Prostitucija Lietuvoje: drausti ar legalizuoti?

 (88)
Vė­lus penk­ta­die­nio va­ka­ras. Vil­niu­je, So­dų gat­vė­je, žmo­nių knibž­dė­ly­nas. Ryš­kios iš­ka­bos trau­kia akį ir kvie­čia už­ei­ti, siū­ly­da­mos pa­tir­ti in­ty­mius ma­lo­nu­mus su čia dir­ban­čio­mis mo­te­ri­mis. Ša­lia rau­do­no­mis ne­oni­nė­mis rai­dė­mis blyk­sin­čio už­ra­šo „Vieš­na­mis“ sto­vi­niuo­ja mer­gi­na. Men­ki dra­bu­žė­liai vos den­gia dai­lias kū­no li­ni­jas. Ji vi­lio­kiš­kai šyp­so­si, mo­ja ran­ka pra­ei­viams ir siū­lo iš­pil­dy­ti vi­sas fan­ta­zi­jas. Ar ka­da nors toks vaiz­das taps re­a­ly­be?
© Reuters/Scanpix

Ki­ta­dos bu­vo le­ga­li

„Tarp­tau­ti­nių žo­džių žo­dy­ne“ pa­ra­šy­ta, kad žo­dis pros­ti­tucija at­ėjęs iš lo­ty­nų kal­bos. Čia pros­ti­tutio, pros­ti­tuo reiš­kia vie­šą iš­sta­ty­mą. Mū­sų die­no­mis šis žo­dis įga­vo kiek ki­to­kią pras­mę, jis reiš­kia ly­ti­nį san­ty­kia­vi­mą ar­ba kū­no pa­siū­lą gaš­lu­mui pa­ten­kin­ti už ma­te­ria­li­nį at­ly­gi­ni­mą. No­ri­me to ar ne, pros­ti­tucija, pel­ny­tai va­di­na­ma se­niau­sia pa­sau­lio pro­fe­si­ja, eg­zis­tuo­ja vi­suo­se že­my­nuo­se. Skir­tu­mas tik tas, kad kai ku­rios ša­lys to­kį pra­gy­ve­ni­mo bū­dą įtei­si­no, o ki­tos, prie­šin­gai, griež­tai drau­džia, pa­vyz­džiui, Sau­do Ara­bi­jo­je ir Šiau­rės Ko­rė­jo­je už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija ga­li­ma su­mo­kė­ti gy­vy­be.

Eu­ro­po­je le­ga­liai nu­si­pirk­ti mo­ters sek­su­a­li­nes pa­slau­gas ga­li­ma Aust­ri­jo­je, Vo­kie­ti­jo­je, Švei­ca­ri­jo­je, Grai­ki­jo­je, Veng­ri­jo­je, Tur­ki­jo­je, Ny­der­lan­duo­se ir mū­sų bro­liu­kų tė­vy­nė­je Lat­vi­jo­je. Šio­se ša­ly­se pros­ti­tucija reg­la­men­tuo­ta įsta­ty­miš­kai, o tai rei­ka­lau­ja tam tik­rų są­ly­gų. Pa­vyz­džiui, Vo­kie­ti­jo­je pros­ti­tucija už­si­im­ti ga­li­ma tik tam tik­ro­je ri­bo­to­je te­ri­to­ri­jo­je, ki­tos vals­ty­bės tu­ri įsta­ty­mą, drau­džian­tį mo­te­rims vie­šai siū­ly­tis ir taip re­kla­muo­ti sa­vo pa­slau­gas.

Mū­sų ša­ly­je pros­ti­tucija drau­džia­ma. Tiek už ver­ti­mą­si ja, tiek už sek­su­a­li­nių pa­slau­gų pir­ki­mą ski­ria­mos bau­dos. Pros­ti­tutei ir jos klien­tui va­lan­da dar­bo ir ma­lo­nu­mo ga­li at­si­ei­ti nuo 300 iki 1000 li­tų ar­ba 30 pa­rų ad­mi­nist­ra­ci­nio areš­to. Ži­no­ma, taip bu­vo ne vi­sa­da. XIX am­žiu­je pros­ti­tucija pri­skir­ta prie do­ro­vi­nių nu­si­kal­ti­mų ir iš Bau­džia­mo­jo ko­dek­so iš­brauk­ti straips­niai, su­si­ję su at­sa­ko­my­be už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija, tai­gi tei­siš­kai pros­ti­tucija mū­sų ša­ly­je bu­vo le­ga­li.

