyks Vilniuje vyksiančiame viršūnių susitikime lapkričio 28-29 dienomis, kur bus galutinai nuspręstas partnerystės likimas su šiomis Rytų kaimynėmis: Armėnija, Azerbaidžanu, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina.

Kultūros vaidmuo yra pagrindinis Rytų partnerystės programos plėtotei

Spalio 16-17 dienomis vykusiame Kultūros ir Užsienio reikalų ministerijų aukštesniųjų pareigūnų neformaliame susitikime kultūros diplomatijos klausimais vyko diskusijos apie tai, kokiu būdu bendra istorija ir kultūra gali pasitarnauti gerai kaimynystei. Susitikime dalyvavo ES valstybių narių, Europos Komisijos, Europos Parlamento, Europos išorės santykių tarnybos ir kitų susijusių institucijų atstovai.

Ukrainos intelektualas, aktyvus Ukrainoje vykstančių politinių ir vertybinių procesų stebėtojas, taip pat ir plėtros centro „Democracy through culture“ direktorius Olexandr Butsenko, kuris buvo vienas iš šio susitikimo dalyvių, teigė, kad kultūra atlieka pagrindinį vaidmenį potencialiai Rytų partnerystės veiklai. Ji priartina Rytų partnerystės šalis prie Europinių vertybių, išsaugo jų tvarumą ir sklaidą.

Kalbant apie europinių vertybių specifiką, reikėtų įvardyti puoselėjamas žmogaus teises, demokratinį valdymą bei žodžio laisvę. Anot profesoriaus O. Butsenko, šios vertybės yra laikomos svarbiausiomis ir Ukrainos vidiniuose procesuose būtent kultūrinės plėtros bei veiklos dėka. Kultūra padeda atskleisti saviraiškos potencialą. Jos sklaida tarp tautų ir įvairių visuomenės sluoksnių vyksta įvairių kultūrinių renginių įgyvendinimu, netgi jei jie yra postmodernūs ar paprasčiausiai universalūs, atitinkamai pagal tam tikras sritis – stilių, aplinką, požiūrį. Viskas priklauso nuo žmonių interesų ir sričių – kiekvienas atranda savo terpę.

„Kai kuriais atvejais Ukrainoje tai vykdoma netgi prieštaringa, ekstravagantiška raiška, pavyzdžiui, kaip Kijevo „Mystetsky Arsenal“ vykusioje meno dirbtuvėje, kur buvo demonstruojama išraiškingumo, individualumo svarba įvairiuose piešiniuose ant sienų“,- prisiminė profesorius.

Kita vertus, šios saviraiškos galimybės ugdo aktyvius piliečius, kurie geba individualiai, drąsiai kurti savo ateitį. Todėl bet kokia žmogaus teisė, kuri yra vykdoma ne kultūriniu mastu, tampa tik beverte fraze. Galiausiai, kultūros vaidmuo žmogaus gyvenime skatina jį būti smalsiu, siekiančiu žinių bei aktyviu, o tai nulemia ir individo likimą.

Kultūrinis abipusis supratingumas suartina politinius interesus

Šalys, turėdamos glaudžią bendrą praeitį, turi panašius interesus kultūros srityje. Tai skatina tarpusavio toleranciją, supratingumo jausmą. Šalių pareigūnai kalbėdami apie bendrą praeities kontekstą, pradeda galvoti apie dabartį ir ateitį tokią, kuri diplomatiškai įgytų abipusę naudą. Taigi, bendra šalių praeities tąsa kultūroje tiesia kelius į bendrus politinius tikslus ateityje. Tai garantuoja, kad gerų santykių pagrindas bus grįstas demokratinėmis vertybėmis.

„Bendros kultūros projektai Rytų partnerystės programoje gali prijungti ne tik skirtingus menininkus ir kultūros specialistus, bet ir plačią auditoriją, ir įvairių pareigūnų interesus“, - pabrėžia O.Butsenko.

Ypač svarbus kultūros indėlis kalbant apie politinių reformų skatinimą, demokratizaciją bei dialogą tarp kaimyninių šalių pilietinės visuomenės ir kultūros politikos formuotojų, todėl bendra istorija ir kultūra gali pasitarnauti gerai kaimynystei, išsaugant vietos tapatybę ir skatinant tarpkultūrinį interesų plėtotę, tarpusavio pasitikėjimą, kultūrų daugiabalsiškumą.

Kelią į demokratinę visuomenę atveria kultūros politika

Pagal Ukrainos plėtros centrą „Democracy through culture“, kultūra įvardijama kaip priemonė, kuri padeda plėtoti demokratiją visuomenėje. „Mūsų tikslas yra plėtoti kultūros politiką vietinėse bendruomenėse, tarp miestų. Ji turėtų būti visiems prieinama bei novatoriška. Tačiau kultūros politika be tarpusavio sąveikos su kitomis gyvenimo sritimis – tokiomis kaip švietimas, socialinė apsauga, ekonomika, žiniasklaida – nebus sėkminga. Skatindami kultūros politiką visuomenėje, stengiamės įtraukti ir kitas veiklos sritis“, - teigia plėtros centro direktorius O. Butsenko.

