Neseniai grįžau iš saulėtosios Maljorkos. Artimieji man užduodavo vieną ir tą patį klausimą – kas paliko didžiausią įspūdį? Neminint nuostabaus grožio salos, viešbučio su gausybe baseinų ir preciziškai sutvarkytos aplinkos, didžiausią įspūdį man paliko atostogavę vokiečiai su savo gausiomis šeimomis.
© Shutterstock nuotr.

Pirmas dalykas, kuris nustebino – kai nuėjus su dukra į vaikų baseiną, aš puoliau instinktyviai saugoti savo vaiką, kad kiti vaikai nepastumtų (kaip įprasta Lietuvoje). Taigi, kaip ir pripratusi, tarsi liūtė sekiau žvilgsniu „mažuosius agresorius“ ir jų „neišmanėlius tėvus“. Bet...

Teko nusivilti (gerąja šio žodžio prasme) – visi vaikučiai ramiai laukė savo eilės prie vandens čiuožyklų, nė vienas nesistumdė, vyresni vaikučiai pamatę mažesnį, elgdavosi atsargiau, tėvai žaidė kartu su vaikais, nepalikdami jų vienų. Mano mintyse sąvokos „mažieji agresoriai“ ir „neišmanėliai tėvai“ pasikeitė į „išauklėti mažieji“ ir „protingi tėvai“.

Kad suprastumėte mane teisingai, pabrėžiu, kad vokiečiai yra tokie patys kaip ir mes, tik jų vaikų auklėjimo metodai kitokie nei mūsų. Ir vaikučiai – tokie patys kaip ir mūsų lietuviukai. Jiems tik paaiškintos taisyklės, kurių jiems lengva laikytis, kadangi jos nesikeičia ir nepriklauso nuo tėvų blogos ar geros nuotaikos. Vokiečių atžalos taip pat rodo kaprizus kaip ir visi kiti pasaulio vaikai, t. y. bando tėvų kantrybės ribas (išskyrus, turbūt tas šalis, kuriose patys vaikai kovoja už būvį ir neturi ką valgyti). Bet tėvai elgiasi kaip išprusę suaugę ir rodo pavyzdį ne rėkdami, ne mušdami, o tiesiog pasikalbėdami. Kaip aš mėgstu juokauti, „užkalba savo vaikus“.

Dar vienas nustebinęs dalykas: vokiečiai tėčiai savo vaikams labai dėmesingi ir skiriantys labai daug laiko, kartais daugiau negu pačios mamos. Pirmą kartą teko išvysti, kad nuėjus tėčiams mažyliai verkia. Tai dar vienas didelis skirtumas, lyginant su mūsų šeimomis. Mūsų „mamulės“ galvoja: kam tas ryšys su tėčiu, tegu geriau tik neša pinigus į namus ir kuo mažiau kišasi į auklėjimą, nes jeigu skyrybos, turėsiu didelį svertą ir savo mažąjį sąjungininką. O jei tokia šeima gyvena kartu visą gyvenimą, vaikas nuolat būna mūšio lauke ne savo noru. Grįžtant prie vokiečių temos, žavėjausi jų vienybe šeimose auklėjant vaikus, negalvojant, kuris užsidirbs daugiau „taškų“.

Nesinori peikti mūsų lietuvių šeimų, juk ir pati esu lietuvė, todėl grįžus labai norėjau pamatyti mūsų protingus tėvus bei jų išauklėtus vaikus. Tačiau... Jų tiek mažai, kad neklaužadų būryje jų nesimato, nes protingiems tėvams tenka susitikti privačiuose rateliuose su kitais protingais tėvais ir jų išauklėtais vaikais. Todėl ir vėl „įjungsiu“ sarkazmą: labai norėčiau, kad šis santykis pasikeistų, kad „neišmanėliai tėvai“ ir jų „neklaužados vaikai“ nelįstų į viešumą tol, kol neišmoks gražiai elgtis.