Be kon­tro­lės šis ver­slas ne­pa­lik­tas, tuo rū­pi­no­si po­li­ci­ja. Bu­vo iš­duo­da­mi spe­cia­lūs lei­di­mai steig­ti vieš­na­mius ar sa­va­ran­kiš­kai vers­tis pros­ti­tucija, vi­sos dir­ban­čios mo­te­rys įtrauk­tos į są­ra­šus ir tu­rė­jo re­gu­lia­riai tik­rin­tis svei­ka­tą. Ne­re­tai bu­vo ren­gia­mi ne­ti­kė­ti vieš­na­mių pa­tik­ri­ni­mai, to­dėl ga­li­ma teig­ti, kad XIX am­žiu­je pros­ti­tucija Lie­tu­vo­je bu­vo vie­na iš tei­siš­kai ap­ri­bo­tų, ta­čiau sėk­min­gai vei­kian­čių ver­slo sri­čių.

Pre­kia­vi­mo sa­vo kū­nu prie­žas­tys

Prieš pra­de­dant nag­ri­nė­ti le­ga­lios pros­ti­tucijos nau­dą ar ža­lą, rei­kė­tų iš­si­aiš­kin­ti, kas ska­ti­na mo­te­ris taip elg­tis. Pros­ti­tutes ga­li­ma su­skirs­ty­ti į tris gru­pes. Pir­mo­ji ir la­bai daž­na gru­pė – mo­te­rys, par­duo­dan­čios sa­vo kū­ną dėl eko­no­mi­nių ir as­me­ni­nių prie­žas­čių. Ne­tu­rin­čios iš­si­la­vi­ni­mo ar ne­su­ge­ban­čios ras­ti dar­bo pa­su­ka sa­vo kū­no par­da­vi­nė­ji­mo ke­liu vien tam, kad už­si­tik­rin­tų pra­gy­ve­ni­mo šal­ti­nį, iš­lai­ky­tų sa­ve ar sa­vo at­ža­las. Ki­tas šiuo me­tu ypač po­pu­lia­rus eko­no­mi­nis veiks­nys – pra­ban­gos ir pi­ni­gų troš­ki­mas. Juo daž­nai su­si­ža­vi mer­gi­nos, o per­žvel­gus ke­lis po­pu­lia­rius in­ter­ne­ti­nių skel­bi­mų por­ta­lus ga­li­ma ras­ti šim­tus to­kių mer­gi­nų kon­tak­ti­nių duo­me­nų.

Jau­nos, gra­žios mo­te­rys siū­lo leis­ti lai­ką su vy­rais už tam tik­rą ma­te­ria­li­nę pa­ra­mą. Tur­tin­gų rė­mė­jų ieš­ko­ma ne tik Lie­tu­vo­je, bet ir už­sie­ny­je, kur mer­gi­nos links­mi­na vy­res­nius vy­rus pri­va­čiuo­se va­ka­rė­liuo­se, vi­lo­se, jach­to­se, ly­di į ren­gi­nius ir pa­na­šiai. Ne­se­niai vy­kęs skan­da­lin­gai pa­gar­sė­ju­sios blon­di­nės Ma­ri­nos Bui teis­mas dėl ver­ti­mo­si pros­ti­tucija to­kias ten­den­ci­jas tik pa­tvir­ti­na.

