Ki­ta­dos bu­vo le­ga­li

„Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­ne“ pa­ra­šy­ta, kad žo­dis pros­ti­tucija at­ėjęs iš lo­ty­nų kal­bos. Čia pros­ti­tutio, pros­ti­tuo reiš­kia vie­šą iš­sta­ty­mą. Mū­sų die­no­mis šis žo­dis įga­vo kiek ki­to­kią pras­mę, jis reiš­kia ly­ti­nį san­ty­kia­vi­mą ar­ba kū­no pa­siū­lą gaš­lu­mui pa­ten­kin­ti už ma­te­ria­li­nį at­ly­gi­ni­mą. No­ri­me to ar ne, pros­ti­tucija, pel­ny­tai va­di­na­ma se­niau­sia pa­sau­lio pro­fe­si­ja, eg­zis­tuo­ja vi­suo­se že­my­nuo­se. Skir­tu­mas tik tas, kad kai ku­rios ša­lys to­kį pra­gy­ve­ni­mo bū­dą įtei­si­no, o ki­tos, prie­šin­gai, griež­tai drau­džia, pa­vyz­džiui, Sau­do Ara­bi­jo­je ir Šiau­rės Ko­rė­jo­je už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija ga­li­ma su­mo­kė­ti gy­vy­be.

Eu­ro­po­je le­ga­liai nu­si­pirk­ti mo­ters sek­su­a­li­nes pa­slau­gas ga­li­ma Aust­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Grai­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Tur­ki­jo­je, Ny­der­lan­duo­se ir mū­sų bro­liu­kų tė­vy­nė­je Lat­vi­jo­je. Šio­se ša­ly­se pros­ti­tucija reg­la­men­tuo­ta įsta­ty­miš­kai, o tai rei­ka­lau­ja tam tik­rų są­ly­gų. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je pros­ti­tucija už­si­im­ti ga­li­ma tik tam tik­ro­je ri­bo­to­je te­ri­to­ri­jo­je, ki­tos vals­ty­bės tu­ri įsta­ty­mą, drau­džian­tį mo­te­rims vie­šai siū­ly­tis ir taip re­kla­muo­ti sa­vo pa­slau­gas.

Mū­sų ša­ly­je pros­ti­tucija drau­džia­ma. Tiek už ver­ti­mą­si ja, tiek už sek­su­a­li­nių pa­slau­gų pir­ki­mą ski­ria­mos bau­dos. Pros­ti­tutei ir jos klien­tui va­lan­da dar­bo ir ma­lo­nu­mo ga­li at­si­ei­ti nuo 300 iki 1000 li­tų ar­ba 30 pa­rų ad­mi­nist­ra­ci­nio areš­to. Ži­no­ma, taip bu­vo ne vi­sa­da. XIX am­žiu­je pros­ti­tucija pri­skir­ta prie do­ro­vi­nių nu­si­kal­ti­mų ir iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so iš­brauk­ti straips­niai, su­si­ję su at­sa­ko­my­be už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija, tai­gi tei­siš­kai pros­ti­tucija mū­sų ša­ly­je bu­vo le­ga­li.

Be kon­tro­lės šis ver­slas ne­pa­lik­tas, tuo rū­pi­no­si po­li­ci­ja. Bu­vo iš­duo­da­mi spe­cia­lūs lei­di­mai steig­ti vieš­na­mius ar sa­va­ran­kiš­kai vers­tis pros­ti­tucija, vi­sos dir­ban­čios mo­te­rys įtrauk­tos į są­ra­šus ir tu­rė­jo re­gu­lia­riai tik­rin­tis svei­ka­tą. Ne­re­tai bu­vo ren­gia­mi ne­ti­kė­ti vieš­na­mių pa­tik­ri­ni­mai, to­dėl ga­li­ma teig­ti, kad XIX am­žiu­je pros­ti­tucija Lie­tu­vo­je bu­vo vie­na iš tei­siš­kai ap­ri­bo­tų, ta­čiau sėk­min­gai vei­kian­čių ver­slo sri­čių.