Vėl grįžtant prie mano įstabių atostogų... Pasimėgavus saule ir vokiško auklėjimo tobulumu jau reikėjo grįžti namo. Ir ką jūs manot, jau Palmos oro uoste susidūriau su lietuviško auklėjimo ypatumais. Oro uoste buvo „mamulė“ su dviem gražiais sūneliais. Maži bambliukai: vienas gal kokių 6-7 metų, kitas – 4-5 metų. Berniukai stumdėsi, dūko, mušėsi tarpusavyje (prisiminus vokiečių atžalas per 11 atostogų dienų, nemačiau, kad vokietukai muštųsi). Taigi, jie drumstė visų keliautojų ramybę, o „mamulė“ nekreipė dėmesio.

Tada mažesnis berniukas pribėgo prie manęs ir iš visų savo vaikiškų jėgų trenkė su delniukais man per kojas. Aš jo klausiu: „Ką tu darai? Taip elgtis negalima.“ Pasirodo, vaikutis mane su kai kuo sumaišė, šie smūgiai buvo skirti ne man, o jo mamai. Na, šį kartą jai pasisekė. Ir, aišku, šio mini incidento „mamulė“ irgi nematė. Tada tas pats berniukas pradėjo baksnoti pirštais mano dukros batų padus, nes maniškė klupėjo ant suoliuko ir susidomėjusi žiūrėjo pro langą į lėktuvus. „

„Atsibudo“ pagaliau berniuko „mamulė“ ir sako: „Nebaksnok mergaitės. Jei nori susipažinti, paklausk mergytės vardo.“ Berniukas toliau baksnoja. Tada ji patraukė savo vaiką nuo maniškės, nes kitaip jis būtų taip ir toliau erzinęs mano vaiką. Tada man „mamulė“ pasiteisina: „Nemoka jis bendrauti, dar mažas.“ Aš jai atsakiau, kad amžius auklėjimui – ne rodiklis... Na, bet jau nebuvo laiko gvildenti auklėjimo ypatumų, nes laipino visus į lėktuvą.

Kol laipino, tas pats berniukas lakstė oro uoste su kojinėmis ir vėl visi girdim, kaip „mamulė“ šaukia: „Gal jau reikia apsimauti batus?“ O vaikas išgirdęs tokį klausimą, kuriame skamba pasirinkimas, aišku, kad atsakė „Ne“. Tada „mamulė“ dar labiau atsiskleidė kaip asmenybė ir sako savo vaikui: „Jei nesimausi batų, gausi diržo...“ Ir tada susidėliojo visas šios šeimos paveikslas.

Supratau, kodėl berniukas neklauso, kodėl mušasi, nes jų šeimoje tai yra normalu. Mama muša mane, o aš ją. Mušamės su broliu. Namuose tarpusavyje nesikalbame. O kam? Kalbėtis juk nereikia, tam mūsų šeima neturi laiko. O kai užaugs, galės atsineštomis iš savo šeimos traumomis (psichologinėmis ir fizinėmis) traumuoti kitus. Todėl, kai tėvai guodžiasi visiems, na ir į ką gi atsigimė mūsų neklaužada, tegul bent kartą pasižiūri į veidrodį ir ne tik tai, dar tegu ir viduje pasikapsto. Gal tada supras, kad jų vaikai yra jų kopijos.

Ir tik nuo pačių tėvų priklauso, kokie užaugs jų vaikai. Juk visi mūsų vaikai yra nuostabūs, todėl nustokite pykti ant jų, nustokite pykti ant savęs ir pradėkite elgtis su savo vaikais kaip su žmonėmis iš didžiosios raidės. Kad užaugę vaikai ne padėkotų kaip daugelis to tikisi, o auklėdami jau savo vaikus, prisiminę vaikystę pasakytų: „Kai ožiuodavausi ir vesdavau tėvus iš kantrybės, jie jos niekada neprarasdavo, o apkabindavo ir pasikalbėdavo“, „Niekada nebuvau mušamas“, „Visada rado laiko man, kai tik man jo reikėjo“. Ir nei vienas vaikas neatsimins kokių įmonių žaislus, ar kokių „brandų“ drabužius pirkot.

Jie prisimins tik šilumą, buvusią namuose, ar jos nebuvimą. Aišku, ne apie radiatorius kalbu. Ir, mielieji, pabaigai: protingi tėvai yra tie, kurie net ir darydami auklėjimo klaidas, nebijo savo klaidų pripažinti ir jas taisyti. Nebijo naudotis protingais patarimais. Ir visada prieš bausdami prisimena, kad irgi kažkada buvo vaikais. Linkiu visoms lietuvių šeimoms nors kartais nebijoti pabūti vokiečiais savo šeimose.