As­me­ni­nės prie­žas­tys taip pat ska­ti­na mo­te­ris teik­ti sek­su­a­li­nes pa­slau­gas už pi­ni­gus. Vai­kys­tė­je ar jau­nys­tė­je pa­tir­tas smur­tas, prie­var­ta ir lai­ku ne­su­teik­ta psi­cho­lo­gi­nė pa­gal­ba suž­lug­do mo­te­ris, jos ima ne­be­ver­tin­ti sa­vęs ir ma­no esan­čios tin­ka­mos bū­ti tik aist­ros pa­ten­ki­ni­mo ob­jek­tu. Pri­klau­so­my­bė nuo al­ko­ho­lio ar nar­ko­ti­kų taip pat pri­skir­ti­na prie as­me­ni­nių prie­žas­čių. To­kios mo­te­rys pa­pras­tai dir­ba gat­vė­se ir tei­kia pa­slau­gas už mi­ni­ma­lią kai­ną, už tiek, kad už­tek­tų do­zei ar bu­te­liui al­ko­ho­lio.

Ant­ro­ji gru­pė – mo­te­rys, į pros­ti­tucijos tin­klą įtrauk­tos prie­var­ta. Daž­no jau ne­be­ste­bi­na ži­niask­lai­dos pra­ne­ši­mai apie ap­gau­tas ir prie­var­ta pros­ti­tutėmis pa­vers­tas mo­te­ris ar nau­jie­nos apie pre­ky­ba žmo­nė­mis be­si­ver­čian­čių as­me­nų teis­mus ir nuosp­ren­džius. Pre­ky­bos žmo­nė­mis tin­klas ap­ima vi­są Že­mės ru­tu­lį ir nu­si­ne­ša šim­tus gy­vy­bių bei mi­li­jo­nus as­me­ny­bių su­ža­lo­ja ne­pa­tai­so­mai. Lie­tu­vo­je jau try­li­ka me­tų vei­kia „Ca­ri­to“ ini­ci­juo­ja­mas pro­jek­tas, skir­tas pros­ti­tucijos ir pre­ky­bos žmo­nė­mis au­koms pa­dė­ti ir pa­rem­ti: tei­kia­ma tiek psi­cho­lo­gi­nė, tiek ju­ri­di­nė pa­gal­ba nu­ken­tė­ju­sie­siems.

Tre­čio­ji gru­pė – mo­te­rys, ku­rios pros­ti­tucija ver­čia­si sa­vo no­ru, ne­ska­ti­na­mos eko­no­mi­nių prie­žas­čių, as­me­ni­nių trau­mų ar pri­klau­so­my­bių. To­kių pros­ti­tučių da­lis la­bai ne­di­de­lė, o psi­cho­lo­gai daž­niau­siai ne­ran­da tin­ka­mo ir tiks­laus pa­aiš­ki­ni­mo to­kiam mo­ters pa­si­rin­ki­mui api­bū­din­ti.

Ne­ga­li­ma pa­mirš­ti, kad ne tik mo­te­rys, bet ir vy­rai ver­čia­si pros­ti­tucija. Dau­giau­sia dėl eko­no­mi­nių prie­žas­čių, o to­kių vy­rų klien­tės – ne­ma­žą tur­tą su­kau­pu­sios ir vi­du­ti­nio ar vy­res­nio am­žiaus mo­te­rys. Ne­pai­sant to, vy­rų pros­ti­tucijos at­ve­jai la­bai re­ti, mat, pa­sak gy­dy­to­jo psi­cho­te­ra­peu­to-sek­so­pa­to­lo­go Vik­to­ro Ša­pu­ro­vo, mo­te­rims svar­bus ne tik fi­zi­nis, bet ir psi­cho­lo­gi­nis kon­tak­tas. Jos, ki­taip nei vy­rai, ne­jau­čia to­kio di­de­lio fi­zio­lo­gi­nio po­rei­kio pa­ten­kin­ti sa­vo gei­du­lius. Vy­ras, ne­su­ge­ban­tis ras­ti part­ne­rės ly­ti­niam po­trau­kiui pa­ten­kin­ti, jau­čia dis­kom­for­tą ir sten­gia­si ieš­ko­ti part­ne­rės at­mes­da­mas jaus­mus.

