Šv. Velykų rytas, kaip žinome, buvo ne pavasariu kvepiantis, tačiau negalėjau atšaukti kelionės, nors ir iškrito sniegas. Startavome iš Vilniaus, vaizdai pro automobilio langus – nuostabūs, bet tik žiūrint pro šoną. Vaizdas pro priekinį langą malonumo neteikia. Keliai – nevalyti, šlapias sniegas su provėžomis. Išvažiavus iš Vilniaus link Švenčionių prasidėjo dar daugiau bėdų, pušys negalėjo atlaikyti šlapio sniego, jis krito tiesiog ant kelio, važiavimas dviejų juostų keliu vadinosi „išvenk kliūties“– ant kelio buvo šakos, sniegas.
Suveikė pilietiškumas, paskambinau į 112, kur bėdą užregistravo, tačiau reikia pastebėti, kad keliu važiavome ne vieni ir bet kada galėjo atsitikti nelaimė – galėjome užvažiuoti ant šakos, sulaužyti automobilį ir taip sustiprinti „šventišką nuotaiką“.
Tolyn vedantis kelias nieko gero nežadėjo – visas buvo nuklota sniegu, susidarė provėžos. Ruože iki Nemenčinės iš naujai įrengtų dviejų juostų buvo galima važiuoti tik viena juosta, kurioje buvo provėžos, neturėjome kito pasirinkimo.
Vilties atsirado, kai baigėsi kelionė Vilniaus rajone, nes netoli Pabradės ir iki Švenčionių kelias jau buvo nuvalytas, pabarstytas.
Žinoma, jei tai būtų žiemą, sakyčiau tiek to, juk žiema, tačiau per Velykas daug vairuotojų važiavo su vasarinėmis padangomis. Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai sekmadienį per radiją pasiūlė pasirinkti saugų greitį – tikrai atsakingas ir išmanus pasakymas.
Mes nuolatos matome ir patys kalbame apie saugumą kelyje, matome investicijas, tačiau pamiršome apie elementarų saugumą, kurį reikia sukurti šią minutę. Mano manymu, mes nustojome kreipti dėmesį į sniego valymą, į kelių barstymą, į elementarią priežiūrą.
Kovojame su greičio pažeidėjais, perkame naujus prabangius automobilius, o ant kelio mėtosi šakos. Gaila, kad 50 km ruože neteko sutikti nei vieno policijos ekipažo, kuris bent įspėtų arba imtųsi kokių nors priemonių saugumui užtikrinti. Gal tada nereikia mesti kelių dešimčių tūkstančių į naują prabangų automobilį, o verčiau investuoti į esamus darbuotojus, kad jie valdytų situaciją kelyje? Man paskutinis policijos įsigytas automobilis be specialių ženklų atrodo kaip investicija į verslą, nes pareigūnai gaus pinigus už pažeidimus. O skaudžiausia yra tai, kad viskas perkama už mūsų, mokesčių mokėtojų, pinigus, o elementarus saugumas pamirštamas.
Kalbant apie kelių priežiūrą, tarnybą, besivadinančią, automobilių kelių kelių direkcija, – kažkoks košmaras. Ar mes tarnybą įkūrėme tik tam, kad surinktų pakelės šiukšles ir paimtų pinigus iš biudžeto bei susimokėtų sau atlyginimus, o ne tam, kad esant pavojingoms eismo sąlygoms, prižiūrėtų kelius?
Kodėl kitos tarnybos dirba ir reaguoja į visas situacijas, o ši nereaguoja? Kodėl ESO kompanija sugebėjo suorganizuoti savo žmones, kad galėtų šalinti gedimus? Tai buvo vienintelė tarnyba, kurią teko matyti kelio ruože nuo Vilniaus iki Pabradės, nes jie likvidavo nutrauktų laidų padarinius ir rūpinosi visų gyventojų gerove bei saugumu. Kodėl kitos tarnybos, esant poreikiui, reaguoja greitai, gelbsti visus piliečius, nors neturi tokių investicijų, kokias gauna kelių priežiūros tarnybos? (...)