Taigi, išvystyti demokratinę visuomenę yra sunku be efektyvios kultūros plėtros. Kadangi demokratizacija yra europinių vertybių tvarumo prioritetas, jos plėtra yra neatsiejama dalis ir Rytų partnerystėje.

Įgyvendinus Rytų partnerystės programą, ES savo ruožtu šiek tiek atitrauktų Ukrainą iš didelės Rusijos įtakos zonos, galėtų efektyviau skatinti demokratines reformas bei euro integraciją šioje šalyje. „Bendros prekybos erdvės tarp ES ir Ukrainos sukūrimas yra labai reikalingas tiek Ukrainai ir jos pastangoms toliau siekti artimesnių ryšių su ES ir stiprinti ekonominį bei politinį savarankiškumą nuo Rusijos, tiek ir ES ekonomikos augimui skatinti“,  – tvirtina politologas bei VU TSPMI dėstytojas Tomas Janeliūnas. Tai suteikia abipusę naudą bei pateisina šalių lūkesčius, todėl kultūros diplomatija Rytų partnerystės programos įgyvendinime yra neatsiejama dalis.

Ir tu norėtum rašyti apie tai, kas rūpi jauniems žmonėms? Jau dabar prisijunk prie „Žinau viską" jaunųjų žurnalistų tinklo! Daugiau informacijos ieškok portale www.zinauviska.lt.

„Žinau viską" yra jaunųjų žurnalistų tinklas, sukurtas jaunimo informacijos tinklo Eurodesk Lietuva ir ES programos „Veiklus jaunimas" iniciatyva. Eurodesk pagrindas yra informacija apie finansavimo programas, iš kurių yra finansuojamos jaunimo iniciatyvos, bei mobilumas (studijos, stažuotės, darbas ir savanorystė) Europoje. Programa „Veiklus jaunimas" suteikia jauniems žmonėms neformalaus ugdymo(-si) galimybes bei finansinę paramą jų inicijuotiems bei įgyvendinamiems projektams, skatina Europos šalių jaunimo bendradarbiavimą.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Londone gyvenanti lietuvė: belieka džiaugtis, kad tuo metu buvau kitur (12)

Sveiki, esu Karolina Tišikaitė, žurnalistikos studentė Roehamptono universitete. Šiandien aplankiau vietą, kur užvakar įvyko teroristinė ataka. Norėjau pasidalinti, kaip mano nuomone Londono žmonės reaguoja į šiuos baisius įvykius. Nuotraukos fotografuotos vakar, apie 15 val. dienos (Anglijos laiku).

Moteris ne juokais pratrūko: kviečiu visus kauniečius pasivažinėti „linksmaisiais kalneliais“ (17)

Anksčiau dažną Kauno miesto gyventoją neramindavo duobėtos gatvės. Šiuo metu ši opi dilema beveik išspręsta – gatvių remonto darbai jau kurį laiką įgavę pagreitį. Tačiau, kaip sakoma, „bėda po vieną nevaikšto“. Taip nutiko ir šiuo atveju. Portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojos Agnės žinia apie prastą automobilių stovėjimo aikštelės, esančios greta parduotuvės „Trys berželiai“, (Taikos pr. 113) būklę.

Liko sužavėta: taip turėtų dirbti kiekvienas valstybei tarnaujantis žmogus... (9)

Į Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą atkeliavo padėka Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 4-osios komandos ugniagesiams gelbėtojams. Ją atsiuntė Kaune į nelaimę patekusi vairuotoja Laura Radzevičiūtė: „Noriu pasidžiaugti Kauno ugniagesių darbu, operatyvumu, gebėjimu padėti žmogui ištikus nelaimei ir, svarbiausia, ne biurokratiniu, o žmogišku ir atsakingu požiūriu į atliekamą darbą ir į besikreipiantį žmogų.“

Balsuok! Mokiniai įamžino Lietuvos kraštovaizdį! (5)

Kovo pradžioje DELFI Pilietis kartu su Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultetu pakvietė moksleivius dalyvauti konkurse ir siųsti savo kūrinius. Kviečiame balsuoti už Jums labiausiai patinkantį mokinių atsiųstą darbą, kuriuo buvo siekiama atkreipti dėmesį į kraštovaizdį kaip gamtos vertybę, kurią privalome išsaugoti ateities kartoms!

Feisbuką apskriejo vaizdo įraše įamžintas Vilniaus kelininkų darbas (37)

Šią savaitė feisbuką apskriejo odontologo Artur įamžintas vaizdo įrašas – jame matyti, kaip vieną Vilniaus gatvę remontuojantys kelininkai tai daro itin originaliai. Užpildę duobes asfaltu, darbuotojai tiesiog kojomis patrypčioja, kad jis tolygiai uždengtų ertmę. Toks vaizdelis itin nustebino vilniečius – vaizdo įrašu pasidalijo beveik 3 tūkst. žmonių, o jį komentavę žmonės stebėjosi tokiu kelininkų darbu. „Grindos“ atstovai kelininkų elgesiu susirūpino, tačiau nurodė, kad suslėgti naudojamo asfalto specialia kelininkų technika nereikia.