Dvi ba­ri­ka­dų pu­sės

Pa­si­sa­kan­tie­ji už le­ga­lią pros­ti­tuciją sa­vo ar­gu­men­tus pra­de­da tei­gi­niu, kad pir­miau­sia tai iš­eis į nau­dą pa­čioms pros­ti­tutėms. Štai 2013-ųjų bir­že­lį Sei­mo pir­mi­nin­kė Lo­re­ta Grau­ži­nie­nė vie­na­me in­ter­viu tei­gė, kad šiuo me­tu Lie­tu­vo­je tai­ko­mos pre­ven­ci­nės prie­mo­nės ne­veiks­min­gos, to­dėl rei­kia ieš­ko­ti nau­jų ke­lių. Po­li­ti­kė pa­si­sa­kė už pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mą ir sa­kė ma­nan­ti, jog lė­šos, su­rink­tos iš pros­ti­tučių, mo­kan­čių vals­ty­bei mo­kes­čius, pa­dės fi­nan­suo­ti so­cia­li­nius pro­jek­tus, skir­tus pa­dė­ti mo­te­rims, ku­rios į pros­ti­tuciją bu­vo įtrauk­tos ne sa­vo no­ru, taip pat su­rink­ti pi­ni­gai pa­dės efek­ty­viau vyk­dy­ti ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų pre­ven­ci­ją.

Lie­tu­vos tei­sės ins­ti­tu­to (LTI) Tei­si­nės sis­te­mos ty­ri­mo sky­riaus ve­dė­jos ir ty­rė­jos Eg­lės Ka­vo­liū­nai­tės-Ra­gaus­kie­nės ma­ny­mu, pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ga­li ir ne­pa­dė­ti kon­tro­liuo­ti ly­ti­niu ke­liu plin­tan­čių li­gų, o da­lis pros­ti­tucijos ver­slo taip ir liks ne­le­ga­lus: „Pri­vers­ti­nė svei­ka­tos kon­tro­lė – svar­bus as­pek­tas, ta­čiau ke­lia abe­jo­nių. Mo­te­rys, ku­rios są­mo­nin­gai ver­čia­si to­kia veik­la ir ga­lė­tų tai da­ry­ti le­ga­liai, la­bai ti­kė­ti­na, rū­pi­na­si sa­vo svei­ka­ta ir nuo­lat ją tik­ri­na­si jau da­bar. Bet tos, ku­rios dir­ba pri­vers­ti­nai, daž­nai tu­ri pri­klau­so­my­bę nuo nar­ko­ti­kų, var­gu ar pa­kil­tų į le­ga­lų pa­slau­gų tei­ki­mo lyg­me­nį ir pra­dė­tų jas siū­ly­ti le­ga­liai. Ap­skri­tai di­de­lė da­lis šio ver­slo, sie­kiant iš­veng­ti mo­kes­čių naš­tos, taip ir lik­tų eko­no­mi­kos še­šė­ly­je.“

Ero­ti­nių ma­sa­žų meist­rė Rū­ta Prans­kū­nai­tė įsi­ti­ki­nu­si, jog pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas Lie­tu­vai ne­bus nau­din­gas, o juo la­biau ne­už­kirs ke­lio ly­tiš­kai plin­tan­čioms li­goms: „Iš pa­žįs­ta­mų esu gir­dė­ju­si, kad Vo­kie­ti­jo­je dir­ban­čios mo­te­rys už pa­pil­do­mą mo­kes­tį pa­slau­gas tei­kia be ap­sau­gos prie­mo­nių. To­kie da­ly­kai įma­no­mi ir Lie­tu­vo­je. O fak­tas, kad le­ga­liai dir­ban­čioms mo­te­rims rei­kės daž­niau tik­rin­tis svei­ka­tą, pa­dė­ties ir­gi ne­gel­bė­ja. Ži­nant, ko­kia ko­rum­puo­ta svei­ka­tos prie­žiū­ros sis­te­ma, ma­nau, bus ga­li­ma su­si­mo­kė­ti už tvar­kin­gą pa­žy­mą ir to­liau lais­vai dirb­ti.“

