Moterimi prisistačiusios DELFI komentatorės patirtis – itin karti. Ji pasakojo, kad anksčiau, norėdama išsimiegoti, turėdavo laukti, kol jos sutuoktinis užmigs, kad galėtų patogiai pailsėti. Dėl nepakantaus sutuoktinio moteris net negalėjo garsiai nusikosėti, elgtis natūraliai – vyras šaipydavosi ar pykdavo.

„Kai susituokėme, gyvenome mažame bute ir miegojome su vyru kartu ant sofos-lovos. Pirmaisiais santuokos metais norėjosi artumo, šilumos, o prisiglaudusi norėjau jausti saugumą, bet metams bėgant vyras pradėjo rodyti savo savanaudiškumą. Norėjo, kad aš užmigčiau jo glėbyje stipriai apkabinta, o aš nuo vaikystės turėjau atskirą kambarį ir lovą, kur miegodavau laisvai savo erdvėje. Jam sakiau, kad užmigti galiu gulėdama ramiai ir laisvai, ir atsipalaidavusi, bet kildavo skandalas, kai aš nustumdavau jo rankas ir tik taip užmigdavau. Vėliau dėl šventos ramybės pakentėdavau, kol užmigs, o vėliau jau atsiguldavau kaip patogu. Buvo ne poilsis, o pragaras“, – savo komentare rašė moteris.

Pasak jos, vyrui apsivertus ar į savo pusę patraukus antklodę, ji pabusdavo, o situacija pagerėjo tik persikėlus į erdvesnį būstą.

„Kai apsigyvenome didesniame būste, per kančias išsikovojau teisę miegoti atskirose lovose ir kambariuose. Gyvenimas iš pragaro virto rojumi. Vaikai jau užaugę. Mano kambarys – tai mano privati erdvė, o lova – mano geriausia draugė. Joje galiu viską ramiai apmąstyti, gulėti atsipalaidavusi per visą lovą, keisti gulėjimo padėtį, kada noriu, nebijodama, kad prižadinsiu vyrą, o atėjus liūdnoms minutėms – išsiverkti įsikniaubusi į pagalvę, – pasakojo komentatorė. – Miegodama su vyru turėjau taikstytis su ilgai įjungtu televizoriumi, prie kurio negalėjau užmigti, bijojau pasikasyti intymią vietą, nes išgirsdavau patyčias, o kai kosėdavau sirgdama, tai buvau kaltinama, kad neduodu jam ramiai miegoti, nekalbu apie oro pagadinimą šalia, nosies išsišnypštimą sergant sinusitu (...)“

Pasirodo, sutuoktinių miegojimas atskiruose kambariuose – įprastas ir kitiems. Vienas komentatorius netgi drąsiai pareiškė, kad „miegojimas vienoje lovoje – skurdo požymis“.

„Miegojimas vienoje lovoje – skurdo požymis. Kai trūksta gyvenamos vietos, tai žmonėms tenka vienoj lovoj miegoti. Bet tai tragedija. Kai jauni, jei kartu negyveno iki santuokos, – nebent pirmais metais ir tik tada, kai lova super didelė. Žmonių miegojimo įpročiai skiriasi.

Vienas pavargęs, kitas nori dar knygą paskaityti ar internete lovoje pasėdėti. Vienas knarkia, kitas gadina orą, arba abu tą daro vienas kitą „n“ kartų per naktį pažadindami. O kur dar gripo sezonas, kai abu kartu miegodami iškart perduoda vienas kitam bacilas. Taip pat ir kėlimasis. Jei nereikia vienu metu į darbą, partnerio miegas permušamas. Vienam sukantis ant kito šono, pabunda kitas. Žodžiu, totali nesąmonė.

O dar kai vaikai atsiranda ir miegas tampa itin brangus malonumas... Geriausia turėti du atskirus miegamuosius su dvigulėm XXX dydžio lovomis. Tada, kada nori ,gali vienas miegoti pas kitą, kada nori – atskirai. Žmogui reikia privačios erdvės, kad gyvenime nenuprotėtų. O dabar gyvenantieji butuose vieną kambarį laiko svetaine. Kam to reikia? Geriau paverstų antru miegamuoju“, – rašoma komentare.

Jam pritarė ir kitas.

„Atsimenu kai po santuokos pradžioje teko miegoti vienoje lovoje. Tai buvo išskleidžiama sofa. Kad bent kiek išsimiegočiau, tekdavo statyti pufiką šalia lovos, kur atsiremdavo koja. Po to buvo jau dvigulė. Bet iš tikro išsimiegoti pradėjome tik atskirai. Vakare, kai norisi, sugulam į vieną. Iš ryto ateini į svečius, jei išeiginė. Manau, kai yra sąlygos, tai labiau pailsi miegodami atskirai“, – rašė DELFI komentatorius.

Tiesa, pavyzdžiui komentatorius Skitas laikosi visai kitokios nuomonės. Jis miego be savo žmonos neįsivaizduoja.

„Su žmona kartu 18 metų ir miegame kartu vienoje lovoje. O užmiegame apsikabinę. Ir neįsivaizduoju, kad gali būt kitaip. Manau toks būdas tik stiprina santykius o, kad nepatogu – mažiausia problema“, – prisipažino jis.

Tokios pačios nuomonės laikosi ir komentatorė, slapyvardžiu Kojotė.

„O aš manau, kad susituokę žmonės turi miegoti kartu. Atskirai prisimiegi iki vestuvių. Kartais nervina vyrelio knarkimas bet paimu už nosies ir ramu. Reikia džiaugtis vienam kitu visur, o ne atskirai“, – rašė skaitytoja.

Klausiame Jūsų – ar jus stebina, kad kai kurie sutuoktiniai pasirenka gyvenimą atskiruose kambariuose? Galbūt susituokę pastebėjote, kad gyvenime kartu darote kompromisus, apie kokius anksčiau nei nesusimąstėte? Pasidalykite patirtimi – kaip skiriasi poros gyvenimas iki santuokos ir po jos! Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt!

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (87)