Psichologo patarimai: kaip atsikratyti negatyvių minčių

 (19)
Nelauktai iškilo grėsmė - „Gandai aplink - ateina zombiai... Kaip apsigint jau žinau - Apsišluok ir apsiplauki (vidinį pasaulį – autorius)”. Kitaip užpuls padarai. Ištrauka iš dainos „Zombiai“ grupė „Antis“. Šiandien aš – psichologas Tadeuš Račas, šnekėsiu apie negatyvų mąstymą. Šiuo teksto atsiradimą paskatino mieste matyti reklaminiai plakatai su užrašu – „aš nežiūriu TV“.
© Shutterstock nuotr.

Negatyvus mąstymas būdingas dideliam žmonių skaičiui. Mes galime pažinti juos iš posakių - „visi vyrai vienodi / visos jos tokios“, „kam dabar lengva“, „buvo sunkūs metai / savaitė / diena“ ir panašių. O yra žmonių, gyvenančių mirusiųjų žmonių interesais (tarkim, žmogus „paaukoja“ gyvenimą Napoleono biografijai parašyti), žmonių nuolat „kramtančių“, kas ką nužudė, okupavo, ištrėmė. Žmonių, nuolat mąstančių apie nuodėmes, prigimtinę nuodėmę ir kt.

Kokios tokio mąstymo pasekmės? Tokie žmonės gyvena ne savo gyvenimą. Ir tai būtų pusę bėdos, bet yra ir antroji - jie labai dažnai apsunkina gyvenimą aplinkiniams.

Kad pakeistum negatyvų mąstymą, reikalinga psichologo pagalba (pats žmogus to padaryti negali; reikalingas „veidrodis“ pamatyti ir „vedlys“ išvesti), nors pirmą žingsnį jūs galite padaryti pats/pati - nutraukti negatyvaus mąstymo palaikymą.

Yra taip, kad negatyvų mąstymą palaiko didžiulė industrija - televizija, spauda, kinas, literatūra ir menas, informaciniai interneto tinklalapiai. Kritikuoti visą tą industriją beprasmiška - niekas nepasikeis, pasikeisti gali žmogus - pakeisdamas savo elgesį.

Pavyzdys. Žinios (televizijoje, spaudoje, internete) – tai informavimas, kas svarbaus vyksta. Prisiminkite, ką gi ten matome? Katastrofos, kriminalas, korupcija, „žvaigždžių“ dramos, teismai, įkalinimo manija, sportas kaip nuolatinė kova ir pan. Tai turi būti žmogui svarbiausia informacija - jis turi tuo gyventi, na, ir, aišku, apie tai šnekėti ir mąstyti. Tas pats su literatūra ir menu - žmogžudystės, konfliktai, kančios, absurdas. Yra išimčių, bet dabar ne apie jas. Žmogus „visą tai valgantis“ gyvena tuo, ką „valgo“. Ko ne zombis? Rytoj per „teliką“ parodys, kaip ir ką kandžioti, ir pirmyn. Apsišluok ir apsiplauki.

Taigi, nutraukiame negatyvaus mąstymo palaikymą - nežiūrime, neskaitome šių dalykų. Atsiranda labai daug neužpildyto laiko. Tai laikas tobulinti įgūdžius ir gilinti žinias profesinėje veikloje, laikas hobiui, laikas lankyti užsienio kalbos mokymo grupę, laikas seksui, laikas pagaminti kokį gardų patiekalą, laikas miegui, laikas išvalyti namus, laikas remontui, laikas žaidimams su vaikais, laikas susipažinti su kaimynais, laikas pasodinti medį / krūmą / gėlę kieme (ir daugiabučio kieme), laikas aplankyti masažo saloną, sporto salę, laikas pakviesti draugus pažaisti pliažo tinklinį, laikas sukurti eilėraštį, laikas ateiti pas psichologą, nes tai tik pirmas žingsnis žmogaus link...

Filosofas Adorno T. 1956 m. pareiškė, kad televizija - tai elgesio valdymo ir psichologinės kontrolės priemonė, apie kurią anksčiau nebuvo galima net svajoti. Ši mintis taps aiškesnė, jei žvilgtelėsime į mūsų smegenų fiziologiją.

Smegenys veikia tam tikru ritmu. Išskiriami keturi smegenų aktyvumo ritmai: (1) beta-ritmas. Budrumas. Žmogus mąsto, dėmesys nukreiptas į išorę; (2) alfa-ritmas. Atsipalaidavimas. Žmogus atsipalaiduoja masažo metu, vonioje ir pan., taip pat atsipalaiduoja ant sofos prieš televizorių.

Psichinės būsenos ypatumas - tingumas, nekritiškumas gaunamai informacijai; (3) teta-ritmas. Meditacinė būsena. Dėmesys nukreiptas į vidinius išgyvenimus, atsiribojimas nuo aplinkos.