Ki­tas ga­li­mas ar­gu­men­tas – pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas pa­dės ap­gin­ti mo­te­ris nuo ne­są­ži­nin­gų są­va­dau­to­jų, ku­rie pa­si­i­ma di­de­lę da­lį šių už­dirb­tų pi­ni­gų. Tei­si­nin­kė E.Ka­vo­liū­nai­tė-Ra­gaus­kie­nė tei­gia, kad pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ne­pa­dės iš­spręs­ti šios pro­ble­mos: „Ar­gu­men­tas, kad le­ga­li­za­vus pros­ti­tuciją vals­ty­bė ga­lės ją kon­tro­liuo­ti, ne­tu­ri lo­giš­kų prie­lai­dų. Ly­giai taip pat bū­tų ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad įma­no­ma le­ga­li­zuo­ti bet ku­rią nu­si­kals­ta­mą vei­ką, ta­da vals­ty­bė ne­be­tu­rės dėl jos pro­ble­mų. Taip mąs­tant ne­sun­ku su­gal­vo­ti, ką da­ry­ti, kad vals­ty­bė­je ne­lik­tų nu­si­kal­ti­mų: iš vi­so pa­nai­kin­ti Bau­džia­mą­jį ko­dek­są.“

Dar vie­nas pri­ta­rian­čių­jų le­ga­li­za­vi­mui ar­gu­men­tas – nau­da vals­ty­bės biu­dže­tui ir pa­di­dė­jęs pel­nas iš tu­riz­mo sek­to­riaus. Ams­ter­da­mo rau­do­nų­jų ži­bin­tų kvar­ta­las ta­po vie­nu iš rep­re­zen­ta­ci­nių mies­to, o kar­tu ir vi­sos ša­lies ob­jek­tų. Tik re­kla­muo­jant sek­su­a­li­nes pa­slau­gas tei­kian­čias mo­te­ris ir įku­riant įspū­din­gus vieš­na­mius įma­no­mas tu­riz­mo sek­to­riaus au­gi­mas bū­tent iš sek­so tu­riz­mo. Ero­ti­nių ma­sa­žų meist­rė R.Prans­kū­nai­tė tvir­ti­na, jog pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas ša­lį pa­vers­tų pre­ky­bos žmo­nė­mis vie­ta: „Man ro­dos, kad Lie­tu­vo­je le­ga­li­za­vus pros­ti­tuciją pa­di­dės prie­var­ta į ša­lį at­ve­ža­mų mo­te­rų. Ne­svar­bu, kad vieš­na­miai bus le­ga­lūs, vis tiek val­džia ka­žin ar spės vis­ką su­žiū­rė­ti.“

Ne kar­tą už ver­ti­mą­si pros­ti­tucija baus­ta mo­te­ris taip pat įžvel­gia grės­mę dėl į pros­ti­tucijos tin­klą prie­var­ta įtrau­kia­mų ne­pil­na­me­čių, ku­rie, ga­li­mas daik­tas, bus ga­be­na­mi dirb­ti į Lie­tu­vą. Į va­ka­ruo­se esan­čias Eu­ro­pos vals­ty­bes, to­kias kaip Vo­kie­ti­ja, Aust­ri­ja ir Švei­ca­ri­ja, iš Ry­tų Eu­ro­pos nuo­lat ve­ža­mos mer­gi­nos ir mo­te­rys, ku­rios Va­ka­ruo­se par­duo­da­mos į sek­so ver­gi­ją, o pros­ti­tuciją kon­tro­liuo­jan­tys įsta­ty­mai to­kių pre­ky­bos žmo­nė­mis mas­tų ne­su­ge­ba su­val­dy­ti.

Dar vie­nas men­kai ar­gu­men­tuo­tas tei­gi­nys – le­ga­lus sek­su­a­li­nių pa­slau­gų pir­ki­mas pa­dės su­ma­žin­ti iš­prie­var­ta­vi­mo at­ve­jų ša­ly­je. E.Ka­vo­liū­nai­tės-Ra­gaus­kie­nės tei­gi­mu, pa­gal kri­mi­no­lo­gų duo­me­nis iš­prie­var­ta­vi­mo prie­žas­tis nė­ra tik pa­ten­kin­ti aist­rą. Kai ku­rie iš­prie­var­ta­vi­mai vyks­ta dėl no­ro pa­že­min­ti mo­te­rį, to­dėl pros­ti­tucija pa­dė­ties ne­pa­ge­rins.

