Populiariausiame Stokholmo muziejuje Abiejų Tautų Respublika vadinama Lenkijaistorikas tai vadina didžiule klaida

 (306)
Lenkija – taip lankomiausiame Stokholmo Vazos muziejuje lankytojams pristatoma Abiejų Tautų Respublika (ATR), Lenkijos karalystės ir Lietuvos didžiosios kunigaikštystės sąjunga, viena didžiausių Europos valstybių XVI a. Apie tai DELFI pasakojo Švedijos sostinėje lankęsis Mantas Titas Urbonas, nustebintas muziejaus gidės daromos klaidos. Kreipęsis į muziejų vyriškis sužinojo, kad taip ATR vadinama sąmoningai.
© K.Šatūno nuotr.

DELFI Mantas pasakojo, kad lankydamasis Vazos muziejuje Stokholme, kur eksponuojamas vienintelis pasaulyje išlikęs XVII šimtmečio laivas, išgirdo faktą, kurį per istorijos pamokas mokytoja būtų palaikiusi klaida. Pasak jo, ekskursiją muziejuje vedusi gidė anglų kalba pasakodama apie išskirtinį laivą nurodė, kad Gustavas Adolfas II jį pastatė kovoms su Lenkija, nors kalbama buvo apie tuo metų gyvavusią ATR

Nustebintas tokios istorinio fakto interpretacijos, Mantas parašė laišką muziejaus vadovybei nurodydamas klaidą. Tiesa, gautas atsakymas jį nustebino – pasirodo, muziejus apie Lenkija vadinamą ATR žino ir taip gidai elgiasi sąmoningai.

„Tai ne pirmas kartas, kai iškyla ši problema ir aš suprantu jūsų frustraciją. Turėtume tinkamai nurodyti į Švedijai opozicinę valstybę 1620 m. kaip į ATR, po sąjungos sudaryta iš Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. Dėl laiko ir erdvės trūkumo prie eksponatų ir gidų turuose, sudėtingiau taip elgtis dėl gremėzdiško pavadinimo, taigi labai dažnai pritaikome sutrumpintą pavadinimą „Lenkija“, kaip daro daugelis istorikų“, - rašoma Fred Hocker, Švedų nacionalinio jūrų muziejaus darbuotojo atsakyme. 

„Lietuvos-Lenkijos sandraugos atveju, sąjungos susitarimo sąlygose Lenkija buvo dominuojantis partneris (lenkų dinastija valdė sostą, lenkų atstovai dominavo Seime), taigi amžininkai XVII a. dažnai nurodydavo į sąjungą kaip į Lenkiją. Suprantu, kad tai vargina lietuvius, ypatingai dėl to, kad didžioji teritorijos dalis, dėl kurios kovėsi Gustavas Adolfas 1621-1629 m. buvo valstybėje, kurios pusę sudarė Lietuva“, - rašoma skaitytojui atsiųstame laiške. 

Muziejaus tinklalapyje, kuriame istorija nupasakojama ir lietuvių kalba, Lietuvos vardas neminimas, „Galbūt Vasa turėjo plaukti į Lenkiją, kuri daug metų buvo Švedijos priešas numeris vienas. Lenkiją valdė karalius Zigmundas, Švedijos karaliaus pusbrolis (jie turėjo tuos pačius senelius). Zigmundas buvo Švedijos regentas, tačiau buvo nušalintas, kadangi buvo katalikas“, - rašoma aprašyme.

Pasak F. Hocker atsakymo, pateikto DELFI skaitytojui, panaši problema yra ir pasakojant, pavyzdžiui, apie kitą Švedijai opozicinę valstybę – Danijos ir Norvegijos karalysčių sąjungą, sutrumpintai vadinamą Danija. Po Manto išsiųsto laiško, kaip derėtų pristatyti valstybę, susidomėjo ir muziejaus gidai. „Manau, jei jie žino dvigubą kitoje Baltijos jūros pusėje esančios valstybės prigimtį 1620 m., tai jie gali įtraukti į medžiagą, renkamą mūsų turams. Vienas dalykas, apie kurį jau diskutavome su mūsų ekspozicijomis skyriumi, yra didelis Baltijos žemėlapis viename iš eksponatų. Jame lenkų ir lietuvių nuosavybė yra pažymėta modernia Lenkijos vėliava. Norėtume ją pakeisti 1620 m. vėliava, kurioje yra ir baltas Lietuvos raitelis“, - teigė jis.

Tiesa, laišką Mantas parašė ir Lietuvos ambasadai Švedijoje. Pasak jo, Lietuvos ambasadorius į jį sureagavo - atrašė, paaiškino situaciją, padėkojo ir pateikė daug nuveiktų ir daromų darbų ta linkme.