Pre­kia­vi­mo sa­vo kū­nu prie­žas­tys

Prieš pra­de­dant nag­ri­nė­ti le­ga­lios pros­ti­tucijos nau­dą ar ža­lą, rei­kė­tų iš­si­aiš­kin­ti, kas ska­ti­na mo­te­ris taip elg­tis. Pros­ti­tutes ga­li­ma su­skirs­ty­ti į tris gru­pes. Pir­mo­ji ir la­bai daž­na gru­pė – mo­te­rys, par­duo­dan­čios sa­vo kū­ną dėl eko­no­mi­nių ir as­me­ni­nių prie­žas­čių. Ne­tu­rin­čios iš­si­la­vi­ni­mo ar ne­su­ge­ban­čios ras­ti dar­bo pa­su­ka sa­vo kū­no par­da­vi­nė­ji­mo ke­liu vien tam, kad už­si­tik­rin­tų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį, iš­lai­ky­tų sa­ve ar sa­vo at­ža­las. Ki­tas šiuo me­tu ypač po­pu­lia­rus eko­no­mi­nis veiks­nys – pra­ban­gos ir pi­ni­gų troš­ki­mas. Juo daž­nai su­si­ža­vi mer­gi­nos, o per­žvel­gus ke­lis po­pu­lia­rius in­ter­ne­ti­nių skel­bi­mų por­ta­lus ga­li­ma ras­ti šim­tus to­kių mer­gi­nų kon­tak­ti­nių duo­me­nų.

Jau­nos, gra­žios mo­te­rys siū­lo leis­ti lai­ką su vy­rais už tam tik­rą ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą. Tur­tin­gų rė­mė­jų ieš­ko­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je, kur mer­gi­nos links­mi­na vy­res­nius vy­rus pri­va­čiuo­se va­ka­rė­liuo­se, vi­lo­se, jach­to­se, ly­di į ren­gi­nius ir pa­na­šiai. Ne­se­niai vy­kęs skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sios blon­di­nės Ma­ri­nos Bui teis­mas dėl ver­ti­mo­si pros­ti­tucija to­kias ten­den­ci­jas tik pa­tvir­ti­na.

As­me­ni­nės prie­žas­tys taip pat ska­ti­na mo­te­ris teik­ti sek­su­a­li­nes pa­slau­gas už pi­ni­gus. Vai­kys­tė­je ar jau­nys­tė­je pa­tir­tas smur­tas, prie­var­ta ir lai­ku ne­su­teik­ta psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba suž­lug­do mo­te­ris, jos ima ne­be­ver­tin­ti sa­vęs ir ma­no esan­čios tin­ka­mos bū­ti tik aist­ros pa­ten­ki­ni­mo ob­jek­tu. Pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­kų taip pat pri­skir­ti­na prie as­me­ni­nių prie­žas­čių. To­kios mo­te­rys pa­pras­tai dir­ba gat­vė­se ir tei­kia pa­slau­gas už mi­ni­ma­lią kai­ną, už tiek, kad už­tek­tų do­zei ar bu­te­liui al­ko­ho­lio.

Ant­ro­ji gru­pė – mo­te­rys, į pros­ti­tucijos tin­klą įtrauk­tos prie­var­ta. Daž­no jau ne­be­ste­bi­na ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mai apie ap­gau­tas ir prie­var­ta pros­ti­tutėmis pa­vers­tas mo­te­ris ar nau­jie­nos apie pre­ky­ba žmo­nė­mis be­si­ver­čian­čių as­me­nų teis­mus ir nuosp­ren­džius. Pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klas ap­ima vi­są Že­mės ru­tu­lį ir nu­si­ne­ša šim­tus gy­vy­bių bei mi­li­jo­nus as­me­ny­bių su­ža­lo­ja ne­pa­tai­so­mai. Lie­tu­vo­je jau try­li­ka me­tų vei­kia „Ca­ri­to“ ini­ci­juo­ja­mas pro­jek­tas, skir­tas pros­ti­tucijos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms pa­dė­ti ir pa­rem­ti: tei­kia­ma tiek psi­cho­lo­gi­nė, tiek ju­ri­di­nė pa­gal­ba nu­ken­tė­ju­sie­siems.