Le­ga­lios pros­ti­tucijos ša­li­nin­kai tvir­ti­na, jog žmo­gus lais­vas ir ga­li su sa­vo kū­nu elg­tis, kaip no­ri. Prie­ši­nin­kai, ypač fe­mi­niz­mo ša­li­nin­kai, at­re­mia, kad pros­ti­tucijos le­ga­li­za­vi­mas yra lyg pri­ta­ri­mas fak­tui, jog tam tik­ra da­lis mo­te­rų skir­tos vy­rų ly­ti­niam po­trau­kiui ten­kin­ti, o tai pa­žei­džia ly­gias vy­rų ir mo­te­rų tei­ses.

Di­džiau­siu ir sun­kiai at­re­mia­mu lais­vo el­ge­sio prie­ši­nin­kų tei­gi­niu ga­li­me pa­va­din­ti mo­ra­lę. Vis­gi gy­ve­na­me ka­ta­li­kiš­ka sa­ve va­di­nan­čio­je vals­ty­bė­je, kur sve­ti­ma­vi­mas lai­ko­mas ne­de­ra­mu el­ge­siu.

„Vals­ty­bės tei­sė grin­džia­ma vi­suo­me­nės pa­lai­ky­mu, ypač spren­džiant ver­ty­biš­kai jaut­rius klau­si­mus. Bau­džia­ma­ja­me ko­dek­se pros­ti­tuciją drau­džian­tys straips­niai nu­ma­ty­ti sky­riu­je „Nu­si­kal­ti­mai ir bau­džia­mie­ji nu­si­žen­gi­mai do­ro­vei“. Ly­giai dėl to pa­ties ar­gu­men­to Lie­tu­vo­je drau­džia­mas dis­po­na­vi­mas por­nog­ra­fi­niu tu­ri­niu ar žiau­rus el­ge­sys su gy­vū­nais. Yra vi­suo­me­nės ben­drai pri­im­tos mo­ra­lės nuo­sta­tos, jos gi­na­mos tei­si­nė­mis prie­mo­nė­mis, – min­ti­mis da­li­jo­si E.Ka­vo­liū­nai­tė-Ra­gaus­kie­nė ir pri­dū­rė, jog, ne­pai­sant ga­li­mos nau­dos pros­ti­tucija be­si­ver­čian­čioms mo­te­rims, le­ga­li­za­vi­mas vis­gi ne­bū­tų la­bai nau­din­gas ša­lies žmo­nių men­ta­li­te­tui: – So­cia­li­niai as­pek­tai vi­suo­me­nė­je, ska­ti­nan­tys mo­te­rų iš­nau­do­ji­mą, ne­at­ro­do pa­trauk­lūs tiek dėl mo­te­rų že­mi­ni­mo, tiek dėl vi­suo­me­nės mo­ra­lės kar­te­lės tiks­lin­go nu­lei­di­mo.“


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (39)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (90)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.

Rainiukui neliko vietos buvusių šeimininkų namuose ir širdyje – vėl ieško namų (12)

Tokius pagalbos prašymus dėti sunkiausia, nes net nežinai nuo ko pradėti ir kaip rašyti, kad prisibelstum į kažkieno širdį.

Sunervino neaiški tvarka: dėl tokios bilietų pardavimo gudrybės noriu įspėti kitus (70)

Šios publikacijos tikslas yra įspėti studentus bei moksleivius apie važiavimo bilietų nuolaidų gudrybes.

Karštąjį savaitgalį laiką leido Bernardinų sode – viešajame tualete sulaukė netikėto prašymo (81)

Karštą šeštadienio popietę išsiruošėme su savo pirmagimiu kūdikiu, kuriam dabar yra 3 mėnesiai, pasivaikščioti po Bernardinų sodą Vilniuje.