Priglaudžia gyvūnus, apie kuriuos kiti pamiršta: namais dalijasi su ožiuku ir vištomis

 (65)
„Trijuose paršeliuose“ gyvena gyvūnai, kurių baigtis – paskerdimas... Tai gyvūnai, išgelbėti iš didžiulių fermų arba smulkių ūkių, iš blogų gyvenimo sąlygų, buvę ligoti gyvūnai. Čia jie turi galimybę gyventi tokį gyvenimą, kokio vertas kiekvienas gyvūnas – laisvai judėti, mėgautis draugų kompanija, gauti skanaus ir kokybiško maisto, jausti tik rūpestį ir meilę, sulaukti gydymo susirgus. Deja, ūkiuose gyvūnai to patirti dažniausiai negali.
Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
© Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė

Vieni save laikome šunų mylėtojais, kiti – kačių mylėtojais, bet kodėl ne vištų ir ne ožiukų mylėtojais? Yra tiek daug gyvūnų, kurių mes nepažįstame, ir nežinome, kad jie tokie pat nuostabūs, prieraišūs ir taip pat nori būti ištikimiausiais draugais kaip šunys. Šie gyvūnai, su kuriais dalinamės savo gyvenimu, mums leido pažinti ir suvokti, kokie nuostabūs ir verti meilės yra visi gyvūnai. Daugelis net neįsivaizduoja, kad višta gali būti geriausia drauge ir sekioti tave po namus. O aš (Viktorija) neįsivaizduoju savo gyvenimo be jų. Tai intelektualūs, įdomūs, kiekvieną dieną praskaidrinantys ir šypseną sukeliantys gyvūnai.

Ožiukas Joris

Visi patinėliai pieno pramonei ir žmonėms, auginantiems ožkas pienui, yra visiškai nenaudingi, todėl šiek tiek paaugę jie yra parduodami mėsai arba papjaunami pačių savininkų. Toks pat likimas laukė ir ožiuko Jorio, tačiau jo šeimininkai sužinojo apie mūsų organizaciją ir Jorio gyvenimas pasisuko kita linkme.

Čia gražuolis Joris gyvena su būriu draugų, gali laisvai ganytis, mėgautis žmogaus dėmesiu, kai nori, leisti laiką lauke, o kai norisi, gali ramiai gulėti savo kambaryje. Joris yra be galo mielas ir draugiškas – nuolat sekioja žmogų iš paskos ir prašosi paglostymų.

Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
© Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė

Karvė Zuika

Zuika atkeliavo iš vienos kaimo moteriškės. Zuika turėjo keliauti į skerdyklą, nes jau buvo laikoma sena (12 metų). Tačiau vietoje skerdyklos Zuika atkeliavo į „Tris paršelius“. Jos gyvenimas buvo liūdnas ir vienišas kaip ir visų karvių – visus 12 metų ji praleido pririšta prie grandinės, o žiemomis stovėdavo tamsiame tvarto aptvare savo išmatose, negalėdama net apsisukti. Kasmet ji buvo apvaisinama, o visi jos vaikai atimami, veršiukai parduodami mėsai, patelės gyvendavo tokį pat negailestingą gyvenimą kaip ji. Zuika buvo mušama, todėl bijodavo nešamų šakių ar panašių daiktų. Tačiau kai atkeliavo pas mus, šios karvutės gyvenimas visiškai pasikeitė – ji laksto laisva dideliame aptvare, turi būrį draugų, dievina obuoliukus ir žmogaus dėmesį bei kasymą. Taip pat Zuika – geriausia vaikų draugė, nors didžiulė ir galinga, ji yra be galo švelni su visais vaikučiais.

Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
© Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė

Avinukai Romka ir Dolis

Šie du gražuoliai gyveno mažame aptvare Veterinarijos akademijoje. Jie buvo naudojami mokyti studentus leisti vaistus ir atlikinėti kitas procedūras. Tai keldavo gyvūnams stresą ir baimę, taip pat jie negalėjo laisvai lakstyti ar visą dieną ganytis pievose. Tačiau atkeliavę į „Tris paršelius“ avinukai mėgaujasi laisve, žaidimais ir didžiulėmis pievomis.

Jie yra neišskiriami draugai, vieną nuvedus į kitą tvartelio kambarį, paliktas avinukas pradeda liūdnai šauktis draugo. Net trumpą laiką šie gyvūnai nenori būti atskirti. Dolis su Romka yra nuostabus gyvūnų draugystės pavyzdys.

Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė
© Viktorija Stapone photography / LongWeLive / Elena Rutkauskaitė

Vištytė Liusi

Kasmet Lietuvoje paskerdžiama 50 milijonų vištų, dalis jų miršta fermose dėl per didelio gyvūnų kiekio arba traumų. Traumuoti gyvūnai kai kuriose fermose išmetami į šiukšliadėžes kartu su jau negyvais paukščiais ir paliekami ilgai ir kankinančiai mirčiai. Tokia turėjo būti ką tik prasidėjusio Liusi gyvenimo pabaiga. Tačiau ji buvo išgelbėta ir atvežta pas mus. Liusi buvo tik poros dienų amžiaus, o jau patyrusi begalinį žmogaus žiaurumą. Jos akytė buvo išmušta, snapas – sužalotas, todėl ji vos galėjo valgyti. Abejojome, ar Liusi išgyvens. Be jai pavyko ir jau metus ši nuostabi ir protinga vištytė mėgaujasi nuostabiu gyvenimu – tyrinėja kiemą su draugėmis, mėgaujasi smėlio voniomis ir tik išlindus saulutei deginasi. Liusi puikiai žino, kada pusryčių ir pietų metas, tada kantriai laukia prie durų, kad įleistume, o atidarius iškart skuodžia į kambarį, kur yra indelis su jos maistu.

Vištytės Mimi ir Olivija

Šios dvi vištos buvo išgelbėtos iš kiaušinių fermos, nes būdamos 1,5 metų turėjo būti paskerstos. Vietoje skerdyklos jos atkeliavo pas mus. Mimi ir Olivija yra labai įdomūs ir protingi gyvūnai. Olivija yra kiečiausia kiemo višta, laksto žmogui iš paskos, moka tarnauti ir visada gauna, ko nori. Mimi kiek santūresnė, labai tvarkinga vištytė. Žiemą Mimi susirgo ir teko kurį laiką gyventi klinikoje. Kadangi gyveno mažoje erdvėje, kaskart užsinorėjusi į tualetą Mimi pradėdavo kudakuoti, kad ją išleistų ir galėtų reikalus atlikti lauke. Taip, vištos protingos.

VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ projekto „neBrisius.lt“ idėja užsikrėtė nuo Amerikoje vykusio „Why We Rescue“ ir, gavę idėjos autorių leidimą bei palaikymą, pradėjo analogišką ilgalaikį projektą Lietuvoje. Projekto metu fotografuojami žmonės su augintiniais, priglaustais iš prieglaudų ar gatvės, talpinamos jų laimingos istorijos, kurios, tikimės, užkrės vis daugiau ir daugiau žmonių! Prisijunk prie projekto „neBrisius.lt“! Dėl detalesnės informacijos kreipkitės el. paštu info@ggi.lt.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Mergaičių elgesys pradžiugino Ukmergės policiją: esame sužavėti jų poelgiu (54)

Norime papasakoti apie gražų dviejų mergaičių poelgį. Vakar maždaug 10 metų mergaitės į Policijos komisariatą atnešė vyrišką piniginę, tikėdamosios, kad pareigūnai padės nustatyti savininką.

Įspėja dviratininkus: šioje Kauno vietoje būkite akylesni (59)

Norėjau pranešti apie įvykį, kuris nutiko rugpjūčio 15 d. dienos metu tarp 14.00 iki 16.50 val. Buvau nuvažiavęs su dviračiu prie Kauno bazių Pramonės p. 1.

Prašo padėti susirasti darbą: esame jauna šeima ir mums labai trūksta pinigų (128)

Pamačiusi darbo (darbo, o ne pašalpos) maldaujančių žmonių prašymus, dažnai atkreipdavau dėmesį ir aš. Ir visuomet apimdavo toks nenusakomas nesmagumo jausmas. Kokioje beviltiškoje situacijoje turėjo atsidurti toks žmogus, kad viešai atvertų savo žaizdas? Dabar pati savo kailiu suprantu, kad tai padaryti nėra lengva.

Kino seansas po atvirumi dangumi virto chaosu: pirkę bilietus žiūrovai neįleisti (42)

Trečiadienio vakare į Valdovų rūmų kiemelyje rodytą filmą norėję patekti kino mėgėjai liko skaudžiai nusivylę. Nepaisant didžiulių eilių, bilietų buvo parduota dvigubai daugiau ir daugelis net nepamatė filmo – jiems tiesiog nebeliko vietų.

Kur slypi mokinių ugdymo prastų rezultatų šaknys – ar tikrai kalti tik mokytojai? (96)

Prieš savaitę vykęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministro Pirmininko Sauliaus Skvernelio ir šalies švietimo profesinių sąjungų susitikimas atgaivino diskusijas apie moksleivių ugdymo kokybę.