Populiariausiame Stokholmo muziejuje Abiejų Tautų Respublika vadinama Lenkijaistorikas tai vadina didžiule klaida

 (306)
Lenkija – taip lankomiausiame Stokholmo Vazos muziejuje lankytojams pristatoma Abiejų Tautų Respublika (ATR), Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sąjunga, viena didžiausių Europos valstybių XVI a. Apie tai DELFI pasakojo Švedijos sostinėje lankęsis Mantas Titas Urbonas, nustebintas muziejaus gidės daromos klaidos. Kreipęsis į muziejų vyriškis sužinojo, kad taip ATR vadinama sąmoningai.
© K.Šatūno nuotr.

DELFI Mantas pasakojo, kad lankydamasis Vazos muziejuje Stokholme, kur eksponuojamas vienintelis pasaulyje išlikęs XVII šimtmečio laivas, išgirdo faktą, kurį per istorijos pamokas mokytoja būtų palaikiusi klaida. Pasak jo, ekskursiją muziejuje vedusi gidė anglų kalba pasakodama apie išskirtinį laivą nurodė, kad Gustavas Adolfas II jį pastatė kovoms su Lenkija, nors kalbama buvo apie tuo metų gyvavusią ATR

Nustebintas tokios istorinio fakto interpretacijos, Mantas parašė laišką muziejaus vadovybei nurodydamas klaidą. Tiesa, gautas atsakymas jį nustebino – pasirodo, muziejus apie Lenkija vadinamą ATR žino ir taip gidai elgiasi sąmoningai.

„Tai ne pirmas kartas, kai iškyla ši problema ir aš suprantu jūsų frustraciją. Turėtume tinkamai nurodyti į Švedijai opozicinę valstybę 1620 m. kaip į ATR, po sąjungos sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Dėl laiko ir erdvės trūkumo prie eksponatų ir gidų turuose, sudėtingiau taip elgtis dėl gremėzdiško pavadinimo, taigi labai dažnai pritaikome sutrumpintą pavadinimą „Lenkija“, kaip daro daugelis istorikų“, - rašoma Fred Hocker, Švedų nacionalinio jūrų muziejaus darbuotojo atsakyme. 

„Lietuvos-Lenkijos sandraugos atveju, sąjungos susitarimo sąlygose Lenkija buvo dominuojantis partneris (lenkų dinastija valdė sostą, lenkų atstovai dominavo Seime), taigi amžininkai XVII a. dažnai nurodydavo į sąjungą kaip į Lenkiją. Suprantu, kad tai vargina lietuvius, ypatingai dėl to, kad didžioji teritorijos dalis, dėl kurios kovėsi Gustavas Adolfas 1621-1629 m. buvo valstybėje, kurios pusę sudarė Lietuva“, - rašoma skaitytojui atsiųstame laiške. 

Muziejaus tinklalapyje, kuriame istorija nupasakojama ir lietuvių kalba, Lietuvos vardas neminimas, „Galbūt Vasa turėjo plaukti į Lenkiją, kuri daug metų buvo Švedijos priešas numeris vienas. Lenkiją valdė karalius Zigmundas, Švedijos karaliaus pusbrolis (jie turėjo tuos pačius senelius). Zigmundas buvo Švedijos regentas, tačiau buvo nušalintas, kadangi buvo katalikas“, - rašoma aprašyme.

Pasak F. Hocker atsakymo, pateikto DELFI skaitytojui, panaši problema yra ir pasakojant, pavyzdžiui, apie kitą Švedijai opozicinę valstybę – Danijos ir Norvegijos karalysčių sąjungą, sutrumpintai vadinamą Danija. Po Manto išsiųsto laiško, kaip derėtų pristatyti valstybę, susidomėjo ir muziejaus gidai. „Manau, jei jie žino dvigubą kitoje Baltijos jūros pusėje esančios valstybės prigimtį 1620 m., tai jie gali įtraukti į medžiagą, renkamą mūsų turams. Vienas dalykas, apie kurį jau diskutavome su mūsų ekspozicijomis skyriumi, yra didelis Baltijos žemėlapis viename iš eksponatų. Jame lenkų ir lietuvių nuosavybė yra pažymėta modernia Lenkijos vėliava. Norėtume ją pakeisti 1620 m. vėliava, kurioje yra ir baltas Lietuvos raitelis“, - teigė jis.

Tiesa, laišką Mantas parašė ir Lietuvos ambasadai Švedijoje. Pasak jo, Lietuvos ambasadorius į jį sureagavo - atrašė, paaiškino situaciją, padėkojo ir pateikė daug nuveiktų ir daromų darbų ta linkme.

