Romaną parašęs moksleivis nusivylė leidėjų požiūriu

 (39)
Gyvename XXI amžiuje, kai išleisti knygą gali kiekvienas. Užtenka metus pasėdėti prie kompiuterio, rasti redaktorių, viršelio dizainerį ir gali laimingas žygiuoti į spaustuvę, kuri su mielu noru priims bet kokį užsakymą ir išleis tavo kūrinį. Net benamis, sutaupęs pakankamą sumą ir padirbėjęs viešojoje bibliotekoje, turi puikiausią galimybę būti knygos „Dešimt efektyviausių būdų rinkti išmaldą“ autorius.
© Shutterstock

Tačiau išleisti kūrinį yra viena. Visai kas kita – jį parduoti. Štai čia į pagalbą ateina leidyklos, kurios nusprendžia spausdinti ir reklamuoti tik tas knygas, kurios tikrai turės pasisekimą. Kokį pasisekimą? Finansinį. Nesvarbu, apie ką knygoje bus rašoma, svarbu, kad ją pirktų. Mat tuomet knygynai bei pačios leidyklos galės toliau gyventi ir tęsti savo veiklą. Ar tai blogai? Žinoma, ne. Juk tai tik verslas. Bet šitoks verslas turi pasekmių.

Jaunam kūrėjui, kuris nėra nei populiarus nei turi pinigų kūrinio reklamai, beveik neįmanoma „prasimušti“ į dienos šviesą. Kas norėtų pirkti kažkokio nežinomo autoriaus knygą, kuri tėra pirmoji jo knygų „sąskaitoje“? Dėl šios priežasties leidyklos, mano galva, nepriima net ir talentingų rašytojų, todėl kenčia ir pati lietuvių literatūra – jaunas rašytojas nėra skatinamas, kartais net privalo paaukoti visas santaupas kūrinio leidybai arba vykti į užsienį užsidirbti lėšų.

Esu 18-ikos metų moksleivis, visai neseniai išleidęs savo romaną. Dar prieš pusmetį, 2016 m. vasarą, rašiau laiškus kiekvienai įmanomai leidyklai ir klausiau, ar jų nedomintų mano parašyta knyga, siunčiau ištraukas, bet sulaukiau tik keleto atsakymų – mandagių „Ne“.

Knygą išleidau iš santaupų, kurias taupiau dešimt metų. Ar dėl to kaltinu bent vieną leidyklą? Ne. Kodėl? Nes, manau, joms nusispjauti, kokią knygą leisti – svarbu, kad ji atneštų pelno. Būk žinomas, kitais žodžiais tariant, turėk daug gerbėjų, ir būsi išskėstomis rankomis laukiamas kiekvieno leidėjo, net jei į tas išskėstas rankas įteiksi netikusį kūrinį. Verslas. Tai tėra verslas.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (8)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio incidento liudininku. Jį nustebino parduotuvės darbuotojų reakcija.

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (164)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (79)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (133)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.