DELFI už šio rašinio turinį neatsako, nes tai yra subjektyvi skaitytojo nuomonė!

Kur reiktų nubrėžti ribą, kiek vaikų elgesys gali būti toleruojamas, o kada reikia reaguoti į tėvų abejingumą ir nepriežiūrą? Gal ir Jums teko susidurti su nevaldomais mažamečiais vaikais, kviečiame pasidalinti savo istorijomis.

Jūsų minčių laukiame el.paštu pilieciai@delfi.lt su prierašu „Vaikas“.

Savo mintimis taip pat galite pasidalinti žemiau:


Įvertink šį straipsnį
Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Lankėsi koncerte ir negalėjo patikėti: taip kovojame su alkoholizmu (70)

Rugpjūčio mėnesio vakare Vilnius dūzgė nuo žmonių antplūdžio Vingio parke vykusiame koncerte....

Nusivylė „Emodži filmu“: pasigedau kritikos šiuolaikinėms problemoms (64)

Dar kartą įsitikinau, kad kino teatruose karaliauja konsumerizmas ir prastos kokybės kultas. Ko...

Glaustytis mėgstantis katinas ieško namų arba globos (3)

Mielas, jaukus, pūkuotas, minkštas, gražus, švelnus, meilus iki begalybės katinas ieško namų...

Įsiutino dukart pabrangusi draudimo poliso įmoka: ar visi jau uždirba didesnius atlyginimus? (475)

Kosminiu greičiu augančios kainos ir jausmas, kad tu, žmogau, esi tiesiog įkaitas – tai ir...

Pirkėjas papasakojo, kaip viskas vyko sekmadienį Mindaugo „Maximoje“ (14)

DELFI skaitytojas tapo parduotuvėje „Maxima“ Mindaugo gatvėje sekmadienio vakarą įvykusio...

Top naujienos

Orai: paskutinį vasaros savaitgalį – šioks toks pagerėjimas (2)

Antroje savaitės pusėje orai bus vėjuotesni, vieną šalies pusę lietus merks labiau nei kitą....

Liūdna žinia: L. Lekavičius dėl traumos priverstas praleisti Europos čempionatą (79)

Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad per rungtynes su Islandija Lukas Lekavičius patyrė sunkesnę...

Individualių statybininkų įkainiai priartėjo prie įmonių tarifų (174)

Būsto rinkos aktyvumas didina statybininkų darbo įkainius. Nors individualiai dirbantys meistrai...

Metė gerai apmokamą darbą Škotijoje ir grįžo į Lietuvą: nežinau, kur žmonės mato tiek negatyvo (170)

Agnė Butautaitė iš emigracijos grįžo pernai ir iškart ėmėsi veikti – Panevėžio centre,...

Atsarginį variantą jau paruošęs D. Adomaitis pyko: taip ir įvyksta kvailos traumos (18)

Sausakimšoje „Šiaulių“ arenoje Lietuvos rinktinė be didesnio vargo 84:62 susitvarkė su...

Be susižeidusio L. Lekavičiaus likusi Lietuvos rinktinė pranoko Islandiją (217)

Europos čempionatui besirengianti Lietuvos krepšinio rinktinė kontrolinėse rungtynėse Šiauliuose...

Jaunasis filosofas įvardijo, ko trūksta šiuolaikinei kartai (24)

Klasikinių mokslų magistro studijas Kembridže ( Jungtinė Karalystė ) su pagyrimu baigęs ir šiuo...

Nustebsite pamatę: dizaineris sukūrė išskirtinius vandens mylėtojų kostiumus (6)

Žmonėms, kuriems vanduo, jūros bangos ir smėlis yra visas gyvenimas, mados dizaineris Thomas...

Įspūdingomis asmenukėmis išgarsėjęs vaikinas visose savo nuotraukose slepia žinutę vienam žmogui (3)

Natūralu, kad tėvai paprastai nerimauja, kai jų vaikams tenka vykti į užsienį. Tad norėdamas...

Šį bruožą turintys žmonės labiau linkę į neištikimybę (23)

Visi, kurie būna neištikimi savo antrajai pusei, turi vieną bendrą bruožą. Tokią išvada...