Gavę oficialų kvietimą surengti geležinių kryžių viršūnių ir sakralinės liaudies skulptūros parodą Nesvyžiuje, pradėjome ilgą ir betarpišką bendravimą su Nesvyžiaus muziejaus specialistais dėl eksponatų atrankos ir eksponavimo sąlygų.
Mūsų laukė didžiulis iššūkis - atrinkti ir paruošti eksponatus išvežimui, juos saugiai pervežti per Lietuvos – Baltarusijos sieną iki Nesvyžiaus. Jautėme didžiulę atsakomybę – pristatyti baltarusiams ne tik Rokiškio krašto muziejų, bet ir visą Lietuvą, jos unikalią kultūrą.
Nacionalinis Nesvyžiaus muziejus yra įsikūręs pilyje, kurią 1513 - 1939 m. valdė garsi ir galinga LDK kunigaikščių giminė – Radvilos. Nesvyžiaus žemes iš savo motinos Onos Kiškaitės paveldėjo Mikalojus Radvila Juodasis, kuris buvo faktinis LDK valdovas.
Ši pilis mena Lietuvos didįjį maršalką, Trakų ir Vilniaus vaivadą garsųjį Mikalojų Kristupą Radvilą Našlaitėlį, kuris 1582 m. vietoje buvusios viduramžių gynybinės pilies pradėjo statyti kvadratinę baroko-renesanso stiliaus pilį.
Šiaurės karo metu 1706 m. pilis buvo užimta švedų ir sugriauti jos įtvirtinimai. XVIII a. vid. pilis buvo perstatyta ir išplėsta pasitelkus Vokietijos ir Italijos architektus. XIX a. ilgą laiką pilis buvo negyvenama. Ir tik Antonijus Radvila XIX a. pab. su savo žmona Marija de Kastelane pradėjo atstatymo darbus - atnaujino pilies interjerą, pasodino apie 1 km² anglišką parką.
1939 m. pagal Ribentropo – Molotovo paktą vakarų Baltarusijos teritorija, kuri tuo metu priklausė Lenkijai, atiteko Sovietų Sąjungai. Įžengusi į Nesvyžių, Raudonoji armija kunigaikščius Radvilas iš pilies išvarė. Sovietų valdžios metais pilyje buvo sanatorija, o parkas buvo apleistas ir sunyko. 1994 m. pilies kompleksas paskelbtas nacionaliniu istorijos-kultūros paminklu, 2005 m. įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Vasaros pabaigoje muziejininkai pradėjo ruošti visą reikalingą dokumentaciją eksponatų išvežimui. Parodai buvo atrinkti 96 eksponatai - 29 geležinių kryžių viršūnės ir 67 liaudies meistrų XVI – XIX a. sukurtos medinės skulptūros. Be to, eksponavimui buvo parengta 19 XX a. pradžioje Pranciškaus Kšivdos-Polkovskio Rokiškio apylinkių kryžių ir koplytstulpių piešinių kopijų. Piešiniai buvo išleisti 1908 m. Varšuvoje Rokiškio grafo Jono Pšezdzieckio užsakymu. Šiai parodai muziejininkai sukūrė filmą apie kryždirbystę. Filmas bus demonstruojamas iki parodos uždarymo - 2013 m. vasario 23 d.
2012 m. gruodžio 12 d. rytą Rokiškio krašto muziejaus autobusas su muziejininkų grupe ir 500 kg kroviniu pajudėjo Medininkų link, kur turėjome kirsti Lietuvos – Baltarusijos sieną.
Nesvyžių be didelių trukdžių pasiekėme vakare. Buvome šiltai sutikti kolegų, įkurdinti viešbutyje, esančiame toje pačioje Radvilų pilyje.
Kitą rytą Nesvyžiaus kolegos mums surengė ekskursiją po savo muziejų. Buvome nustebinti atkurtų pilies interjerų prabanga ir grožiu. Autentiškų eksponatų šiame muziejuje labai maža dalis. Tačiau tai visai nemažina muziejaus populiarumo Baltarusijoje ir užsienyje. Per metus Nesvyžiaus muziejų aplanko virš 200 000 lankytojų iš viso pasaulio.
Taip pat gausiai turistų lankomas yra ir kitas objektas Nesvyžiuje - Dievo kūno bažnyčia. Bažnyčios architektas jėzuitas Jonas Marijus Bernardonis (Italija) Bažnyčios statyba pradėta 1586 m. Tai antroji baroko stiliaus bažnyčia Europoje. Pirmoji pastatyta Il Gesu Romoje. Šios bažnyčios vidų puošia unikalios XVIII a. freskos. Jos kriptoje ilsisi 72 Radvilų giminės atstovai.
Po kultūrinės programos mūsų laukė atsakingas darbas - parengti parodą ir ją pristatyti visuomenei. Bendromis jėgomis viskas pavyko tiesiog puikiai: pakabinti kryžiai ant moderniai ištiesiamų pertvarų atrodė taip, tarytum jie čia ir turėtų būti. Puikiai atrodė ir medinės skulptūros stiklinėse vitrinose.
Ši paroda Baltarusijoje sulaukė gan didelio visuomenės dėmesio. Į parodos atidarymą atvyko Baltarusijos Respublikos kultūros ministerijos, Minsko ir Miro nacionalinių muziejų, Minsko nacionalinės bibliotekos, Nesvyžiaus bažnyčių atstovai. Parodos atidarymą filmavo televizija, kuriai interviu davė Rokiškio krašto muziejaus direktorė Nijolė Šniokienė ir istorijos skyriaus vedėja Ona Mackevičienė. Visi parodos svečiai buvo apdovanoti baltarusių kolegų išleistais 2013 m. kalendoriais, papuoštais Rokiškio krašto muziejaus eksponatų fotografijomis.
Džiaugėmės matydami kaip visi buvo sužavėti mūsų paroda, unikaliais jos eksponatais. Džiaugėmės ir tuo pačiu didžiavomės, kad mūsų muziejui teko garbė pristatyti Lietuvos kultūros paveldą kaimyninėje Baltarusijoje – žemėje, kuri ankščiau buvo mūsų bendros valstybės - LDK dalis.