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio teigimu, muziejaus gidė, vadindama ATR Lenkija, daro didžiulę klaidą.

„Tai iš tikrųjų daroma didžiulė klaida. Dabartinė lenkų istoriografija, akademiniai leidiniai (...) netgi politikai, kurie supranta, kad istorija gali būti vienas iš tapatybių formavimo pagrindinių įrankių, kai kalbama apie visuomenės šaknis, labai atsargiai vartoja (pavadinimą - DELFI), ir dažnai Lenkijoje kalbama apie Abiejų Tautų Respubliką, ir Lenkijos vardo vengia ir su ja netapatina, - sakė jis. - Tokiu būdu čia yra daroma klaida ir pasiteisinimas, kad čia yra dėl dinastijos, neteisingas, kadangi kaip pažiūrėsim, po Liublino unijos pirmas valdovas iškart buvo prancūzas, po to vengras Steponas Batoras, buvo Vazų laikotarpis, t.y. švedai, ne lenkų kilmės, buvo Janas Sobieskis, aišku, jau lenkiškos kilmės, bet po to buvo eilė kitų, tad tai nedidelis pasiteisinimas“.

Pasak R. Miknio, praktika ATR trumpinti kaip Lenkiją įsigalėjo dar tarpukariu. „Tai yra praktika, kurią įvedė tarpukario metais lenkų istoriografija, kuri buvo labai aktyvi (...). Yra ta versija, kai supaprastintai ATR, kuri atsiranda po Liublino unijos, paprasčiausiai vadinama kaip Pirma Respublika, kadangi jie ir dabar skaičiuoja savo respublikas, šis valstybinis darinys siejamas su Lenkija, juolab, kad 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos pradinis tekstas buvo nukreiptas į valstybės centralizaciją (...), tik tiek, kad spalio pridėtinis aktas pakoregavo ir išsaugojo tą dualizmą LDK ir Lenkijos karalystės“, - pasakojo jis.

R. Miknys pripažino, kad šis atvejis ne vienetinis, tačiau tai rodo nekompetenciją. Jis pripažino, kad siekiama tokią praktiką taisyti leidžiant įvairius leidinius anglų bei kitomis kalbomis, bendradarbiaujant su muziejais.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Savaitės „Baudos kvitas“: aš elgsiuos, kaip norėsiu! (23)

Rubrika „Baudos kvitas“, kur publikuojami skaitytojų užfiksuoti KET pažeidimai, ir toliau laukia įspūdingų kadrų! Publikuojame geriausias, per visą savaitę skaitytojų siųstas nuotraukas ir videoklipus. Juos galite peržvelgti bendroje galerijoje.

Namuose priglaustas šuniukas tapo reklamų herojumi (14)

Viržį žmonės rado gatvėje. Kurį laiką jie bandė surasti, kam priklauso šuniukas, bet šeimininkui neatsiradus buvo nuspręsta nugabenti šunelį į artimiausią prieglaudą. Taip jau sutapo, kad mes ieškojome naujo šeimos nario, ir Viržis vietoje prieglaudinuko tapo geriausiu mūsų bičiuliu.

Tarp gyvūnus globojančios merginos augintinių – ir žemaitukas (11)

Esu iš tų, kurie labai myli gyvūnus, tad man jų visas būrys – begalinis džiaugsmas ir visos šeimos rūpestis. Kartą, kai su šeima ilsėjomės prie jūros, tiesiogine to žodžio prasme išzirziau, kad galėčiau auginti katiną.

Kaip DELFI skaitytojai šventė Vasario 16-ąją (1)

Vasario 16-ąją šventiškai paminėję lietuviai su DELFI Piliečiu pasidalijo šventės akimirkomis. Kviečiame pasižiūrėti, kaip smagiai DELFI skaitytojai minėjo Lietuvos gimtadienį!

Įkliuvo: nufilmuotas chuliganiškai vairuojamas kauniečio automobilis (42)

Portalo „Kas vyksta Kaune“ skaitytojai ir vėl dalinasi grubiais kelių eismo taisyklių pažeidimais, kurie fiksuojami Kauno miesto gatvėse. Šį kartą į vaizdo registratoriaus objektyvą pateko itin nedrausmingas vairuotojas, kuris, padaręs ne vieną kelių eismo taisyklių pažeidimą, nuskubėjo į kelių policijos kiemą, kuriame Chemijos prospekte dirbantys pareigūnai palieka savo automobilius.