Lietuvos istorijos instituto direktoriaus Rimanto Miknio teigimu, muziejaus gidė, vadindama ATR Lenkija, daro didžiulę klaidą.

„Tai iš tikrųjų daroma didžiulė klaida. Dabartinė lenkų istoriografija, akademiniai leidiniai (...) netgi politikai, kurie supranta, kad istorija gali būti vienas iš tapatybių formavimo pagrindinių įrankių, kai kalbama apie visuomenės šaknis, labai atsargiai vartoja (pavadinimą - DELFI), ir dažnai Lenkijoje kalbama apie Abiejų Tautų Respubliką, ir Lenkijos vardo vengia ir su ja netapatina, - sakė jis. - Tokiu būdu čia yra daroma klaida ir pasiteisinimas, kad čia yra dėl dinastijos, neteisingas, kadangi kaip pažiūrėsim, po Liublino unijos pirmas valdovas iškart buvo prancūzas, po to vengras Steponas Batoras, buvo Vazų laikotarpis, t.y. švedai, ne lenkų kilmės, buvo Janas Sobieskis, aišku, jau lenkiškos kilmės, bet po to buvo eilė kitų, tad tai nedidelis pasiteisinimas“.

Pasak R. Miknio, praktika ATR trumpinti kaip Lenkiją įsigalėjo dar tarpukariu. „Tai yra praktika, kurią įvedė tarpukario metais lenkų istoriografija, kuri buvo labai aktyvi (...). Yra ta versija, kai supaprastintai ATR, kuri atsiranda po Liublino unijos, paprasčiausiai vadinama kaip Pirma Respublika, kadangi jie ir dabar skaičiuoja savo respublikas, šis valstybinis darinys siejamas su Lenkija, juolab, kad 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos pradinis tekstas buvo nukreiptas į valstybės centralizaciją (...), tik tiek, kad spalio pridėtinis aktas pakoregavo ir išsaugojo tą dualizmą LDK ir Lenkijos karalystės“, - pasakojo jis.

R. Miknys pripažino, kad šis atvejis ne vienetinis, tačiau tai rodo nekompetenciją. Jis pripažino, kad siekiama tokią praktiką taisyti leidžiant įvairius leidinius anglų bei kitomis kalbomis, bendradarbiaujant su muziejais.

Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją
 

Piliečių naujienos

Moksleiviai iš Palermo lankėsi Vilniaus gimnazijoje

Mainų programos tarp Galilėjo Galilėjaus gamtos mokslų licėjaus ir Vilniaus Užupio gimnazijos ištakos – Lietuvos aikštės Palermo mieste atidarymo šventė, kurioje prieš porą metų dalyvavo 16-osios Vyriausybės kultūros ministras Šarūnas Birutis. Lietuvos aikštė yra visiškai šalia G. Galilėjaus licėjaus.

Mačiau siaubingą plungiškės patarimą feisbuke – bijau, kas gali nutikti (74)

Plačiai nuskambėjo istorija, kai Plungės gyventoja Jovita socialiniame tinkle „Facebook“ dalijosi „patarimais“, kaip nuodyti kates. Ši moteris ne tik patarinėjo kitiems, bet ir pati gyrėsi tokiu būdu išnuodijusi devynias iš dešimties jos kieme gyvenusių kačių.

Komiškas vaizdelis Marijampolėje: drausmina šaligatviais lakstančius pėsčiuosius (7)

Esate matę keistoje vietoje pastatytą kelio ženklą? Kažin, ar jis prilygsta tam, kurį pavyko užfiksuoti marijampoliečiui Karoliui. Vienoje socialinio tinklo grupėje vyras pasidalijo nuotrauka, kurioje užfiksuota itin komiška situacija – pėsčiųjų prašoma neviršyti 30 km/h greičio. Nuotrauka Karolis sutiko pasidalyti su DELFI Piliečiu.

Perskaičiau, kokios algos sostinėje, – jūs gal juokaujate? (420)

Negaliu neparašyti apie sostinės algas. Tikrai negaliu. Parodykit man bent vieną, ne vadovą, ne direktorių ir net ne merą, kuris gauną bent 1700 eurų.

Papiktino kaimynų elgesys daugiabučio aikštelėje: kreipėmės visur (20)

Ne paslaptis, jog pasitaiko atvejų, kai kauniečiai savarankiškai imasi „įvedinėti tvarką“ savo gyvenamoje teritorijoje. Faktas patvirtintas dar kartą, kai portalo „Kas vyksta Kaune“ redakciją pasiekė skaitytojo laiškas-skundas dėl dideliais akmenimis užtvertos kiemo teritorijos. Esą kieme dėl sudarytų kliūčių neįmanoma pravažiuoti automobiliu. Tačiau, kad ir kam besiskųstumei, pasak vyro, niekas negirdi ir problemos spręsti nesiima.