Jais Kretingos parapijoje prasidėjo naujieji liturginiai Gailestingumo metai.

Ypatingą Gailestingumo jubiliejų gruodžio 8-ąją paskelbė popiežius Pranciškus, antradienio rytą Vatikane po šv. Mišių atidarydamas Šv. Petro bazilikos Šventąsias duris.

Pagal katalikų tradiciją Šventųjų durų, kurios paprastai būna užmūrytos, atidarymas Romoje simbolizuoja Bažnyčios kvietimą tikintiesiems atnaujinti ryšius su Dievu.

Ši tradicija siekia popiežių Klemenso VI (1350 m.) ir Aleksandro VI (1500 m.) laikus. Tuomet vienos iš keturių pagrindinių Romos bazilikų durų užmūrijamos, pavadinamos „šventomis”.

Pagal seną paprotį, plytų mūras nugriaunamas tiesiog per Šventųjų durų atidarymo iškilmę.

Baigiantis jubiliejiniams metams ir uždarant Šventąsias duris, tradiciškai kartu įmūrijama skrynia su praėjusio jubiliejaus dokumentais, pontifikato monetomis ir kitais jubiliejaus simboliais, tarp kurių – specialios plytos su įspaustais Šventųjų metų ženklais.

Įdomu tai, jog į skrynią sudedamos Šventųjų durų rankenos ir užrakintų durų spynos raktas, kuriuo per kitą jubiliejų bus vėl atrakintos durys.

Neeiliniai Šventieji Dievo gailestingumo metai tęsis iki 2016 metų lapkričio 20 dienos, Kristaus Visatos Valdovo sekmadienio.

Bulę, oficialiai skelbiančią neeilinius Dievo gailestingumo Šventuosius Metus, popiežius Pranciškus paskelbė Dievo gailestingumo sekmadienio išvakarėse.

DELFI primena, jog Vilniuje „užgimusią“ Dievo gailestingumo šventę įteisino popiežius Jonas Paulius ll, ji švenčiama pirmąjį sekmadienį po Velykų.

Pranciškus gailestingumo idėją laiko esminga savo pontifikato dalimi ir aiškina, jog tai nėra vien abstrakti samprata. Rugsėjį jis netikėtai paskelbė, kad per Gailestingumo jubiliejų kunigams bus suteikti ypatingi įgaliojimai suteikti išrišimą moterims, kurioms buvo atlikti abortai.

Apie 800 kunigų visame pasaulyje bus paskirti „gailestingumo misionieriais“, kuriems bus patikėta skatinti aukštesnio lygio išpažintis tarp tikinčiųjų. Šiai misijai bus pasirenkami dvasininkai, kurie yra iškalbūs pamokslininkai, suprantantys žmogiškąsias silpnybes ir gebantis klausytis išpažinčių taip, kad išpažįstantis nuodėmes, anot Pranciškaus, nesijaustų „tarsi kankinimų kambaryje“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)