Esu dar visai mažo, vos kelių mėnesių kūdikio mama. Kasdien dėkoju Dievui už tokį man atsiųstą stebuklą, kurio mes taip ilgai laukėme. Tik niekada, net blogiausiame sapne, nesu pagalvojusi, kad negalėsiu juo džiaugtis visa savo esybe.

Tfu tfu tfu, jam viskas gerai. Ne, aš nesu vieniša mama. Nesame alkoholikai ar veltėdžiai. Ir ne, kūdikis nebuvo neplanuotas siurprizas. Tik mūsų santaupos visiškai iškapsėjo ir, pastaruoju metu, mano mintis užvaldęs klausimas, kur gauti pinigų.

Mano vyras yra Lietuvoje gerai žinomas vienos komandos sportininkas. Nenoriu atskleisti nei kas jis, nei kas tai per komanda. Kodėl? Todėl, kad nei jis, nei niekas kitas nežino apie šį mano prašymą. Nors kasdien sunkiai treniruojasi, kad pasiektų gerus rezultatus, tačiau jau kelis mėnesius negauna nė cento jam priklausančio atlyginimo.

Todėl, pamynusi visą savo išdidumą, prašau darbo. Neskubėkite smerkti, sąžiningai dirbau dar besimokydama mokykloje ir universitete. Dirbau ir besilaukdama, tačiau visi puikiai žino sodros sistemą. Liūdna, tačiau man priklausanti motinystės išmoka tesiekia 200 eurų. Kadangi vyras nesulaukia algos, už šiuos pinigus turime ne tik visapusiškai aprūpinti vaiką (sauskelnės, drabužiai, vaistai ir kitos reikalingos priemonės), bet dar ir patys pavalgyti, sumokėti mokesčius ir nuomą.

Aš prašau ne pašalpos ar kokios kitos aukos. Esu išsilavinusi ir galiu dirbti. Bėda ta, kad mano vaikas dar visai kūdikis, todėl galiu dirbti tik iš namų. Nesu labai naginga, tačiau galiu rašyti. Puikiai suprantu, kad negaliu tik sėdėti namie ir rūpintis vaiku, nors to nusipelniau ir labai norėčiau. Labai prašau tų, kurie gali mums padėti, duokite man darbo. Širdingai dėkoju.

Gerb. DELFI skaitytojai, moteris jau rado sprendimą ir dėkoja visiems sureagavusiems.