Nyksta Lietuva turbūt dėl to, kad žmogus, mokėdamas mokesčius, neturi atgalinio ryšio. Kai reikia pagalbos, mes dažnai prarandame tikėjimą. Stebimės, už ką mokėjome, jei esant poreikiui apie mus niekas negalvoja, šalyje niekam nesame svarbūs. Ir nuvažiavęs į kitą šalį pamatai, kaip ten dirba tarnybos, kaip padedama žmogui kelyje, kaip rūpinamasi, kad būtų saugu ir malonu. Grįžęs supranti, kad ten surinktus mokesčius valdo ekonomiką ir finansus studijavę žmonės, o pas mus tai daro valstiečiai. Gal todėl ir nyksta šalis – juk ne visi nori būti valstiečiais.
DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!
DELFI kreipėsi į Lietuvos automobilių kelių direkciją, kurios Valstybinių kelių priežiūros skyrius pasidalijo komentaru apie išdėstytą situaciją:
„Suprantamas skaitytojo pasipiktinimas. Tačiau kelininkai ne dievai – prieš gamtą papūsti negali. Tada, kai per kelias valandas iškrenta 12-15 cm šlapio sniego net ir su visa turima valymo bei barstymo technika negalima užtikrinti tokių važiavimo sąlygų, kaip vasarą. Būtent tiek sniego iškrito Kauno ir Vilniaus apskrityse.
Šiose apskrityse ir automagistralėse A1 „Vilnius-Kaunas-Klaipėda“ ir A2 „Vilnius-Panevėžys“ dirbo po 15-19 barstytuvų. Vienas barstytuvas, priminsime, gali pabarstyti apie 30 km kelio. Tada vėl reikia vykti į druskos sandėlius pasipildyti. Esant tokiam snygiui, jau pabarstytas kelias po valandos ar net greičiau vėl pasidengia sniegu, nebesimato, kad kelias buvo valytas ar barstytas, ant kelio išberta druska greitai „atsiskiedžia“ šlapiu sniegu. Ilgiausiai ir gausiausiai snigo būtent Vilniaus ir Ukmergės rajonuose.
Švenčionių rajone sniego iškrito gerokai mažiau. Galbūt dėl to ir atrodė, kad šio rajono kelininkai dirbo geriau. Norime atkreipti dėmesį, kad įdienojus visoje Lietuvoje pagrindiniai keliai buvo šlapi, tačiau jau be sniego. Jei keliai nebūtų buvę valomi ir barstomi, sudėtingos važiavimo sąlygos būtų buvę dar ilgai.
Pagal mūsų galimybes nuo kelio juostos medžiai yra nuolatos šalinami ar bent jau genėjami. Dažnai šakos nulaužiamos ar net nuvirtę medžiai būna ne kelio juostoje augantys, o iš šalia esančių teritorijų. Jų savininkai ne visada pasirūpina, kad medžiai nekeltų pavojaus keliais vykstantiems.
Šį kartą sniegas buvo daugiausia šlapias. Todėl jo poveikis medžiams buvo kelis kartus didesnis nei įprastai sningant. Tuo galima paaiškinti ant kelio dangos nukritusių šakų atsiradimą.
Beje, jei skaitytojai dažniau ir atidžiau stebėtų informaciją žiniasklaidoje, suprastų, kad ir kitos šalys, ir ne tik mūsų kaimynės, nėra pajėgios per kelias valandas susidoroti su pūgų pasekmėmis. Taip pat informuojame, kad ne visa keliuose dirbanti technika yra nauja. Per metus įmonės vietoj surūdijusio barstytuvo ar greiderio perka po 1 naują. Taigi, keliuose darbuojasi ir 10 ar daugiau metų senumo technika.
Neturėtų skaitytojai manyti, kad jei sužinai, kad po savaitės ar po mėnesio numatomas snygis, kelininkai turės marias laiko tam pasirengti. Juk belaukdami snygio neprisipirksime naujų barstytuvų, nepriimsime į darbą tūzino naujų vairuotojų.
Valstybinės reikšmės kelius prižiūrinčioms įmonėms žiema dar nesibaigė. Balandis kelininkų yra laikomas žiemos mėnesiu. Net ir vėliau iškritęs sniegas ar susiformavęs plikledis yra šalinami. Bėdų, problemų ir gausaus darbo turėjo ir dar turi, ir kitos tarnybos, ne tik kelius prižiūrinčios.“