Tre­čio­ji gru­pė – mo­te­rys, ku­rios pros­ti­tucija ver­čia­si sa­vo no­ru, ne­ska­ti­na­mos eko­no­mi­nių prie­žas­čių, as­me­ni­nių trau­mų ar pri­klau­so­my­bių. To­kių pros­ti­tučių da­lis la­bai ne­di­de­lė, o psi­cho­lo­gai daž­niau­siai ne­ran­da tin­ka­mo ir tiks­laus pa­aiš­ki­ni­mo to­kiam mo­ters pa­si­rin­ki­mui api­bū­din­ti.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad ne tik mo­te­rys, bet ir vy­rai ver­čia­si pros­ti­tucija. Dau­giau­sia dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, o to­kių vy­rų klien­tės – ne­ma­žą tur­tą su­kau­pu­sios ir vi­du­ti­nio ar vy­res­nio am­žiaus mo­te­rys. Ne­pai­sant to, vy­rų pros­ti­tucijos at­ve­jai la­bai re­ti, mat, pa­sak gy­dy­to­jo psi­cho­te­ra­peu­to-sek­so­pa­to­lo­go Vik­to­ro Ša­pu­ro­vo, mo­te­rims svar­bus ne tik fi­zi­nis, bet ir psi­cho­lo­gi­nis kon­tak­tas. Jos, ki­taip nei vy­rai, ne­jau­čia to­kio di­de­lio fi­zio­lo­gi­nio po­rei­kio pa­ten­kin­ti sa­vo gei­du­lius. Vy­ras, ne­su­ge­ban­tis ras­ti part­ne­rės ly­ti­niam po­trau­kiui pa­ten­kin­ti, jau­čia dis­kom­for­tą ir sten­gia­si ieš­ko­ti part­ne­rės at­mes­da­mas jaus­mus.

Dvi ba­ri­ka­dų pu­sės

Pa­si­sa­kan­tie­ji už le­ga­lią pros­ti­tuciją sa­vo ar­gu­men­tus pra­de­da tei­gi­niu, kad pir­miau­sia tai iš­eis į nau­dą pa­čioms pros­ti­tutėms. Štai 2013-ųjų bir­že­lį Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė vie­na­me in­ter­viu tei­gė, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je tai­ko­mos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės ne­veiks­min­gos, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti nau­jų ke­lių. Po­li­ti­kė pa­si­sa­kė už pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mą ir sa­kė ma­nan­ti, jog lė­šos, su­rink­tos iš pros­ti­tučių, mo­kan­čių vals­ty­bei mo­kes­čius, pa­dės fi­nan­suo­ti so­cia­li­nius pro­jek­tus, skir­tus pa­dė­ti mo­te­rims, ku­rios į pros­ti­tuciją bu­vo įtrauk­tos ne sa­vo no­ru, taip pat su­rink­ti pi­ni­gai pa­dės efek­ty­viau vyk­dy­ti ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų pre­ven­ci­ją.

Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to (LTI) Tei­si­nės sis­te­mos ty­ri­mo sky­riaus ve­dė­jos ir ty­rė­jos Eg­lės Ka­vo­liū­nai­tės-Ra­gaus­kie­nės ma­ny­mu, pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ga­li ir ne­pa­dė­ti kon­tro­liuo­ti ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, o da­lis pros­ti­tucijos ver­slo taip ir liks ne­le­ga­lus: „Pri­vers­ti­nė svei­ka­tos kon­tro­lė – svar­bus as­pek­tas, ta­čiau ke­lia abe­jo­nių. Mo­te­rys, ku­rios są­mo­nin­gai ver­čia­si to­kia veik­la ir ga­lė­tų tai da­ry­ti le­ga­liai, la­bai ti­kė­ti­na, rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta ir nuo­lat ją tik­ri­na­si jau da­bar. Bet tos, ku­rios dir­ba pri­vers­ti­nai, daž­nai tu­ri pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų, var­gu ar pa­kil­tų į le­ga­lų pa­slau­gų tei­ki­mo lyg­me­nį ir pra­dė­tų jas siū­ly­ti le­ga­liai. Ap­skri­tai di­de­lė da­lis šio ver­slo, sie­kiant iš­veng­ti mo­kes­čių naš­tos, taip ir lik­tų eko­no­mi­kos še­šė­ly­je.“

