Priglaustas šunelis demonstruoja terapinius gebėjimus

 (12)
Šuo mums – šeimos narys, abu visuomet augome su šunimis, todėl, jau palikusi tėvų namus ir augintinę Džigutę, žinojau, kad ilgai „netempsiu“ be šuniuko. Keletą metų tik pasvajodavau, nes žinojau, kad turėti šunį – tai ne tik grįžus vakare pasidžiaugti, bet ir išvesti pasivaikščioti, duoti ėsti ir skirti dėmesio ne tik tada, kai pačiai norisi.
© Fotografės R. Karčiauskaitės nuotr.

Šunytės rinktis ilgai neteko, jos nuotrauka pasitaikė vietoje ir laiku. Vis pažiūrėdavome dovanojamų šuniukų nuotraukas iš prieglaudų ir tiek, kol vieną ankstų rytą nepamatėme dviejų mažų sesyčių, kurias planavo užmigdyti, nuotraukų. Nors planuose buvo veislinis šuo, bet Zaiza netikėtai atitiko visus reikalavimus: vidutinio dydžio, trumpo plauko, mergaitė ir dar rusva!

Labai dvejojau, bet paskambinome ir pranešėme, kad paimsime laikinai globai. Giliai pasąmonėje abu žinojome, kad tai netiesa – jeigu jau imame laikinai globai, liks ji ir visam laikui. Zaizą pasiėmėme maždaug prieš tris metus, kai jai buvo 3 mėnesiai, iš VšĮ „Penkta koja“. Mažylė svėrė gal 3 kilogramus ir matėsi visi kaulai, bet po truputį primaitinome, nors iki dabar ji liko liekna dama.

Zaizos vardą jau buvau seniai sugalvojusi. Taip, nemeluosiu, jo kilmė iš filmuko „Ogis ir tarakonai“ dainelės. Tą vardą sugalvojau, kai dar gyvenau su tėvais ir vedžiojau Džigą. Tada galvodavau, koks būtų originalus ir įdomus vardas, taip jis ir išliko atmintyje. Kai tik pasiėmėme šunytę, tas vardas ir prilipo. Be to, ji juk tikrai tokia „zaiziška“, ji pati mums kaip išdaiga ir malonumas kiekvieną dieną.

Kol mažytė buvo, ir batus, ir vardinius akinius mėgo, dabar jau mažiau pagraužia ką nors, nebent ilgai negrįžtame namo, tai būtinai kokį šaliką ar daiktą būna pasiėmusi. Gal dėl kvapo ar iš pykčio. Skųstis neturim dėl ko, na, gal, kad kiek per daug išlepusi – miega lovoje ir dar antklodę vis reikalauja pakelti, kad įlįsti galėtų. Dažniausiai ji mūsų nežadina, o atvirkščiai – mes turime ją prikelti ir dar kartais reikia prašyti, kad eitų į lauką.

Be Zaizos turime dar vieną gana naują gyventoją – Kają. Zaiza ją priėmė labai rūpestingai, pirmąją naktį jau miegojo kartu. Gal tiksliau būtų sakyti – nemiegojo kartu, nes vos krustelėdavo Kaja, Zaiza iš karto galvą pakeldavo. Teko raminti, sakyti, kad viskas gerai ir ji galėtų toliau sau parpti.

Dar įdomu yra tai, kad Zaiza turi savo krikšto mamas – Loretą ir Rasą. Kai išvažiuojame atostogauti, Zaiza gyvena arba su viena, arba su kita krikšto mama. Kartais jos ją pasiima ir savaitgaliais šiaip pasibūti. Grįžusi namo Zaiza turi gerai išsimiegoti, nes su tetomis gerai išsidūksta. Be to, Zaiza yra terapinis šuo, jau du žmonės, kurie labai bijojo šunų, išdrįsta ne tik paglostyti Zaizą, bet ir žaidžia su ja. Jos meilumo neišvengsi, matyt, jos gyvenimo misija yra džiuginti žmones.

Startuoja projektas „neBrisius.lt“! VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradeda analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu bus fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių!

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Tikėjosi ramiai pasmaližiauti kavinėje – supykdė radinys leduose (99)

Rugpjūčio 17 d. su draugu ir vaikais lankėmės Vilniaus Bernardinų sode. Ten mažieji žaidė ant, atrodo, jau saugių žaidimų įrenginių, pasisupo ir karusele prie kavinės „Sugarmour“ Vasaros Rezidencijos.

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (78)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (132)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.