Žmogus išgyvena kartu su laidos ar filmo herojais. Jo emocijas kontroliuoja/valdo „žydrasis ekranas“, formuojasi režisierių sumanytas požiūris į gyvenimą; (4) delta-ritmas. Miego būsena. Tokia būsena galima ir žiūrint filmą kino teatre (jei netrukdo žiūrovai) ir žiūrint namų kiną. Alfa, teta ir delta ritmų būsenos tai būsenos, kurias žmogus patiria pas gerą hipnologą. Gaila, kad daugeliu atveju hipnologo vaidmenį atlieka tas, kas kontroliuoja televiziją. Psichologai Trist E. ir Emery F. 1970 m. įrodė, kad televizijos žiūrėjimas slopina mąstymo aktyvumą ir daro įtaką centrinei nervų sistemai panašų į narkotikų poveikį, paversdama žiūrovą į patiklų ir manipuliuojamą subjektą, be to, jie nustatė, kad šie zombiai isteriškai neigia, kad su jais kažkas vyksta, ir net tai, kad panašios manipuliacijos su jų „mintimis“ išvis galimos. Čia tiktų paminėti Coleman J. tvirtinimą apie visuomenės apklausas.

Naivu tikėtis, kad šiuos tyrimus apmoka tik tam, kad mes, paprasti mirtingieji, sužinotume nuomonę. Coleman J. nuomone, rezultatai skelbiami, siekiant nustatyti gyventojų priešiškumo lygį tam, kas rodoma naujienose. Tai grįžtamasis ryšys valdžiai apie gyventojų/visuomenės valdymo rezultatus. Kaip sako liaudies išmintis: „kas pinigus moka, tas ir muziką užsako“. 2013 metai: praėjo jau pusę amžiaus nuo pirmų psichologų tyrimų, technologijos vystosi ir puikiai veikia.

Ką gi daryti? Mums gi įkalta, kad kiekvienoje šeimoje turi būti televizorius, tik laukiniai televizijos nežiūri, tai jie ir priskiriami primityvioms civilizacijoms. Beje, televizorius yra kiekvienuose namuose, o kartais jų - keletas. Kaip Jums tai?

Aš rekomenduočiau štai ką. Kadangi mes - išsivysčiusi civilizacija, tai naudokimės jos instrumentais. Televizijos mes negalime kontroliuoti - kiti sprendžia, ką transliuoti, bet galime kontroliuoti ką mūsų televizorius rodo. Iš pradžių paklauskime savęs - ką aš noriu pažiūrėti? Po to paklauskime - o kam? Kokia nauda bus iš to? Galiausiai - su kuo aš galėčiau tai aptarti? Šie klausimai padės Jums „atsijoti“ beprasmę informaciją. Kada jūs apsispręsite, ką žiūrėti, tai pagalvokite, kad tai galima padaryti naudojantis DVD, „Blueray“ ir kt. grotuvais, USB atmintine, kompiuteriu ir pan. Taip jūs apsaugosite save nuo nereikalingos informacijos ir visada galėsite paspausti „Pauzė“, jei pajausite, kad Jūsų kontrolę perėmė televizorius.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Nori atkreipti vairuotojų dėmesį: neatsipalaiduokite – štai kokių gudruolių būna (221)

„Ir plačiame, tiesiame kelyje negali atsipalaiduoti...“ – vairuotojus panoro įspėti DELFI skaitytojas Darius, kelyje „Kaunas-Jonava“ nufilmavęs neatsakingą vairuotojo poelgį.

Gražuolis Kasparas nori dalintis gyvenimo džiaugsmu su rūpestingu šeimininku (2)

Susipažinkite – vaiduokliukas (oi, atsiprašau, katinėlis!) Kasparas. Jo istorija nuo pat pradžių buvo lygiai tiek pat komiška, kiek ir graudi. Tik įsivaizduokite: paskambino dvi moterys ir papasakojo, kad iš lauko išgelbėjo mažytį it kruopa kačiuką, išmestą iš namų. Tąkart neturėjome vietų, tad jos pažadėjo šiek tiek „palaikyti“, kol galėsime pagelbėti.

Kauno mokiniai minėjo Sausio 13-ąją (10)

Atiteka laikas, atnešdamas įvykius, faktus ir žmones. Į šiandieną laikas atskriejo iš 1991 metų sausio 13-osios ir 8.00 val. visoje Lietuvoje sustojo su atminties liudijimu. „Atmintis gyva, nes liudija“ šiandieną, liudys, kol gyvuos Lietuva.

1000 laisvės žvakučių Veiviržėnų J. Šaulio gimnazijoje (8)

Sausio 13 diena – kai gėris nugalėjo blogį, tai diena, kai šviesa nugalėjo tamsą. Net ir praėjus 26 metams po šio dienos, svarbu nepamiršti jos, skatinti ir puoselėti savo minties, savo artimųjų, savo šalies laisvę.

Vyro namuose – neįprastos išvaizdos gyvis (40)

DELFI skaitytojo Vidmanto dėmesį atkreipė namuose pastebėtas jam nežinomas gyvis. Dėl neįprastos pastarojo išvaizdos jis paprašė DELFI redakcijos pagalbos jį atpažįstant.