Recenzija:„Rusiška žiema“ – filmas ir A.Orlovos gerbėjams

 (2)
Tiesą pasakius, nesu didelis filmų apie muzikantus ir jų gastroles gerbėjas. Dažnai tokių filmų peržiūros baigdavosi giliu snauduliu ar muzikos fonu atliekant kitus darbus. Bet kad tą kovo šeštadienį už lango pavasariu nekvepėjo, išsiruošiau į „Kino pavasarį“. Nors filmas „Rusiška žiema“ nepateko į šio festivalio rekomenduojamus topus, vis dėlto jį galima pavadinti šio „Kino pavasario“ netikėtu atradimu.
© Organizatorių archyvas

Kaip ir daugelis muzikuojančių vaikinų Džonas Forte nuo vaikystės svajojo apie šlovę ir sėkmę. Bruklino gatvės vaikis buvo atkaklus ir gavo, ko norėjęs. Dvidešimt vienerių metų hip hopo atlikėjas buvo apdovanotas prestižiniu JAV Grammy apdovanojimu ir, regis, nieko blogo nebegalėjo jam nutikti. Deja, vingiuotas Dž. Forte kelias nuvedė jį į kalėjimą, kur už grotų turėjo praleisti 15 metų. Vis dėlto turtai neatėmė iš garsaus atlikėjo ištikimų draugų.

Jų kasmetinės kovos už muzikanto paleidimą iš federalinio kalėjimo sulaukė rezultato – 2008 m. JAV prezidentas Dž. W. Bušas suteikė malonę ir Dž. Forte buvo paleistas lygtinai. Po kelių metų atlikėjas susiekia su savo senu draugu ir verslo partneriu, gyvenančiu Rusijoje, ir jie kartu suplanuoja gastroles po šalį.

„Rusiška žiema“ – tai gyva muzikinė kelionė kartu su Džonu Forte ir jo grupe po Rusiją. Greičiausiai planuota kaip įprastas dokumentinis filmas apie muzikanto gastroles, ji įgavo kitų, netikėtų spalvų. Tai tikras ir nuoširdus pasakojimas apie suteiktą antrą galimybę, susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes ir gydomąją meno galią. Šis filmas galiausiai tapo ne tik Džono Forte istorija, bet kelionės akimirkose įgavo naujų prasmių. Tai pasakojimas apie jauną žmogų, kuriam už klaidą buvo dovanota ir suteikta proga pasitaisyti.

Šį kartą jis negali „susimauti“ ir turi stengtis ne tik dėl savęs, bet ir nešti žinią kitiems (muzikantas lanko našlaičių prieglaudas, renka lėšas labdarai). Tai taip pat pasakojimas apie sutiktus Rusijoje menininkus (Aliną Orlovą, kuri daugelį savo dainų atliko lietuviškai, SunSay ir kt.), žvilgsnis į kūrybą, nuoširdus muzikinis menininkų dialogas, atsivėrimas vienas kitam per savo dainas, tekstus. Filme pastebėtas ir specifinis Rusijos gyvenimas, tautos mentalitetas, komiški kultūriniai nesusipratimai bei nuoširdžios pastangos suprasti vietinius žmones, kraštą bei vienas kitą.

Filmo muzika, prasmingi tekstai nepalieka abejingų. R&B, repo ir hip hopo hibridas, muzikinės sintezės, eksperimentai su talentingais Rusijos muzikantais kuria dinamišką ir šviesią filmo nuotaiką. Rekomenduoju visiems muzikantams, jaunimui, hip hopo ir Alinos Orlovos gerbėjams.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Pasipiktino cepelinų kainomis: aiškinosi, kiek už tą pačią kainą gali pasigaminti namuose (499)

Sugalvojome su žmona nuvykti Merkinę, užlipti ant ten esančio apžvalgos bokšto ir pasigėrėti atsiveriančiais nuostabiais vaizdais, pafotografuoti. Taigi, pasidžiaugę Nemunu ir jo pakrantėmis, pasivaikščioję po miestelį vykome namo į Vilnių. Pakelėje, praalkę nutarėme užeiti į populiarią karčemą pavalgyti cepelinų.

Modernus ugdymas – pokyčiai turi vykti ir specialiojo lavinimo mokyklose

Netylant diskusijoms apie aukštojo mokslo ir bendrojo lavinimo mokyklų reformas ir pokyčius, kai kurios vaikų grupės lieka šešėlyje. Kai kurios specialiojo ugdymo mokyklos imasi savarankiškų žingsnių moderniam, XXI amžiaus ugdymui kurti – viena tokių yra Vilniaus Šilo mokykla, pradėjusi bendradarbiauti su patyrimines edukacijas vedančiu Vikingų kaimu.

Praleido dieną su Vilniaus musulmonais: viskas yra kitaip nei įsivaizduojate (255)

Vilnius nuo seno garsėjo kaip nepaprastas kultūrinės mozaikos miestas. Šimtmečius daugiakultūrinį miesto veidą kūrė skirtingų tautų atstovai, išpažinę įvairias religijas – nuo judaizmo iki islamo. Vis dėlto musulmoniškoji Vilniaus pusė ne vienam, ko gero, yra dar nepažįstama, daugelis jos nesupranta, kai kurie net stengiasi ją ignoruoti. Tai paaiškinti būtų galima, tikriausiai, tuo, kad daugelis lietuvių su islamu susipažįsta tik sekdami žiniasklaidos priemones. Jos, deja, linkusios formuoti neigiamą musulmonų įvaizdį.

Italijoje rastas lietuvės nuotakos laiškas butelyje (14)

Itališko dienraščio „Barinedita“ redakcija sulaukė neįprasto piliečio prašymo – atpažinti kokia kalba yra parašytas butelyje rastas laiškas ir apie ką jame rašoma. Nors užduotis iš pradžių neatrodė lengva, tačiau italai su ja puikiai susidorojo – nustatė, kad laiškas parašytas lietuvių kalba ir jį išvertę, pasidalino su skaitytojais.

Nelauktas vairuotojo posūkis suerzino kitą eismo dalyvį (51)

DELFI skaitytojas atsiuntė video įrašą, kuriame matyti, kaip jam pavyko išvengti susidūrimo su netikėtai į kairę pasukusiu vairuotoju.