Ero­ti­nių ma­sa­žų meist­rė Rū­ta Prans­kū­nai­tė įsi­ti­ki­nu­si, jog pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas Lie­tu­vai ne­bus nau­din­gas, o juo la­biau ne­už­kirs ke­lio ly­tiš­kai plin­tan­čioms li­goms: „Iš pa­žįs­ta­mų esu gir­dė­ju­si, kad Vo­kie­ti­jo­je dir­ban­čios mo­te­rys už pa­pil­do­mą mo­kes­tį pa­slau­gas tei­kia be ap­sau­gos prie­mo­nių. To­kie da­ly­kai įma­no­mi ir Lie­tu­vo­je. O fak­tas, kad le­ga­liai dir­ban­čioms mo­te­rims rei­kės daž­niau tik­rin­tis svei­ka­tą, pa­dė­ties ir­gi ne­gel­bė­ja. Ži­nant, ko­kia ko­rum­puo­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, ma­nau, bus ga­li­ma su­si­mo­kė­ti už tvar­kin­gą pa­žy­mą ir to­liau lais­vai dirb­ti.“

Ki­tas ga­li­mas ar­gu­men­tas – pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas pa­dės ap­gin­ti mo­te­ris nuo ne­są­ži­nin­gų są­va­dau­to­jų, ku­rie pa­si­i­ma di­de­lę da­lį šių už­dirb­tų pi­ni­gų. Tei­si­nin­kė E.Ka­vo­liū­nai­tė-Ra­gaus­kie­nė tei­gia, kad pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ne­pa­dės iš­spręs­ti šios pro­ble­mos: „Ar­gu­men­tas, kad le­ga­li­za­vus pros­ti­tuciją vals­ty­bė ga­lės ją kon­tro­liuo­ti, ne­tu­ri lo­giš­kų prie­lai­dų. Ly­giai taip pat bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad įma­no­ma le­ga­li­zuo­ti bet ku­rią nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ta­da vals­ty­bė ne­be­tu­rės dėl jos pro­ble­mų. Taip mąs­tant ne­sun­ku su­gal­vo­ti, ką da­ry­ti, kad vals­ty­bė­je ne­lik­tų nu­si­kal­ti­mų: iš vi­so pa­nai­kin­ti Bau­džia­mą­jį ko­dek­są.“

Dar vie­nas pri­ta­rian­čių­jų le­ga­li­za­vi­mui ar­gu­men­tas – nau­da vals­ty­bės biu­dže­tui ir pa­di­dė­jęs pel­nas iš tu­riz­mo sek­to­riaus. Ams­ter­da­mo rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las ta­po vie­nu iš rep­re­zen­ta­ci­nių mies­to, o kar­tu ir vi­sos ša­lies ob­jek­tų. Tik re­kla­muo­jant sek­su­a­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čias mo­te­ris ir įku­riant įspū­din­gus vieš­na­mius įma­no­mas tu­riz­mo sek­to­riaus au­gi­mas bū­tent iš sek­so tu­riz­mo. Ero­ti­nių ma­sa­žų meist­rė R.Prans­kū­nai­tė tvir­ti­na, jog pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ša­lį pa­vers­tų pre­ky­bos žmo­nė­mis vie­ta: „Man ro­dos, kad Lie­tu­vo­je le­ga­li­za­vus pros­ti­tuciją pa­di­dės prie­var­ta į ša­lį at­ve­ža­mų mo­te­rų. Ne­svar­bu, kad vieš­na­miai bus le­ga­lūs, vis tiek val­džia ka­žin ar spės vis­ką su­žiū­rė­ti.“

