Jų darbai, idėjos ir mintys mus privertė susimąstyti apie nuolat Lietuvoje aptariamą globalizaciją bei protų nutekėjimą į užsienį, o svarstymus apie tai dar labiau pakurstė grįžus namo iš JAV išgirstos karštos kovo 11-osios diskusijos dėl nacionalistų eitynių ir dažnai aptarinėtas dvigubos pilietybės klausimas.
Artimi žmonės – iš tolimų pasaulio kraštų
Manau, verta susimąstyti ir savęs paklausti, ar dar vis egzistuoja toks dalykas kaip valstybių sienos ir tautų skirstymas pagal geografinę teritoriją ar kalbą. Taip galvoti mane skatina daugelis aspektų, vienas iš jų – vis dar karšti įspūdžiai iš konferencijos„TEDActive“.
Nežinantiems, „TEDActive“ – tai viena iš trijų pagrindinių organizacijos TED (angl. Technology, Entertainment, Design) konferencijų. Joje šiemet dalyvavo 800 žmonių, iš kurių daugiau nei 400 yra „TEDx“ renginių organizatoriai iš įvairių valstybių. Būnant ten atrodė, kad visi tie žmonės gyvena tuo pačiu ritmu, dega tomis pačiomis idėjomis, nenustygsta vietoje, nori keisti savo aplinką, gyventi ne tik sau, bet ir kitiems.
Jau nuo pat pirmos konferencijos dienos supratau, kad tai yra mano žmonės – žmonės, besidalinantys tomis pačiomis vertybėmis, kalbantys viena kalba – idėjų ir darbų kalba. Visų jų mintys sukasi apie tai, kaip atnešti ir įgyvendinti įdomias idėjas į savo miestus, kaip suburti vietinę tuo pačiu gyvenančių žmonių bendruomenę ir pan.
Visi jie yra atviri, noriai dalijasi gerąja patirtimi su kitais ne vien renginio metu, bet ir po jo. Pakanka padiskutuoti su vos keletu tos konferencijos dalyvių, kad pamirštum visas geografines ar kultūrines ribas. Ne veltui TED komanda juokauja, kad visi „TEDx“ iniciatoriai yra vienas kito klonai, tik gyvena skirtinguose pasaulio kampeliuose.
TED renginių evoliucija
Šių metų „TEDActive“ tema buvo „The Young. The Wise. The Undiscovered“ (liet. „Jauni. Išmintingi. Neatrasti“). Ji leido susipažinti su asmenybėmis iš įvairiausių sričių: 9 pranešėjai buvo jaunesni nei 18-os metų („The Young“), 18 patyrusių, jau daug pasiekusių mokslininkų, menininkų, verslininkų ir filantropų („The Wise“) bei 32 pasauliui nežinomos asmenybės, kurias konferencijos organizatoriai atrado vykdydami pasaulinę talentų paiešką („The Undiscovered“).
Galiu lažintis – 1984 metais, kuomet buvo įkurta TED organizacija ir imta rengti pirmąsias konferencijas, niekas nesitikėjo, jog tai taps pasauliniu reiškiniu, suburiančiu milijonus žmonių.
O štai, praėjusių metų lapkritį TED pasiekė milijardą konferencijų pranešimų peržiūrų, o ted.com interneto svetainėje patalpinta apie 1 400 filmuotų pranešimų, kurių dauguma yra išversta į daugiau nei 90 skirtingų kalbų.
TED konferencijų įrašai buvo įvertinti kaip per daug moksliški ir sudėtingi plačiajai visuomenei, todėl 2005 m. populiarios JAV televizijos atsisakė transliuoti TED pranešimus. Bet tai nebuvo kliūtis. Dabar kas sekundę maždaug 17 žmonių pradeda žiūrėti kurį nors TED pranešimą.
Prie TED populiarėjimo smarkiai prisidėjo ir „TEDx“, TED organizacijos prižiūrimas, bet vietinių iniciatorių nepriklausomai įgyvendinamas renginys, savo formatu primenantis pagrindines TED konferencijas. Nuo 2009 m. surengto pirmojo „TEDx“ renginio praėjo tik 4 metai, o 149 valstybėse (1 602 miestuose) jau įvyko 5 461 įvairiausi tokio tipo renginiai.
Užduotis likusiems Lietuvoje
Manau, kad TED tokių rezultatų pasiekė tik todėl, jog buvo ir yra atviri bei leidžia kurti savo globaliai bendruomenei. Argi tokia bendruomene negali būti lietuviai, kad ir kur jie gyvena?
Minėtos viešnagės Kalifornijoje metu susipažinome su nuostabia Los Andželo lietuvių bendruomene. Šiuo metu ten gyvena apie 50 000 lietuvių. Beveik visi tos bendruomenės nariai yra gimę JAV, kai kurie jų yra net ne pirmos ar antros kartos išeivių šeimų atstovai. Tačiau kiekvienas jų stengiasi puoselėti lietuvišką kultūrą: saugoti kalbą, mokyti jos savo vaikus, lankytis parapijoje, puoselėti tradicijas, ar net vystyti verslus Lietuvoje. Dauguma netgi reguliariai ir grįžta į gimtinę. Tad ar tai, kad jie gyvena ne Lietuvoje, reiškia, kad jie yra ne tokie vertingi lietuviai ir mažiau myli savo šalį?
Manau, priešingai. Ir mūsų, pasilikusių Lietuvoje užduotis būti kuo atviresniems ir priimti žmones, kurie nori su mumis palaikyti ryšį, nesvarbu, kokios tautybės jie bebūtų.
Pabaigai
„TEDxVilnius“ komanda yra labai dėkinga bendrovei „Etronika“, padėjusiai kelionę į „TEDActive“ konferenciją paversti realybe. Taip pat dėkojame ir DELFI redakcijai, kuri leidžia naudotis puikia platforma savo įspūdžių sklaidai.
Šis straipsnis yra pirmasis iš „TEDxVilnius“ straipsnių serijos. Kituose rašiniuose papasakosime daugiau apie išgirstas, sugalvotas idėjas bei ateityje įvyksiančius projektus.