Recenzija:„Rusiška žiema“ – filmas ir A.Orlovos gerbėjams

Tiesą pasakius, nesu didelis filmų apie muzikantus ir jų gastroles gerbėjas. Dažnai tokių filmų peržiūros baigdavosi giliu snauduliu ar muzikos fonu atliekant kitus darbus. Bet kad tą kovo šeštadienį už lango pavasariu nekvepėjo, išsiruošiau į „Kino pavasarį“. Nors filmas „Rusiška žiema“ nepateko į šio festivalio rekomenduojamus topus, vis dėlto jį galima pavadinti šio „Kino pavasario“ netikėtu atradimu.

Kaip ir daugelis muzikuojančių vaikinų Džonas Forte nuo vaikystės svajojo apie šlovę ir sėkmę. Bruklino gatvės vaikis buvo atkaklus ir gavo, ko norėjęs. Dvidešimt vienerių metų hip hopo atlikėjas buvo apdovanotas prestižiniu JAV Grammy apdovanojimu ir, regis, nieko blogo nebegalėjo jam nutikti. Deja, vingiuotas Dž. Forte kelias nuvedė jį į kalėjimą, kur už grotų turėjo praleisti 15 metų. Vis dėlto turtai neatėmė iš garsaus atlikėjo ištikimų draugų.

Jų kasmetinės kovos už muzikanto paleidimą iš federalinio kalėjimo sulaukė rezultato – 2008 m. JAV prezidentas Dž. W. Bušas suteikė malonę ir Dž. Forte buvo paleistas lygtinai. Po kelių metų atlikėjas susiekia su savo senu draugu ir verslo partneriu, gyvenančiu Rusijoje, ir jie kartu suplanuoja gastroles po šalį.

„Rusiška žiema“ – tai gyva muzikinė kelionė kartu su Džonu Forte ir jo grupe po Rusiją. Greičiausiai planuota kaip įprastas dokumentinis filmas apie muzikanto gastroles, ji įgavo kitų, netikėtų spalvų. Tai tikras ir nuoširdus pasakojimas apie suteiktą antrą galimybę, susiklosčiusias gyvenimo aplinkybes ir gydomąją meno galią. Šis filmas galiausiai tapo ne tik Džono Forte istorija, bet kelionės akimirkose įgavo naujų prasmių. Tai pasakojimas apie jauną žmogų, kuriam už klaidą buvo dovanota ir suteikta proga pasitaisyti.

Šį kartą jis negali „susimauti“ ir turi stengtis ne tik dėl savęs, bet ir nešti žinią kitiems (muzikantas lanko našlaičių prieglaudas, renka lėšas labdarai). Tai taip pat pasakojimas apie sutiktus Rusijoje menininkus (Aliną Orlovą, kuri daugelį savo dainų atliko lietuviškai, SunSay ir kt.), žvilgsnis į kūrybą, nuoširdus muzikinis menininkų dialogas, atsivėrimas vienas kitam per savo dainas, tekstus. Filme pastebėtas ir specifinis Rusijos gyvenimas, tautos mentalitetas, komiški kultūriniai nesusipratimai bei nuoširdžios pastangos suprasti vietinius žmones, kraštą bei vienas kitą.

Filmo muzika, prasmingi tekstai nepalieka abejingų. R&B, repo ir hip hopo hibridas, muzikinės sintezės, eksperimentai su talentingais Rusijos muzikantais kuria dinamišką ir šviesią filmo nuotaiką. Rekomenduoju visiems muzikantams, jaunimui, hip hopo ir Alinos Orlovos gerbėjams.