Ne kar­tą už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija baus­ta mo­te­ris taip pat įžvel­gia grės­mę dėl į pros­ti­tucijos tin­klą prie­var­ta įtrau­kia­mų ne­pil­na­me­čių, ku­rie, ga­li­mas daik­tas, bus ga­be­na­mi dirb­ti į Lie­tu­vą. Į va­ka­ruo­se esan­čias Eu­ro­pos vals­ty­bes, to­kias kaip Vo­kie­ti­ja, Aust­ri­ja ir Švei­ca­ri­ja, iš Ry­tų Eu­ro­pos nuo­lat ve­ža­mos mer­gi­nos ir mo­te­rys, ku­rios Va­ka­ruo­se par­duo­da­mos į sek­so ver­gi­ją, o pros­ti­tuciją kon­tro­liuo­jan­tys įsta­ty­mai to­kių pre­ky­bos žmo­nė­mis mas­tų ne­su­ge­ba su­val­dy­ti.

Dar vie­nas men­kai ar­gu­men­tuo­tas tei­gi­nys – le­ga­lus sek­su­a­li­nių pa­slau­gų pir­ki­mas pa­dės su­ma­žin­ti iš­prie­var­ta­vi­mo at­ve­jų ša­ly­je. E.Ka­vo­liū­nai­tės-Ra­gaus­kie­nės tei­gi­mu, pa­gal kri­mi­no­lo­gų duo­me­nis iš­prie­var­ta­vi­mo prie­žas­tis nė­ra tik pa­ten­kin­ti aist­rą. Kai ku­rie iš­prie­var­ta­vi­mai vyks­ta dėl no­ro pa­že­min­ti mo­te­rį, to­dėl pros­ti­tucija pa­dė­ties ne­pa­ge­rins.

Le­ga­lios pros­ti­tucijos ša­li­nin­kai tvir­ti­na, jog žmo­gus lais­vas ir ga­li su sa­vo kū­nu elg­tis, kaip no­ri. Prie­ši­nin­kai, ypač fe­mi­niz­mo ša­li­nin­kai, at­re­mia, kad pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas yra lyg pri­ta­ri­mas fak­tui, jog tam tik­ra da­lis mo­te­rų skir­tos vy­rų ly­ti­niam po­trau­kiui ten­kin­ti, o tai pa­žei­džia ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses.

Di­džiau­siu ir sun­kiai at­re­mia­mu lais­vo el­ge­sio prie­ši­nin­kų tei­gi­niu ga­li­me pa­va­din­ti mo­ra­lę. Vis­gi gy­ve­na­me ka­ta­li­kiš­ka sa­ve va­di­nan­čio­je vals­ty­bė­je, kur sve­ti­ma­vi­mas lai­ko­mas ne­de­ra­mu el­ge­siu.

„Vals­ty­bės tei­sė grin­džia­ma vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mu, ypač spren­džiant ver­ty­biš­kai jaut­rius klau­si­mus. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se pros­ti­tuciją drau­džian­tys straips­niai nu­ma­ty­ti sky­riu­je „Nu­si­kal­ti­mai ir bau­džia­mie­ji nu­si­žen­gi­mai do­ro­vei“. Ly­giai dėl to pa­ties ar­gu­men­to Lie­tu­vo­je drau­džia­mas dis­po­na­vi­mas por­nog­ra­fi­niu tu­ri­niu ar žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais. Yra vi­suo­me­nės ben­drai pri­im­tos mo­ra­lės nuo­sta­tos, jos gi­na­mos tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, – min­ti­mis da­li­jo­si E.Ka­vo­liū­nai­tė-Ra­gaus­kie­nė ir pri­dū­rė, jog, ne­pai­sant ga­li­mos nau­dos pros­ti­tucija be­si­ver­čian­čioms mo­te­rims, le­ga­li­za­vi­mas vis­gi ne­bū­tų la­bai nau­din­gas ša­lies žmo­nių men­ta­li­te­tui: – So­cia­li­niai as­pek­tai vi­suo­me­nė­je, ska­ti­nan­tys mo­te­rų iš­nau­do­ji­mą, ne­at­ro­do pa­trauk­lūs tiek dėl mo­te­rų že­mi­ni­mo, tiek dėl vi­suo­me­nės mo­ra­lės kar­te­lės tiks­lin­go nu­lei­di­mo.“